Sparčiai augančioje globalioje aeronautikos rinkoje Lietuvos įmonės turi išnaudoti savo potencialą. Tuo tikslu Šiauliuose aeronautikos srityje veikiančios įmonės Tarptautinis Šiaulių oro uostas, „Rava cargo“ ir asociacija „Dronea“ sutarė dėl aeronautikos klasterio steigimo, po kurio vėliava susibūręs Vidurio ir Vakarų Lietuvos verslas galėtų kreiptis dėl finansavimo gavimo lietuviškų prekių eksportui stiprinti pasinaudojant priemone „Expo klasteris“.

Pasak aeronautikos klasterio steigėjų, tikimasi, kad jis paskatins lietuviškos produkcijos eksporto galimybes ir tarptautinio verslo partnerystes, didins tarptautinę tinklaveiką ir žinomumą, sąlygos paslaugų pridėtinę vertę ir įsiliejimą į tarptautines vertės grandines.

„Europos Sąjungoje (ES) aeronautikos sektoriaus grandinės metinė apyvarta viršija 300 mlrd. eurų, dirba beveik 5 mln. darbuotojų. Aeronautika – ne tik orlaiviai ar raketos. Pavyzdžiui, „Boeing 777“ pagaminti reikia daugiau nei 3 mln. įvairių detalių ir komponentų, nuo varžtų ir mikroschemų iki krėslų ir jėgainių. Jau dabar Lietuvoje turime atskirų komponentų, programinės įrangos tiekėjų didžiosioms aeronautikos įmonėms, tarp kurių „Thales“, „Airbus“, „Boeing“, „Leonardo“. Tikiu, kad Vidurio ir Vakarų Lietuvos verslas turi didelį inovacinį potencialą eksportui, nes daugelis besiformuojančių ir skaitmeninių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, mikroelektroniką, duomenų debesijos infrastruktūrą ir robotiką, suteikia daug su aeronautika susijusių galimybių“, – sako Šiaulių oro uosto generalinė direktorė Aurelija Kuezada.

Aeronautikos klasteris padės nariams spręsti ir kitas problemas, įskaitant teisinį reglamentavimą, eksporto pagalbą tarptautinėse rinkose, prieigą prie mokslinių tyrimų ir bandymų infrastruktūros, specializuotų įgūdžių poreikį, patrauklumo moterims ir ypač jaunimui trūkumą, prieigą prie Europos standartų bei sertifikavimo poreikį.

Artūras Jurkevičius, UAB „Rava cargo“ direktorius, pastebi, kad įgyvendinant ES tvarios ir žiedinės ekonomikos principus, atsiveria perspektyvos Lietuvos įmonėms, sprendžiančioms orlaivių energijos vartojimo efektyvumo, priklausomybės nuo iškastinio kuro ir išmetamų teršalų kiekio sumažinimo problemas. „Reikės užtikrinti, kad būtų įdiegta reikiama infrastruktūra, ypač planuojant darnią logistiką miestuose, sparčiau diegti jau turimus netaršius sprendimus, įskaitant krovininius dviračius, automatizuotą pristatymą ir bepiločius orlaivius (dronus). Todėl globaliai mąstant svarbu jau dabar galvoti ir apie produktų bei paslaugų pridėtinę vertę, rinkų diversifikaciją, galimybes jungtis į tarptautines vertės grandines“, – vardina jis.

Aeronautikos klasterį steigia trys Šiauliuose veikiančios bendrovės, tačiau jis yra atviras ir kitiems rinkos dalyviams. Klasteryje kviečiamos dalyvauti Lietuvos mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) bei mokslinių tyrimų ir technologijų organizacijos, veikiančios aeronautikos sektoriuje ir orientuojančios savo veiklą į technologijas, naudojamas civiliniais ir / arba gynybos tikslais, pavyzdžiui, saugumo, autonominių sistemų, ryšių ir telekomunikacijų, informacijos valdymo, dirbtinio intelekto, pažangių medžiagų technologijų, fotonikos, jutiklių, orlaivių įrangos gamybos, kibernetinėje ir kosmoso srityse. Pagrindinis keliamas reikalavimas dalyvauti– bendruomeniškumas ir atvirumas naujovėms, tinklaveika ir siekis auginti lietuviškos kilmės aeronautikos prekių ir paslaugų eksporto dalį BVP.

„Norint būti vienu žingsniu priekyje, itin svarbu dalyvauti ne tik eksporto veiklose, tačiau ir iniciatyviai formuoti ateitį, kuriant ir patvirtinant naujas technologijas bei paslaugas. Artimiausiu metu galime tikėtis plataus komercinių bepiločių orlaivių, autonominių transporto priemonių, vandeniliu varomų orlaivių, asmeninių elektrinių skraidyklių panaudojimo bei švarių miesto logistikos sprendimų. Europos Komisija skatina aeronautikos mokslinius tyrimus bei novatoriškų ir tvarių technologijų diegimą, pavyzdžiui, bendro Europos skaitmeninimo programai skirti beveik 2,9 mlrd. eurų, Europos gynybos fondas numatė 8 mlrd. eurų finansavimą moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros projektams.

Mūsų kuriamas aeronautikos klasteris kartu su skaitlingiausiais Prancūzijos ir Vokietijos bei kitų valstybių aeronautikos klasteriais planuoja aktyviai dalyvauti ES finansuojamuose MTEPI projektuose ir užtikrinti kofinansavimą klasterio narių inovacijoms. Sieksime, kad kuo daugiau aeronautikos technologijų būtų lietuviškos kilmės, kad pridėtinė vertė ir gerai apmokamos darbo vietos būtų kuriamos Lietuvoje“ – pažymėjo asociacijos „Dronea“ pirmininkas Vidmantas Kairys.

Aeronautikos klasterio steigimo sutartį su partneriais, išreiškusiais iniciatyvą dalyvauti eksporto ir MTEPI veiklose, planuojama pasirašyti iki liepos 31 d.