Vilnius. Pirmąjį pusmetį „airBaltic“ baigė su 14,6 mln. eurų grynųjų pajamų, t. y. 105,7 mln. eurų geresniu rezultatu, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. Šiandien vykusio pokalbio su investuotojais metu, Latvijos oro linijų bendrovės „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas kartu su valdybos nariais – finansų direktoriumi Vitolds Jakovļevs ir operatyviniu direktoriumi Pauls Cālītis – pristatė bendrovės antrojo ketvirčio ir pirmojo pusmečio finansinius rezultatus, kurie demonstruoja ryškų grynojo pelno, pajamų, EBITDAR lygio ir veiklos efektyvumo augimą.

Be to, pirmąjį pusmetį „airBaltic“ baigė pasiekusi reikšmingą lyginamąjį EBITDAR rodiklį, kuris siekė beveik 57 mln. eurų ir maždaug 50 mln. eurų viršijo 2022 m. rodiklį. II ketvirtį oro bendrovė pasiekė rekordinį palyginamąjį EBITDAR – 53,8 mln. eurų, todėl EBITDAR marža priartėjo prie 29 proc. Šie duomenys patvirtina, kad „airBaltic“ pasiekė aukščiausias visų laikų vienerių metų pirmojo pusmečio pajamas, kurios siekė 291 mln. eurų. Tai – įspūdingas 52 proc. padidėjimas, lyginant su praėjusiais metais, ir reikšmingas 33 proc. augimas, lyginant su 2019 m.

„Išskirtiniai pirmojo šių metų pusmečio rezultatai pranoko mūsų lūkesčius. Mums puikiai sekasi verslo srityje, o veiklos pinigų srautai yra rekordiškai dideli. Žvelgdami į pirmąjį 2022 m. ir net 2019 m. pusmetį, matome reikšmingą augimą – pasiekėme istoriškai didžiausią pelną, rekordines pajamas ir ženkliai išaugo su mumis skrendančių žmonių skaičius“, – teigia „airBaltic“ prezidentas ir generalinis direktorius Martinas Gaussas.

„Kita vertus, atsarginių variklių trūkumas, dėl kurio buvo nutrauktas vidutiniškai 11 orlaivių skrydis, turėjo didelės įtakos mūsų antrojo ketvirčio rezultatams. Tai atitolino dar didesnį bendrų rezultatų pagerėjimą. Siekdami sumažinti šį pajėgumų praradimą, buvome priversti nuomotis pakaitinius orlaivius su įgula. Nepaisant šių kliūčių, „airBaltic“ komercinės veiklos rezultatai buvo geri“, – išskiria M. Gaussas.

Per pirmuosius šešis 2023 m. mėnesius „airBaltic“ pervežė beveik 2,0 mln. keleivių, arba 52 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Skrydžių skaičius šoktelėjo 20 proc. ir pasiekė 20 294 įvykdytus skrydžius. Taip pat liepos mėnesį pirmą kartą nuo 2019 m. ir penktą kartą per visą „airBaltic“ istoriją per vieną mėnesį pervežta daugiau nei 500 tūkst. keleivių.

2023 m. pirmąjį pusmetį „airBaltic“ aptarnavo platų 108 maršrutų tinklą, kurį sudarė 75 tiesioginiai maršrutai iš Rygos, 15 maršrutų iš Talino, 11 maršrutų iš Vilniaus ir 7 maršrutai iš Tamperės. Tai rodo didelį augimą, lyginant su 101 maršrutu 2022 m. ir 87 maršrutais 2019 m.

Įmonei toliau plečiantis, per pirmąjį 2023 m. pusmetį „airBaltic“ įdarbino 348 darbuotojus. Todėl iki rugpjūčio mėnesio bendras komandos dydis jau viršijo daugiau nei 2 360 kvalifikuotų specialistų. Iki 2023 m. pabaigos bendrovė siekia peržengti 2 500 darbuotojų ribą.

Šiuo metu „airBaltic“ eksploatuoja 42 orlaivius „Airbus A220-300“, o rugpjūčio mėn. planuoja pridėti dar du orlaivius. Planuojama, kad iki 2024 m. pabaigos orlaivių parkas iš viso pasieks 50 orlaivių, o tai atspindi aviakompanijos įsipareigojimą nuolat diegti naujoves ir plėstis.

„airBaltic“ iš Vilniaus, Rygos, Talino ir Tamperės skraidina daugiau nei 100 krypčių Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Kaukazo regione. Visą „airBaltic“ skrydžių tvarkaraštį ir bilietus galima rasti bendrovės tinklalapyje www.airbaltic.com.