Pirmąjį rugsėjo šeštadienį į aerodromą Čiornoje atskrido lėktuvai, suvažiavo žiūrovai, spaudos atstovai. Po parašiutininkų pasirodymo, beje, taip pat iš „An-2“ lėktuvo, į padangę kilo kitas „An-2“. Niekas negalvojo apie nelaimę, o ši patykojo pilotų darant nesudėtingą viražą, po kurio lėktuvas smuko žemyn, artėdamas prie žiūrovų, tada staigiai pasuko ir rėžėsi į pakilimo taką, nuo smūgio subyrėjo, užsidegė ir juodi liepsnos dūmai išsiveržė kartu su žmonių aimanomis. Žuvo du lakūnai – Dmitrij Sucharev ir Boris Tylevič. Šventė iš karto buvo sustabdyta.

Lėktuvai „An-2“, sukurti O. Antonovo konstruktorių biure, laikomi patikimais ir turi darbštuolio darbininko pravardę. Tokių dvisparnių lėktuvų per 45 metų gamybos istoriją buvo pagaminta daugiau kaip 18000. Pasaulyje atlikdami įvairias užduotis jų skraido daugybė, rengiami lėktuvų pramoginiai sąskrydžiai, pasirodymai aviacijos šventėse. Lietuvos orlaivių registre šiuo metu užregistruota 18 lėktuvų „An-2“. Sovietmečiu nemažai lietuvių pilotų savo karjerą aviacijoje pradėjo ar susiejo skraidydami būtent šiuo lėktuvu, tad gerai pažįstančių jį mūsų šalyje netrūksta.

Po „An-2“ katastrofos Rusijoje „Aviacijos pasaulis“ kalbino patyrusius lėktuvų „An-2“ pilotus – kaip jie vertina lėktuvo pasirodymą šventėje ir kokios priežastys galėjo lemti pilotų žūtį. Marijampolės aeroklubo „An-2“ pilotas Genius Papečkys, turintis ir dešimties metų akrobatinio skraidymo stažą su lėktuvais „Jak“, nenoriai sutiko komentuoti liūdną įvykį, bet visgi pavyko su juo pasikalbėti apie vadinamojo „kukurūzninko“ galimybes atliekant akrobatines figūras. Internete patalpinta net keletas vaizdo įrašų iš Čiornoje aerodromo, kuriuose gerai matosi lėktuvo skridimo trajektorija iki pat lemtingos akimirkos.

Aviacijos švenčių organizatorių pagrindinė užduotis – sauga

Per penkiolika metų man pačiai yra tekę matyti daugiau kaip 50 didesnių ir mažesnių aviacijos švenčių Lietuvoje ir kitose šalyse. Jos kupinos azarto ir adrenalino. Pagrindinis pilotų uždavinys yra sukurti džiaugsmą žiūrovams, o didesnio džiaugsmo nei saugumas negali būti, kad ir kokia dūzgianti oro erdvė bebūtų. Ar saugu žiūrovams aviacijos šventėse?

Šiemet didžiausią aviacijos šventę Lietuvoje organizavęs Marijampolės aeroklubo viršininkas Alvydas Danilaitis, turintis keturių dešimtmečių aviacinę patirtį, patikino, kad aviacijos šventėse didžiausias dėmesys skiriamas skrydžių saugai. 

Aviacinę veiklą Marijampolės aeroklubas vykdo Sasnavos aerodrome. Šį rugpjūtį didelio renginio metu buvo sutelktos vietinės – aerodromo pajėgos (privaloma turėti gesintuvus, medikamentų) ir pasitelktos specialios medicinos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Aviatoriams brifingo metu prieš pasirodymus nurodoma, kur stovi gelbėjimo tarnybos, kokios yra meteorologinės sąlygos, kaip bus skraidoma virš aerodromo, kokie numatyti oro erdvės naudojimo ypatumai, kur ir kaip galima tūpti (Marijampolės aerodromas turi du beveik statmenus vienas kitam žolės dangos takus). Priešgaisrinis gelbėjimo automobilis, greitosios medicinos pagalbos automobilis į avarijos vietą gali pajudėti per sekundę. Jie yra visiems matomoje vietoje, šalia kilimo ir tūpimo tako. 
„Svarbiausia – žiūrovai yra atskirti nuo aviacinės veiklos, juos nuo kilimo ir tūpimo tako skiria užtvaros. Kilimo ir tūpimo takas Marijampolės aerodrome yra gerai matomas, todėl pasirodymus patogu stebėti. Lėktuvai gali skristi ne žemiau negu 100 m ir ne arčiau negu 100 m iki žiūrovų. Dar niekada nebuvo, kad mūsų organizuojamose šventėse skristų pilotai mokiniai ar nepatyrę pilotai. Šventėms ruošiamės labai atsakingai ir tvarkingai“, – sakė A. Danilaitis. 

Šiemet aviacijos šventėje Sasnavos aerodrome didžiausias rūpestis tebuvo užplūdę tūkstančiai automobilių, kuriuos žiūrovams teko statytis tolokai, nes į aerodromo teritoriją įleidžiamas ribotas jų kiekis ir būtent dėl saugos. 

Lietuvoje aviacijos šventės vyksta kasmet, po keletą įvairiuose aerodromuose. 

Tik kai kurie itin patyrę pilotai, pvz., Jurgis Kairys, gali skraidyti bet kokiame, net ir labai žemame, aukštyje, nes turi specialų įrašą piloto knygelėje. Aviacijos šventės Lietuvoje vyksta sklandžiai, saugos reikalavimai yra protingi ir aukšti, jų laikomasi, tačiau šimtaprocentinio saugumo niekas niekur negali užtikrinti, lieka tik stengtis minimalizuoti grėsmes ir būti pasirengus suteikti greitąją pagalbą.