Kodėl ir vėl neskrisim į Nidą

Titulinis
Straipsniai
Bendroji aviacija
Aerodromai
Kodėl ir vėl neskrisim į Nidą

Paskelbta: 2017-06-30

Vos prieš metus pradėjęs veikti prie Nidos esantis lėktuvų kilimo ir tūpimo takas šiemet orlaiviams vėl uždarytas. Viltis pritraukti į kurortą lengvaisiais lėktuvais keliaujančių turistų puoselėjusi Neringa ir šalies aviatoriai gavo netikėtą žinią. Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas vasario 10 d. pasirašė įsakymą, kuriuo nuo kovo 30 d. ribojami civilinių orlaivių skrydžiai Lietuvos Respublikos pasienio zonoje, tai reiškia – neleidžiama eksploatuoti Nidos lauko aikštelės.

Pernai šiai savivaldybės biudžeto lėšomis prižiūrimai vietai buvo suteiktas aviatorių lauktas aviacinės aikštelės statusas.

Po 14 metų suteiktas aikštelės statusas

Iki 2015 m. šio objekto šeimininkas buvo valstybė. Praėjusiais metais ji apleistą lėktuvų stovėjimo aikštelę ir kilimo ir tūpimo taką perdavė Neringos savivaldybei, kuri nutarė atgaivinti skraidymams tinkamą vietą. Bulvikio rage buvo iškirsti saugiai oreivystei trukdę medžiai, atlikti lauko aikštelės įrengimui būtini darbai – paženklintas takas, įrengtas vėjarodis. Pastatų, išskyrus vieną laikiną ūkinį, nei riedėjimo čia takų nėra.

Pernai šiai savivaldybės biudžeto lėšomis prižiūrimai vietai buvo suteiktas aviatorių lauktas aviacinės aikštelės statusas. Tai reiškia, kad čia gali leistis bendrosios aviacijos lėktuvai, gavę aikštelės savininko ar naudotojo, šiuo atveju Neringos savivaldybės administracijos, sutikimą. Kadangi Neringos miestas priklauso pasienio zonai, nusileidimas turi būti derinamas pateikiant skrydžio planą Palangos oro uosto skrydžių kontrolei ir karinėms oro pajėgoms. Kaip numato nusileidimo aikštelėms taikomi reikalavimai, čia negali vykti mokomieji, užsakomieji skrydžiai, leistis lėktuvai su keleiviais.
Kadangi aikštele gali naudotis bendrosios aviacijos pilotai, turintys leidimą čia tūpti, ir jie patys atsakingi už savo saugumą, aikštelės administratorius nebuvo paskirtas, mokesčių renkama taip pat nebuvo.

Neringos miesto meras Darius Jasaitis.

Investavo ir planavo

Vien techninių dokumentų rengimas, siekiant įteisinti lauko aikštelę, Neringos savivaldybei kainavo keletą tūkstančių eurų, dar išleista pinigų kilimo ir tūpimo tako ženklinimui. Kertant medžius lėšų investavo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Neringos vadovai turėjo ambicijų orlaivių kilimo ir tūpimo taką paversti nedideliu aerodromu, turinčiu būtiną infrastruktūrą. Aerodromo statusas atvertų daugiau galimybių plėtoti turistines keliones, būtų galima vykdyti komercinius skrydžius didesniais lėktuvais. Europoje yra registruota apie pusė milijono bendrosios aviacijos lėktuvų, kurių bent mažą procentą svajota privilioti į Neringą. Sukurta infrastruktūra atitinka aerodromui keliamus reikalavimus, stovėjimo aikštelė taip pat yra, buvo svarstomos galimybės ją aptverti.

„Jei būtų aerodromas, iškart galėtų atsirasti skrydžiai Ryga–Nida, Vilnius–Nida, o tam poreikis tikrai yra“, – dar žiemą kalbėjo Neringos miesto meras Darius Jasaitis. Turint aerodromo statusą nereikėtų savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimo ir derinimo su Valstybės sienos apsaugos tarnyba, taigi būtų patogesnės sąlygos skristi į Nidą. Regiono valdžia planavo statyti pastatus orlaiviams laikyti, kad galėtų pasirūpinti lėktuvų apsauga, – tada jau būtų galima gauti pajamų iš lėktuvų saugojimo, kuro užpildymo ir kitas paslaugas.

Apie platesnes Nidos lauko nusileidimo aikštelės panaudojimo galimybes daug diskutuota su Lietuvos aeroklubu ir Lietuvos akrobatinio skraidymo federacija, taip pat su privačiu sektoriumi, buvo pradėtas dialogas su Civilinės aviacijos administracija, ieškota aerodromo valdytojo.

Bronius Zaronskis

Aviatorius turėjo konkrečių planų

Pilotas (SEP, MEP TMG, sklandytuvai), instruktorius, CAA egzaminuotojas, keturiasdešimt penktus metus skraidantis, aktyvus visuomeninėje veikloje (ką liudija narystė įvairiose organizacijose) Bronius Zaronskis augino svajonę iš esmės atgaivinti Nidos aerodromą.

Iniciatyvus individualios įmonės savininkas, aviatorius iš pašaukimo, kaip ir daugelis kolegų, džiaugėsi, kai pagaliau pajudėjo Nidos aerodromo klausimai ir buvo atnaujinta galimybė čia skraidyti. Ne tik džiaugėsi, bet darė realius žingsnius – sužinojęs, kad šiai vietai ieškoma administratoriaus, paruošė Nidos oro parko viziją, parsirūpino dokumentais būsimai aerodromo veiklai, sukaupė įrangos lėktuvų priežiūros darbams, kito inventoriaus, pradėjo pinigų aerodromo įrengimui paiešką, su pasiūlymais lankėsi pas valdininkus. Matė konkrečią viziją ir turėjo tikslą – suteikti gyvybę, plėsti ir auginti šį unikalų gamtos kampelį, kad juo galėtų džiaugtis kuo daugiau žmonių: planavo čia pritraukti vaikus jaunimą, užsienio turistus, pasiūlant jiems būtinas paslaugas, rūpintis buvusios prieškario sklandymo mokyklos priežiūra, įrengti muziejų, organizuoti aviacijos šventes ir sporto varžybas, dalyvauti Neringos kultūriniame gyvenime, o svarbiausia, kad šis aerodromas būtų patrauklus ir patogus šalies ir užsienio pilotams.

„Kai verslas juda sava vaga ir vaikai užauginti, nenoriu sėdėti be veiklos ir turiu aiškią kryptį – labai įdomaus aviacinio taško prikėlimas aktyviam ir naudingam gyvenimui. Kad aerodromu būtų naudojamasi maksimaliai, reikia didelio pasišventimo – tam esu pasiruošęs, galiu net apsigyventi Nidoje, kad tik būtų galimybė tą veiklą vykdyti“, – taip prieš pusmetį kalbėjo B. Zaronskis...

Buvo jaučiamas susidomėjimas

Veikiantis Nidos kilimo ir tūpimo takas sudomino ne vieną aviatorių – poreikis naudotis aikštele iškart buvo juntamas: per tris skraidymų sezono mėnesius dėl galimybės ten nusileisti į Neringos savivaldybę kreiptasi apie 100 kartų. „Didžioji dalis buvo Lietuvos piliečiai, kelių užklausų sulaukėme iš Vokietijos. Iš lauko nusileidimo aikštelės Nidoje sraigtasparniu kilo „National Geographic Israel“ vyriausioji redaktorė Daphne Raz, skrydžio metu užfiksuotomis nuotraukomis vėliau papuošusi pasakojimą apie Lietuvą“, – Neringos savivaldybės vadovas D. Jasaitis džiaugėsi tarp keliautojų greitai pasklidusia žinia, kad Neringą galima pasiekti orlaiviais.

Tačiau ambicingus neringiškių planus niekais pavertė Lietuvos kariuomenės vado 2017 m. vasario 10 d. įsakymas „Dėl leidimų civilinių orlaivių skrydžiams pasienio zonoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal jį nuo kovo 30-osios jokie orlaiviai Nidoje leistis ir kilti negali.

„Buvo pakeistas įsakymas, susijęs su skrydžiais pasienio zonoje, o visa Kuršių nerija į ją ir patenka. Pagal naują tvarką neišduodami leidimai grupiniams, sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams“, – sakė D. Jasaitis. Kitaip tariant, Nidos skrydžių aikštelė uždaroma – skrydžiai galimi tik vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus, likviduojant stichinių nelaimių įvykus ekstremaliai situacijai padarinius, užtikrinant viešojo saugumo funkcijas, vykdant vakcinacijos darbus, valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą ir pan.

Įsakymas yra nemotyvuotas, priimtas be teisinio pagrindo, juo ribojamos asmenų teisės ir laisvės, o įsakymu patvirtintas aprašas tiesiogiai riboja aviacijos sporto vystymąsi.

Kreiptasi paaiškinimo

Neringos miesto meras teigė, kad su jais niekas nieko nederino ir nepaaiškino, kodėl prireikė keisti galiojusią tvarką. Kovo mėnesį jis žodžiu kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją, prašydamas koreguoti minėtą įsakymą, Neringai pritaikant išimtį. Šiuo klausimu jis buvo susitikęs su aplinkos ministru Kęstučiu Navicku ir gavo atsakymą, kad dabartiniame etape niekas nebus keičiama.

Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas sakė, kad karinė vadovybė pakeitimų su aviatoriais taip pat nederino. Opiausias yra tas Lietuvos kariuomenės vado įsakymo punktas, pagal kurį leidimai neišduodami sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams. LAK išreiškė nepritarimą taikomiems draudimams ir susirūpinimą dėl po 14 metų pertraukos atidarytos Nidos lauko aikštelės ir išsiuntė laišką Kariuomenės vadui gen. ltn. Jonui Vytautui Žukui. Jame išdėstyti argumentai, kad įsakymas yra nemotyvuotas, priimtas be teisinio pagrindo, kad juo ribojamos asmenų teisės ir laisvės, o įsakymu patvirtintas aprašas tiesiogiai riboja aviacijos sporto vystymąsi. Be to, stabdant aviacijos vystymąsi šiame regione, užkertamas kelias pritraukti į Nidą naujus investuotojus.

Kariuomenė akcentuoja saugumą

„Aviacijos pasaulis“ savo ruožtu kreipėsi į tuo metu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado funkcijas atliekantį Devį Martusevičių. Buvo atsakyta, kad sprendimas sugriežtinti leidimų civilinių orlaivių skrydžių pasienio zonoje išdavimo sąlygas ir tvarką priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, siekiant tinkamai vykdyti oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą. Kariškiai nemano, „kad 4 jūrmylių pločio Lietuvos Respublikos oro erdvės dalis nuo valstybės sienos, kuri ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybės nare, į teritorijos gilumą yra ta kritinio dydžio oro erdvė, kuri stabdo aviacijos sporto šakų vystymąsi, treniruotes ir varžybų organizavimą“.

Civilinių orlaivių skrydžiai yra ribojami ne tik Kuršių nerijos teritorijoje, bet ir visoje Lietuvos pasienio zonoje. Lietuvos kariuomenės atstovų teigimu, taikyti šias papildomas priemones buvo būtina siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesą. Tačiau, kaip sakė Neringos meras, tokios griežtos tvarkos, kokia yra patvirtinta Kariuomenės vado įsakymu, nėra nei Latvijoje, nei Estijoje.

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko nuomone, veikiantis aerodromas Nidoje tikrai niekam netrukdytų, juk „Kyviškės, Druskininkai taip pat priklauso pasienio zonai. Civilizuotai skraidant galima ir, manau, reikia ta sutvarkyta infrastruktūra naudotis. Bet čia jau – Neringos savivaldybės reikalas inicijuoti pataisas, kad lauko aikštelei būtų suteiktas aerodromo statusas.“

Jei būtų suspėta...

Jei Nidos kilimo ir tūpimo takas būtų įregistruotas kaip aerodromas, kariuomenės vado įsakymas negaliotų. Pagal naują tvarką įteisintos išimtys neriboti skrydžių aerodromų oro eismo zonose, net ir pasienyje, sudaro sąlygas eksploatuoti esamus aerodromus (pvz., minėtus Druskininkus, Kyviškes), suderinant valstybės ir privačius interesus.

Norint įteisinti šią vietą kaip aerodromą, reikia koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, kuri patvirtinta Vyriausybės nutarimu. G. Kalinauskas įsitikinęs, kad tą padaryti būtina ir tai visai nėra sudėtinga: „Kariuomenės vadas įsakymo nei atšaukti, nei keisti neketina. Tad geriausias sprendimas būtų pakeisti Vyriausybės nutarimą, kuriuo patvirtintas generalinis teritorijos planas. Juk ten nieko statyti nereikia, viskas įrengta ir padaryta, tereikia nustatyti radijo dažnius ir įsteigti skrydžių koordinatoriaus etatą. Tačiau kreiptis į Vyriausybę turi Neringos valdžia. Raginam juos tai daryti ir esam pasiryžę, jei reikės, tarpininkauti.“

Neringos savivaldybė kovo mėnesį kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl radijo dažnių suteikimo, bet jiems buvo atsakyta, kad tai įmanoma tik tuo atveju, jei bus įregistruojamas aerodromas. Skaitom Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 702 „Dėl kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, kurio 97 punktas skamba taip: „Šiuo metu įrengta aviacinė lauko aikštelė su minimalia įranga ir lėktuvų nusileidimo–pakilimo taku Nidoje gali būti naudojama sraigtasparniams, sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams atskristi, išskristi ir judėti, o skraidymo tvarka turėtų būti griežtai reglamentuota. Dabartinė lauko aikštelė – nusileidimo–pakilimo takas atitinka tokio reglamentuoto naudojimo reikalavimus, ir toliau jį ilginti draudžiama, nes tai neišvengiamai reikštų, kad šis kompleksas bus pertvarkytas į civilinį aerodromą.“

Teritorijų planavimas dažniausiai trunka ilgai – metų metus kartais tęsiasi įvairių institucijų ginčai ir aiškinimaisi.

Teisės aktus keisti sudėtinga

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Lapinskienė mano, kad pakeisti Vyriausybės nutarimą šiuo atveju labai sudėtinga, paprasčiau būtų redaguoti Kariuomenės vado įsakymą, pritaikant reikalingas išimtis. Tačiau tam turi būti pagrįstos priežastys. „Kadangi Nidos aerodromo klausimu nei Aplinkos ministerijoje, nei Vyriausybėje jokio pasitarimo nevyko, galiu komentuoti tik pagal Nidos mero pasisakymus viešojoje erdvėje, – sakė specialistė. – Kaip suprantu, jokių ekonominių skaičiavimų, kurie pagrįstų aerodromo Nidoje egzistavimą, atlikta nėra ir argumentai dėl tokio objekto naudingumo yra daugiau emocinio pobūdžio. Sakyti, leiskit skraidyti, nes jau suplanuotos šventės, arba kad Nidoje negali atsirasti 5 žvaigždučių viešbutis vien todėl, kad arti nėra aerodromo, yra mažų mažiausiai nerimta.“

R. Lapinskienė priminė, kad naujų aerodromų steigimas valstybiniuose parkuose yra draudžiamas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (13 straipsnio 3 punktas: Statybų valstybiniuose parkuose reglamentavimas: <...> 11) draudžiama statyti kitus naujus ūkinės veiklos objektus su įrenginiais, kuriems reikalingi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ar taršos leidimai <...>, aerodromus, oro uostų infrastruktūros statinius ir įrenginius, vėjo elektrines). Bet juk kalbama ne apie naujo aerodromo steigimą, o apie seno, statyto dar 1967 m., veiklos atnaujinimą.

Visgi reikia įvertinti ir tai, kad teritorijų planavimas dažniausiai trunka ilgai – metų metus kartais tęsiasi įvairių institucijų ginčai ir aiškinimaisi. Todėl, R. Lapinskienės nuomone, aviatoriai dėmesį turėtų kreipti ne į Vyriausybės nutarimus ar įstatymus, o į dokumento, kuris priimtas vienos ministerijos lygmeniu, keitimo klausimą. Tačiau pirmiausia turėtų būti įrodytas ekonominis tokio objekto naudingumas.

Perspektyvos kuklios

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri yra Kuršių nerijos teritorijos plano rengėja, aerodromo steigimui Nidoje iki šiol prieštaravo, sakydama, kad tame krašte aerodromų nestokojama. „Siekiant pakeitimų šiuo klausimu, tektų atnaujinti jį rengiančių ir derinančių institucijų diskusiją, taigi procesas gali tęstis ilgai“, – apgailestauja Neringos meras ir stebisi, kad pati valstybė investavo į objektą didžiules lėšas, o dabar nutraukė jo veiklą.

Šiai nuomonei antrina ir A. Šumskas: „Neprižiūrimas KTT labai greitai užželia, ir būtų tikrai gaila vėjais paleistų nemažų investicijų. Juk formaliai žiūrint – kaip atskrisdavo į Nidą, tarkim, 4 lėktuvai per savaitę, panašiai būtų ir su aerodromu – srautas ženkliai neišaugtų. O viską šitaip palikti tikrai neracionalu.“

B. Zaronskio ir dalies aviatorių nuomone, aviacinius reikalus Nidoje turėtų spręsti paskirtas specialistas, objekto administratorius. Dabar atrodo, kad to aerodromo niekam nereikia, laikas eina, o realių žingsnių nematyti.

G. Kalinauskas svarsto, kad Kariuomenės vado įsakymas ir nauja redakcija išdėstytas Leidimų civilinių orlaivių skrydžiams Lietuvos Respublikos pasienio zonoje išdavimo tvarkos aprašas apskritai prieštarauja Aviacijos įstatymui, gal ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, kur kalbama apie pagrindines žmogaus teises laisvai judėti ir naudotis savo nuosavybe. Verta atkreipti dėmesį ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisykles, nustatančias, kad orlaivių skrydžiai pasienio zonoje yra galimi, jei atitinka tam tikrą reglamentavimą. Visus šiuos aspektus turi išanalizuoti teisininkai...

O kol kas ambicingi kurorto politikų planai į regioną pritraukti kuo daugiau lėktuvais keliaujančių turistų lieka numarinti. Tenka guostis tik tuo, kad Bulvikio rage sutvarkytoje erdvėje gali vykti bendruomenės šventės, sukurta infrastruktūra naudojasi vėjaračių entuziastai, suderinus čia galės būti rengiamos aviacinės šventės.

4 nuotr.