Ar tūkstančiai dronų užtemdys dangų ir, nešiodami mums virš galvų šaldytuvus bei gyvulius, viską nustelbs savo nepaliaujamu zvimbimu? Ar karvė pakeis taip karikatūristų mėgiamą iš dangaus krentantį pianiną? Ar konteinerių pilni laivai ir sunkvežimiai liks istorija? Ir ar tikrai save valdantys dronai skraidins mums siuntinius? Nors vaizduotė gali nunešti toli, krovinių gabenimo ekspertai teigia, kad tai įvyks dar negreitai. Ir labai paprastai paaiškina kodėl.

Visgi dronai vaidins svarbų vaidmenį logistikos pasaulyje

Panašu, kad netrukus dronai ir tradicinės transporto priemonės ims bendradarbiauti. Šiais metais greitojo pristatymo paslaugų teikėjas UPS sėkmingai išbandė dronus. Jie buvo panaudoti įvykdyti paskutinį siuntinio pristatymo etapą. Panašu, kad ateityje šis metodas gerokai palengvins siuntinių pristatymą į geografiškai izoliuotas vietoves. Be to, taip bus galima sumažinti žmogiškuosius išteklius bei išlaidas.

Pavyzdžiui, pasiunčiant droną iš siuntų autobusiuko, bus galima sutaupyti brangių kilometrų. Be to, elektra varomų dronų naudojimas būtų ekologiška alternatyva degalais varomiems sunkvežimiams. Neseniai „Amazon“ įsigijo patentą didžiuliam dirižabliui, kuris pats paleis dronus pristatyti prekes pirkėjams. Vadinamasis cepelinas bus valdomas žmogaus, tačiau individualių užsakymų pristatymui reikės mažesnių sąnaudų. Tarkime, „dronų motina“ dislokuojama šalia stadiono, o dronai varžybų metu pristato užkandžius žiūrovams. Skamba neblogai, tiesa?

JAV jau užregistruota daugiau nei 10 602 komercinių dronų. Prognozuojama, kad šių įrenginių pardavimai nuo dabartinių 600 tūkst. per metus išaugs trigubai – iki 2,7 milijono 2020 metais. O dar visai neseniai komercinių dronų veikla JAV buvo neteisėta. Bet, pagal naujas taisykles, dronus jau galima naudoti žemdirbystės srityje; moksliniams tyrimams; švietimo ir akademinėje veikloje; elektros linijų, vamzdynų, antenų ir tiltų patikrai; gelbėjimo operacijoms; kraštovaizdžio fotografavimui ir laukinių gyvūnų stebėjimui. Taip pat kuriami 25 kg sveriantys dronai, galėsiantys pakilti į 122 metrų aukštį ir išvystyti 161 km/val. greitį. Tačiau šie galės skraidyti tik atokiau nuo žmonių ir stebint operatoriui.

Tobulėjantys robotai verčia suskubti tradicinės logistikos industriją griebtis naujovių. Dronų navigacijai ir autonominei vairavimo technikai žengiant į priekį, tradicinės transporto priemonės, be abejo, šiuos elementus taip pat bandys panaudoti.
Visa tai reiškia, kad klientas laimi. Pavyzdžiui, robotai ir dronai gali padėti sumažinti žmogiškuosius išteklius krovinių pakrovimui ir perkrovimui jūrų uostuose arba sandėliuose, o tai leis sumažinti transporto paslaugų užsakovų išlaidas.