Teoriškai patrauklus Klaipėdos aerodromas, vos 7 km nutolęs nuo paties uostamiesčio, šalia stambios kelio Klaipėda–Vilnius arterijos, galėjo tapti civilinės aviacijos lopšiu pajūrio krašte. Bet netapo. Aerodromo šeimininkas – UAB „Vakarų medienos grupė“ yra įsigijusi ne tik aerodromą (UAB „Klaipėdos aerouostas“), bet ir jame veikiančią UAB „Klaipėdos avialinijos“, tačiau didelėmis aviacinėmis ambicijomis nepasižymi ir bendrosios aviacijos nevysto, tik palaiko šiokią tokią aerodromo ir oro bendrovės gyvastį, nes taip numatyta aerodromo pirkimo sutartyje – bent 25 metus kilimo ir tūpimo takus (asfalto ir žolinį) naudoti pagal paskirtį.

Bendrovė „Klaipėdos avialinijos“, kartu su aerodromu priklausanti tai pačiai UAB „Vakarų medienos grupė“, situacijos nekomentuoja. Apie 20 darbuotojų su direktoriumi Viktoru Šišniausku priešakyje yra tarsi priėmę tylos įžadus. Juos galima suprasti – jeigu šnekės, galbūt gali atleisti iš darbo.

Redakcija pasikalbėjo su kone visomis Klaipėdos aerodromo veikla suinteresuotomis pusėmis, tačiau tiesa kol kas yra paslėpta, tikrieji planai iki galo neatskleidžiami.

Pajūrio aviatoriai aktyviai prakalbo apie tai, kad Klaipėdos aerodrome gali išdygti nauji gamybiniai statiniai, o visa aviacinė veikla veikiausiai bus stabdoma ar iškelta į kitus aerodromus. Tai nepatrauklu ne tik pilotams, kurie šiame aerodrome nuomojasi vietą angare savo lėktuvams, bet ir kitiems, mėgstantiems atskristi į pajūrį iš visos Lietuvos, taip pat užsienio oro turistams.

„Klaipėdos avialinijose“ dirba 20 darbuotojų, įmonė teikia aviacines paslaugas – atlieka specialiuosius aviacijos darbus, vykdo orlaivių techninę priežiūrą ir remontą, tiekia lėktuvų „An-2“ dalis, ruošia pilotus, skraidina smalsuolius apžvalginiais maršrutais. Bendrovė eksploatuoja lėktuvus „An-2“, „Cessna-172“, „Cessna-182“. Jų paslaugomis naudojasi Klaipėdos parašiutininkų klubas.

Apie aviacinę veiklą aerodromo savininkas taip pat nenori kalbėti, pamini tik, kad yra sutartiniai įsipareigojimai ir jų laikomasi, bet neatskleidžia, kas bus tada, kai aerodromo pirkimo sutarties galiojimo laikui pasibaigus įsipareigojimai nebeteks galios. O ta diena tuoj ateis, liko maždaug penkmetis. 

Direktoriaus atsakymas apie radijo švyturio iškėlimą byloja, esą „planuojant analizuojami ir skaičiuojami visi įmanomi variantai ir tikrai šiuo metu nėra jokio iškėlimo plano“, nors kaip tik tas planas tyliai ruošiamas. 

Vis tik, kai nepasakoma visa tiesa, lieka labai daug erdvės nežinomybei ir interpretacijoms. Nėra aišku, kodėl skaidriai nesidalijama informacija, kodėl darbuotojams neleidžiama kalbėti. Tuo nepatenkinti aviatoriai, kurie čia vysto veiklą, nuomoja angare vietą lėktuvams. Ir kiti Lietuvos aviatoriai, išgirdę apie Klaipėdos aerodrome bręstančią naujieną, pečiais kraipo.

Jeigu aerodromas bus iškeltas kitur, keisis ir parašiutininkų šuolių dinamika, niekur tikriausiai nebus tokia laisva oro erdvė, kokią turėjo jie čia, Klaipėdos pašonėje. O ir važiuoti reikės kur kas toliau.

Klaipėdos rajono savivaldybė linkusi būti stebėtoja

Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas priminė, kad UAB „Klaipėdos aerouostas“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 228 (1998 m. vasario 23 d.) buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą ir privatizuotas. Per tą laiką keitėsi aerodromo savininkai, o aviacinė veikla buvo vykdoma. Valstybės turto fondui privatizavus Klaipėdos aerodromą buvo nustatyta, kad 25 metus nebus galima keisti šio objekto veiklos pobūdžio.

Meras teigia: „Pagal nepatvirtintą informaciją žinoma, kad aviacinės veiklos investuotojai neplanuoja nutraukti.“ Tačiau dar aiškiau jis žino, kad aerodromo teritorijoje planuojama statyti logistikos centrą, užsiimti gamyba, įkurti apie 2 tūkst. darbo vietų. Tai priminus V. Dačkauskas apsidžiaugia: „Klaipėdos rajono bei viso regiono gyventojams reikalingos gerai apmokamos darbo vietos, o verslo įsikūrimas šioje strategiškai palankioje vietoje (šalia – jūrų uostas, oro uostas, automagistralė) bus naudingas ekonomikos plėtrai regione.“

Toliau redakcijai skirtame atsakyme tvirtinama, kad „mūsų žiniomis teritorijoje liks oro uosto pakilimo-nusileidimo takas“, nors du sakinius prieš tai minėta, jog tokia informacija yra nepatvirtinta!

Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas situaciją pajūryje pakomentavo pabrėždamas, kad CAA iki šiol nesupranta, kokius tikslus aerodromas sau kelia. „Klaipėdos aerodromas jau kurį laiką yra praradęs savo, kaip Vakarų Lietuvos ar pajūrio regiono pagrindinio bendrosios aviacijos avanposto statusą. Jo plotas, techninės charakteristikos, infrastruktūra ir patogi geografinė padėtis leistų tikėtis didesnio panaudojimo intensyvumo bendrosios aviacijos reikmėms, nei yra dabar. Kartenos ir Palangos aerodromų valdytojai šiuo atveju rodo geresnį pavyzdį. Uždarius aerodromą neigiamų pasekmių bendrosios aviacijos vystymui ir plėtrai Vakarų Lietuvoje neišvengtume, nes nei Palanga (dėl veiklos specifikos), nei Kartena (dėl geografinės vietos) negalėtų visiškai atstoti Klaipėdos aerodromo pajėgumų. Tačiau tai yra privatus aerodromas ir valstybės galimybės daryti įtaką savininkų sprendimams yra minimalios“, – sakė CAA vadovas.

Nors CAA direktorius J. Gintilas tikina, kad Klaipėdos aerodromą dar tikrai anksti laidoti, aišku yra tai, kad muziką užsako aerodromo savininkas. O kol šalies aviacijos strategai miega, aviacija naikinama. Pavieniai aviatorių bandymai atkreipti dėmesį į bendrosios aviacijos reikalus atrodo greičiau kaip išsišokimas, nereikalingas triukšmas. Atsakingų institucijų požiūris į bendrosios aviacijos reikalus per Nepriklausomybės laikotarpį nusistovėjo gana atsainus, aerodromai palikti likimo valiai, nėra jokios strategijos.

Straipsnio tikslas yra parodyti visuomenei, kad iš Lietuvos aviacinio žemėlapio gali dingti aerodromas. Tai pesimistinė prognozė. Optimistinė būtų, jeigu Klaipėdos aerodromas gyvuotų ir taptų moderniu aviacijos židiniu Vakarų Lietuvoje.