Už nusižengimą ore lakūnui laiku nesumokėjus baudos, paskirta dar didesnė

Rašyti straipsnį apie lakūnų nusižengimus pasienio oro erdvėje paskatino konkretus pavyzdys, pastarųjų dienų istorija. Šių metų sausio 8 dieną Lietuvos Transporto saugos administracija (LTSA) svarstė aviatoriaus Algirdo Barteškos atsisakymą mokėti administraciniu nurodymu paskirtą baudą. Bet apie viską iš eilės.

Redakcija sausio pradžioje gavo Algirdo Barteškos laišką, kuriame trumpai lakūnas papasakojo, kad jam skirta bauda už... saugų skrydį (nesvarbu, kad pažeidus pasienio ruožą) ir kad jis nusiteikęs visais galimais resursais pakovoti už save, kad bauda būtų anuliuota, įsiklausius į jo paaiškinimus.

„Buvau nustebintas, gavęs Lietuvos padangės sergėtojų inicijuotą baudą už tai, kad... šiek tiek užkliudžiau pasienio zoną su Karaliaučiaus anklavu."

Lakūnas nusiteikęs karingai

Algirdas Barteška 2019 metų lapkričio 1 dieną skrido su Kauno aeroklubo lėktuvu „Cessna C-152“ (reg. LY-BCA) iš Klaipėdos į Kauną. Į pasienio ruožą, pasak lakūno, be leidimo jis įskrido dukart, trumpai. Nusileidęs apie nusižengimą pasienio ruože pranešė telefoniniu skambučiu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų operatyviniam budėtojui, kuris užfiksavo laiką 17.07 val.
A. Barteška teigia, kad nors dabar gyvena su šeima Ispanijoje, tačiau dažnai skraido ir Lietuvoje. Savo piloto instruktoriaus patirtį jis kaupė 47 metus. 

Ir vis dėlto 2020 metų pabaigoje Lietuvos transporto saugos administracija surašė administracinio nusižengimo protokolą, nedalyvaujant A. Barteškai, tai yra jam neatvykus pagal 2020 m. lapkričio 13 dienos šaukimą Nr. 15B-9832.

Sprendimas, daug kas pasakytų – švelnus: už oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimą (pažeidžiant Aviacijos įstatymo 35 straipsnio 3 dalies 4 p.) buvo skirta tik pusė minimalios baudos – 150 eurų, nes padarytas nusižengimas pirmą kartą. 

LR administracinių nusižengimų kodekso 394 straipsnio „Oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimas“ 7 punktas byloja: „Skrydžių taisyklių pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų.”

Iš redakciją pasiekusio A.Barteškos laiško teksto aišku, kad lakūnas nesutinka su bauda. Laiško kalba netaisyta.

„Buvau nustebintas, gavęs Lietuvos padangės sergėtojų inicijuotą baudą už tai, kad vykdydamas orlaivio vado pareigas, skrydžio saugai užtikrinti, vengdamas grėsmingų oro sąlygų, šiek tiek užkliudžiau pasienio zoną su Karaliaučiaus anklavu. Apie šį įvykį ir jo motyvus iškart nutūpęs pranešiau, paskambinau KOP budinčiam. Daugiau niekas manęs apie šį nuotykį nieko net nepaklausė! Biurokratiniai spąstai suveikė automatiškai!

Taigi, esu nusiteikęs kovoti ir sukurti normalaus bendradarbiavimo precedentą, kad ateityje jauni pilotai suprastų, jog skrydžių sauga yra aukščiau visų biurokratinių barjerų. Šitaip yra laisvame pasaulyje ir turėtų būti ir pas mus.“ 

Taigi, lakūnas užsimojo būti pavyzdžiu, kaip išvengti baudos. Ar jam tai pavyko?

Vieni pripažįsta pažeidimą, kiti ginčija

Ši istorija paskatino pasidomėti, kaip dažnai bendrosios aviacijos padangių žmonės dėl įvairių priežasčių įskrenda į pasienio oro erdvės ruožą, nusižengdami taisyklėms.

Įprastai civilinių orlaivių skrydžiai pasienio zonoje galimi, jeigu yra pateiktas oro eismo paslaugų teikėjui skrydžio planas ir skrydžiui gautas Karinių oro pajėgų vado ar jo įgalioto karininko leidimas, išduotas Lietuvos kariuomenės vado nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Daugiau informacijos pateikti paprašėme Lietuvos transporto saugos administracijos. Į klausimus atsakė Virginija Žegunytė, LTSA Civilinės aviacijos skyriaus vadovė. Ji pakomentavo praėjusių metų statistiką.

Iš viso už bendrosios aviacijos orlaiviais padarytus nusižengimus 2020 metų pabaigoje buvo surašyta 14 protokolų su administraciniais nurodymais.

2020 m. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) gavo 25 pranešimus apie bendrosios aviacijos orlaivių įskridimą į pasienio zoną, neturint tam reikalingo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado išduoto leidimo. Nemaža dalis minėtų pažeidimų yra susiję su skrydžiais į Nidos aerodromą arba iš jo.

Visais atvejais orlaiviai skrisdavo tam tikru maršrutu iš vieno aerodromo į kitą arba išskridę iš vieno aerodromą ir praskridę tam tikrą maršrutą grįždavo į tą patį aerodromą. 

„Dažnai lakūnai nepastebi, arba pavėluotai pastebi, kad įskrido į pasienio zoną. Apie pasienio zonos pažeidimą juos pirmiausia informuoja skrydžių vadovai arba pastarieji perduoda lėktuvų pilotams Karinių oro pajėgų operatyvinių budėtojų prašymą susisiekti su jais telefonu ir taip sužino apie pasienio zonos pažeidimą. Yra atvejų, kai atlikę tyrimą pagal gautus pranešimus pažeidimo nenustatėme. Dalį pranešimų dar tebetiriame“, – teigia V. Žegunytė.

LTSA atlieka tyrimus iš Karinių oro pajėgų gautų pranešimų pagrindu ir nustačiusi pažeidimą atitinkamų lėktuvų pilotams siunčia šaukimus surašyti administracinio nusižengimo protokolus. Vieni pilotai pripažįsta pažeidę pasienio zoną ir prisiima atsakomybę, kiti ginčija pažeidimo faktą. Yra ir mėginančių išsisukti nuo atsakomybės. Iš viso už bendrosios aviacijos orlaiviais padarytus nusižengimus 2020 metų pabaigoje buvo surašyta 14 protokolų su administraciniais nurodymais. Pagal sausio 8 dienos LTSA duomenis sumokėtos visos baudos, išskyrus straipsnyje minimą A. Bartešką.

Galimas išteisinimas arba dar didesnė bauda

Lakūnas A. Barteška su pažeidimu nesutinka ir pats elektroniniu laišku klausė LTSA, kaip gali apskųsti jam paskirtą baudą.

Kadangi administracinio nusižengimo protokolas yra neskundžiamas, A. Barteškai elektroniniame laiške paaiškinta, kad jam nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, LTSA nagrinės minėto pažeidimo bylą (sausio 8 d.). Bylos svarstymo metu galimos baigtys: asmens išteisinimas ir paskirtos baudos panaikinimas arba baudos, kuri bus didesnė už paskirtąją, paskyrimas.

Administracinio nusižengimo nutartį byloje asmuo galės skųsti teismui.

Priminsiu, kad šioje istorijoje lakūnui A. Barteškai buvo paskirta minimaliausia bauda. Tačiau vyras nenori jos mokėti. Jis sako – „esu įsitikinęs, kad tokios baudos už saugiai atliktą skrydi nenusipelnau.  Prisieis gaišti brangų laiką vardan jaunos kartos saugių skrydžių, kuriems toks perdėtas kariškių dėmesingumas gali sukelti realią grėsmę.“

Aviatorius Algirdas Barteška 

Aiškinamės, kokius argumentus A. Barteška pateikė apie savo skrydžio nusižengimą – pasiskraidymą po pasienio ruožą. 

Jis pabrėžia, kad pasienio ruožo oro erdvę pažeidė netyčia, mat dėl blogų oro sąlygų siekė užtikrinti skrydžio saugą. Radijo ryšio negalėjo palaikyti ir todėl negavo įspėjimo apie priartėjimą prie pasienio. Privalėjo nukrypti nuo tiesiausio maršruto dėl blogo matomumo ir vengiant žemų debesų, užklojusių Žemaitijos aukštumas. Aplinkybės vertė skristi link Nemuno, kur žemesnis reljefas ir matėsi prošvaistės tarp žemės ir debesų. Tokiu būdu saugiai tęsė skrydį, bet neturėdamas pakankamai orientyrų virš Tauragės miškų trumpam įskrido į pasienio oro erdvę.

„Toks netyčinis buferinės pasienio zonos pažeidimas leido saugiai skristi ir niekam nesukėlė jokių grėsmių. Na, nebent trumpam sudrumstė karių ramybę ir tokiu būdu... suteikė galimybę budriems oro erdvės saugotojams pasipuikuoti savo galimybėmis. Drįstu ginčytis, kadangi viena is orlaivio vado teisių yra galimybė nebijant nukrypti nuo formalių taisyklių, jei tai reikalinga skrydžio saugai užtikrinti! Ir KOP budinčiajam aš iškart nusileidęs apie tai pranešiau!“ – štai tokie lakūno argumentai, tuoj sužinosite, ar į juos buvo atsižvelgta.

Lietuvos aeroklubas: oro erdvės naudojimo žinias reikia nuolat atnaujinti

Apie Lietuvos aeroklubo vienijamų federacijų narių (fizinių asmenų) padarytus pažeidimus Lietuvos aeroklubas informacijos nefiksuoja.
Tačiau 2020 m. spalio 20 d. Lietuvos Kariuomenės Karinių oro pajėgų iniciatyva buvo organizuotas suinteresuotų pusių darbinis susitikimas, kuriame aptarti pasienio oro erdvės pažeidimai, diskutuota, kokių priemonių ir kokios institucijos, organizacijos galėtų, turėtų imtis, kad šių pažeidimų nebūtų. Susitikime dalyvavo Lietuvos aeroklubo, jo vienijamų federacijų atstovai, VĮ „Oro navigacija“, Lietuvos transporto saugos administracijos atstovai. Kaip viena prioritetinių prevencinių priemonių įvardytas pilotų mokymas, nuolatinis žinių, įskaitant žinių apie oro erdvės naudojimo, skrydžių taisykles, atnaujinimas.

Kadangi Lietuvos aeroklubo vienijamos federacijos reguliariai organizuoja skrydžių saugos seminarus pilotams, susitikimo metu gauta medžiaga buvo pasidalinta su instruktoriais bei mokymo organizacijomis. 

Lietuvos aeroklubo prezidentė Eglė Paužuolienė taip pakomentavo straipsnio herojaus istoriją:

„Administracinių nusižengimų kodekse detaliai reglamentuotos atsakomybės taikymo sąlygos, atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės, įvardytos mažai pavojingos veikos, dėl kurių asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn ir pan. Kadangi neturime įrodymais pagrįstos informacijos apie nurodytą atvejį – nuo detalaus situacijos vertinimo susilaikysime. Lietuvos transporto saugos administracija yra įgaliota institucija taikyti administracinę atsakomybę, be kita ko, ir už oro erdvės naudojimo ir skrydžių taisyklių pažeidimus. Pasitikime jos pareigūnais ir tikime, kad ne tik šiuo, bet ir kitais atvejais atsakomybė taikoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų. Manome, kad baudos mokėjimo išimtis galėtų būti taikoma, jei ji būtų numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.“

„Manome, kad baudos mokėjimo išimtis galėtų būti taikoma, jei ji būtų numatyta Administracinių nusižengimų kodekse."

AOPA kviečia atsakingai pasverti meteorologines sąlygas

Apie pasienio padangėje padaromus nusižengimus teko kalbėtis ir su Lietuvos orlaivių savininkų ir pilotų asociacijos AOPA vadovu Benu Laurinaičiu. Tiesa, minimas lakūnas A. Barteška nėra šios organizacijos narys, tačiau pasienio ruožo pažeidimai būdingi būtent bendrosios aviacijos lakūnams.

B. Laurinaitis pajuokavo, kad už kelių eismo taisyklių pažeidimus visi susimokame paskirtas baudas, ne išimtis ir pats Benas, nors padangėje pažeidimų neteko padaryti. 

B. Laurinaitis tik priminė, kad nežinia, ar visada „saugus skrydis“ gali būti pateisinamas, ypač prisiminus garsiai nuskambėjusią istoriją, kai kaunietis įskrido į Baltarusijos teritoriją, buvo sulaikytas, lėktuvas konfiskuotas, nors ir vėliau atgautas, tačiau rūpesčių prisidaryta.

AOPA vadovas mano, kad riziką dėl oro sąlygų prisiima pilotas, ruošdamasis skrydžiui. Reikia labai atsakingai pasverti, ar meteorologinės sąlygos yra tinkamos skrydžiui. Pasiskraidžius draudžiamose zonose ar pasienio zonose gali būti nelengva užduotis „nurašyti pažeidimus skrydžių saugai“. Panašu, kad tokiais atvejais atsiranda daug daugiau rizikų, debesims prispaudus, atsitrenkti į bokštą ar anteną, o ir zigzagai danguje gali nuvesti ir į kitos šalies padangę, o tada – lauk bėdos.

Atomazga

Sausio 8 dieną LTSA, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. Barteškai, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą. Paskirta 425 eurų bauda vietoj nesumokėtų 150 eurų. Konstatuota, kad skrydžio saugos pavojaus nebuvo, todėl paaiškinime nurodytos aplinkybės vertinamos kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir yra paneigtos.