Lietuvos aeroklubas rinks naują prezidentą

Titulinis
Straipsniai
Aviacijos sportas
Naujienos
Lietuvos aeroklubas rinks naują prezidentą

Paskelbta: 2020-05-27

Šiemet Lietuvos aeroklubo (LAK) prezidento rinkimai vėluoja dėl viruso COVID karantino, bet gal tai naudinga – aviatorių bendruomenė gali ilgiau svarstyti, pasitarti, be skubos rinkti naują lyderį. Prezidentą aviatoriai rinks gegužės 30 dieną Alytaus aerodrome vyksiančioje konferencijoje.

Lietuvos aeroklubo prezidento kadencija yra dveji metai. Šiemet kadenciją baigia Mindaugas Sinkevičius, kadencijos metu užėmęs ir Jonavos rajono savivaldybės mero pareigas.

Kas taps naujuoju LAK prezidentu, spręs aviatorių konferencija. Susiklostė tokia daugiametė tradicija, kad pretendentai į prezidentus nevysto plačių atvirų diskusijų ir yra išrenkami gana tyliai. Be didelio aviacinės visuomenės į(si)traukimo. Neaišku, gal sporto visuomenei net nėra taip svarbu, kas taps nauju LAK prezidentu, arba pasitikima LAK tarybos nuomone, kuri pasklinda po atskiras federacijas. Gal LAK prezidento pareigybė nebėra tokia patraukli ar net aktuali... Pasikartosiu kelintą kartą, kad LAK prestižas Nepriklausomybės laikotarpiu tikrai yra sumenkęs (ar sumenkintas) ir neturi deramos vietos ne tik sporto pasaulyje, bet, svarbiausia, LAK vieta šalies aviacijos strategijos mastu yra nereikšminga, neįprasminta. Manyčiau, lieka viltis kada nors pamatyti Aviacijos įstatyme apibrėžtą ir Lietuvos aeroklubo paskirtį.

Per visą Lietuvos aeroklubo gyvavimo istoriją tik antrą kartą į LAK prezidento postą pretenduoja moteris.

Iš keturių pretendentų liko trys

Į didžiausios aviatorius vienijančios organizacijos prezidento postą dar visai neseniai pretendavo keturi kandidatai – buvęs Civilinės aviacijos administracijos vadovas Joris Gintilas, civilinės aviacijos įmonių vadovaujančios patirties sukaupęs Romualdas Gėgžnas, gegužę išrinktas Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos prezidentu Alfredas Lankauskas ir pati savo kandidatūrą išsikėlusi Lietuvos aviamodelių sporto federacijos prezidento pavaduotoja Eglė Paužuolienė.

Artėjant konferencijai paaiškėjo, kad kandidatų liko trys, J. Gintilui nusprendus atsiimti savo kandidatūrą. Per visą Lietuvos aeroklubo gyvavimo istoriją tik antrą kartą į LAK prezidento postą pretenduoja moteris, 2018 metais tai buvo akrobatinio skraidymo pasaulio atstovė Violeta Gedminaitė, šiemet – E. Paužuolienė.

Kandidatai į LAK postą yra susipažinę su aviacijos sporto „virtuvės“ klausimais, įsisenėjusiomis problemomis. Pretendentai turėjo galimybę karantino suvaržytomis bendravimo sąlygomis su LAK taryba susitikti internetinės vaizdo programos būdu. Šių susitikimų metu jie prisistatė LAK tarybai, atsakė į klausimus. „Aviacijos pasaulis“ pasiteiravo pretendentų apie jų idėjines aviacijos sporto vystymo kryptis.

Romualdas Gėgžnas

Priminė LAK prieškario statutą

Romualdas Gėgžnas, dar studijuodamas pramonės ekonomiką ir metus po studijų skraidė Vilniaus Dariaus ir Girėno aeroklube, o nuo 1997 metų pradėjo darbinę veiklą civilinėje aviacijoje, pradedant „Lietuvos avialinijomis“, baigiant privačia bendrove „Amber Air“. 2015-2017 metais ėjo finansų viceministro pareigas. R. Gėgžnas mato galimybių padidinti LAK prestižą, konsoliduoti aeroklubo narių pastangas išsaugant aerodromus, turimą turtą.

Romualdas pripažįsta, kad LAK yra nustumta į aviacijos vystymo šalies mastu paraštes, ir priminė LAK prieškario metų statute įrašytą tikslą, kurio dera laikytis: „Klubo tikslas – ruošti visų oreivystės sričių specialistus, vienyti juos žinių ir prityrimo gilinimui ir visaip remti skraidymo mokslą Lietuvoje, propaguoti oro sportą, dominti visuomenę oreivyste, supažindinti ją su savisauga oro puolimų metu ir reprezentuoti Lietuvos civilinę aviaciją viduje ir užsienyje“.

„Lietuvos aeroklubo klausimai neturėtų kaip karštos bulvės būti mėtomos iš vienos ministerijos atsakomybės kitai, kaip dabar esti. Norėtųsi nekartoti klaidų, ieškoti naujų sprendimų, keisti veikimo kryptį. Lietuvos aeroklubas – tai ne vien sportas, tai gerokai platesnė veikla. Reikėtų siekti didesnio valstybės funkcijų delegavimo Lietuvos aeroklubui, o klubo viduje drąsiau ieškoti bendro visiems vardiklio, ir apsispręsti, kas iš tiesų yra Lietuvos aeroklubas,“ – trumpai apibendrino R. Gėgžnas.

Alfredas Lankauskas

Aviacija domėjosi nuo jaunumės

Alfredas Lankauskas, baigęs fizikos mokslus VU, šiuo metu dėstantis Šiaulių universitete, yra neabejingas aviacijai nuo jaunumės, o gegužę aviacijos veteranų bendruomenė patikėjo jam ir savo federacijos vairą. Pradėjęs skraidyti Vilniuje 1969 metais, nuo 1974 metų tapo Šiaulių aeroklubo nariu ir šiam klubui atstovavo varžybose iki 1990 metų.

Sklandytuvų ir lėktuvų pilotas, keliasdešimt kartų leidęsis parašiutu, meilę aviacijai išreiškė ir būdamas Šiaulių meru, organizavo keletą aviacijos švenčių. Buvo buvusio karinio aerodromo Šiauliuose konversijos iniciatoriumi ir projekto vadovu. Yra paskelbęs apie 50 mokslinių straipsnių ir publikacijų, 11 patentų autorius ir bendraautorius, dirba vandenilinės energetikos srityje, skaitė paskaitas Italijoje, Turkijoje ir JAV.

Eglė Paužuolienė

Svarbūs orientyrai – jaunimas ir savireklama

Eglė Paužuolienė, iš arčiau geriausiai pažįstanti aviamodelių sportą, iš visų trijų kandidatų išsiskyrė itin skrupulingai pristatoma programa, kurią sudaro trys pagrindinės gairės: LAK strategija arba investicija į ateitį; veiklos viešinimas ir bendradarbiavimas. Pretendentė mato galimybes padaryti pozityvų ir matomą LAK veiklos postūmį.

„Pagridinis šios organizacijos tikslas yra ne plaukti pasroviui ir tik valstybės skirtus pinigus pasidalinti (juk pinigus ir be LAK galima padalinti), bet reikia sukurti tvarią LAK strategiją su kiekvieno punkto įgyvendinimo terminu. Esu pasiryžusi pateikti pirminį projektą, ir esu pasiryžusi dialogui, diskusijoms, bet labai svarbu rasti nenutolusius nuo realybės sprendimus ir veikti. Veiklą reikia tiksliai planuoti. Orientyras – jaunimas, tai užtikrins veiklos tęstinumą. Siūlysiu LAK tarybai steigti jaunimo skatinimo fondą, kad realiais darbais, finansais galėtume prisidėti prie jaunimo kompetencijos auginimo, įsitraukimo į aviacijos sportą“, – sakė E. Paužuolienė.

Eglė taip pat mato ryškias LAK veiklos viešinimo spragas, pasak pašnekovės, komunikavimo reikalai yra apleisti. „Pradėti reikia nuo vidinės komunikacijos, tarp federacijų, ir, žinoma, strategiškai, išorėn. Yra daugybė klausimų, kurie įdomūs plačiai auditorijai. Kita platforma, kurią matau – bendradarbiavimas su Energetikos ir technikos muziejumi, praplečiant jų ekspoziciją aviaciniais eksponatais“, – tai tik keletas E. Paužuolienės idėjų.

E. Paužuolienės pranašumais gali tapti didelis entuziazmas ir noras dirbti LAK labui be atlygio bei tai, kad ji turi teisininkės išsilavinimą, o teisininko įžvalgos ir patirtis yra itin reikalingos. „Kandidatūrą išsikėliau pati, todėl ir pasitikėjimo prašau avansu. Esu pasiryžusi skirti tiek savo laiko, kiek reikės“.

LAK prezidento rinkimai artėja, ir netrukus paaiškės, kuris kandidatas gali išpildyti aviacijos sporto bendruomenės lūkesčius.

Aviacijos sportas

Susiję straipsniai