Apie tai pakalbinome Civilinės aviacijos administracijos direktorių Jorį Gintilą.

Kas dabar yra aktualiausia?

Manau, kad 2018 metai galėtų būti lūžio taškas, kai Lietuvos aviacijos visuomenė pagaliau atsikratys laiko patikrintų, tačiau kartu savo inovacinį piką jau išnaudojusių koncepcijų (nacionalinis vežėjas, oro uostų koncecija, naujo klasikinio oro uosto statyba, valstybiniai bendrosios aviacijos aerodromai, iš valstybės biudžeto išlaikoma ir visas transporto rūšis prižiūrinti institucija), ir pažvelgs į mūsų ateities galimybes kitu kampu. 

Pavyzdys – bepiločiai orlaiviai ir jų sąveika su didžiąja aviacija. Mes užstrigę prie idėjos, kaip juos reguliuoti, kad dėl jų nekiltų pavojus skrydžių saugai, tačiau jau dabar reikia pradėti galvoti, kaip reguliuoti didžiąją aviaciją, kaip ją apsaugoti. Draudimai ir ribojimai neefektyvūs, nes bepiločių daugėja geometrine progresija, jie tampa vis pigesni, jų charakteristikos sparčiai tobulinamos, jų gamyba nereglamentuota, o jų naudotojus galima sukontroliuoti tik sukuriant totalitarinę sekimo ir priežiūros sistemą. Todėl jeigu mes nerasime greitų sprendimų dėl jų integravimo į bendrą oro eismą, įtampa oro erdvėje didės, rizikos augs ir jau artimiausiu metu būsim priversti ieškoti sprendimų, kaip riboti didžiąją aviaciją, kad išvengtume nelaimių.

Civilinė aviacija tapo įprasta ir panaši visame pasaulyje. Ar numatomas koks nors didesnis pokytis?

Kai pagalvoju paprasto keleivio akimis, – aviacijos vystymosi dinamika buvo milžiniška amžiaus pradžioje: 1904 m. broliai Raitai vargais negalais atliko pirmąjį skrydi, o jau po 30 metų buvo įvykdytas pirmas komercinis keleivinis skrydis per Atlantą, dar po 30 metų pasaulį išvydo iki šiol populiariausias lėktuvas „Boeing 737“ visai netrukus keleiviai jau turėjo galimybę keliauti viršgarsiniu greičiu. O dabar, praėjus daugiau nei 40 metų nuo „Concorde“ skrydžio, keliavimu oro koncepcija nėra labai pasikeitusi: bilietas, oro uostas, registracija, bagažo atidavimas, saugumo patikra, valanda oro uoste, įlaipinimas, diržas, saugos instruktažas, pakilimas, nusileidimas, išlipimas, oro uostas, nuovargis po kelionės. Ir tai – jeigu skrydis tiesioginis! O jeigu  reisas jungiamasis, pakartokite šią seką dar ir dar kartą. Taip buvo prieš 30 metų, taip liko ir dabar. Na, dabar gal viskas šiek tiek greičiau, patogiau, maloniau (bilieto pirkimas internetu, registracija online, elektroninio boarding, drop-in galimybė), tačiau iš esmės nieko naujo. Be to, nebėra viršgarsinių keleivinių orlaivių skrydžių.

Saugos rodikliai gerėjo kiekvienais metais ir be jokios abejonės tai yra didžiulė vertybė, tačiau kaip konceptualiai skiriasi aviacija dabar ir mūsų pačių įsivaizdavimas prieš 30 metų, kokia ji turėjo būti, vaizdžiai iliustruoja to meto fantastiniai filmai.

Ir tik dabar aviacijoje vėl ima rastis pojūtis, kad kiti dešimtmečiai iš esmės viską pakeis, bus visai kita aviacijos vystymosi dinamika, keisis pati keliavimo oro filosofija, keliavimas oru ar buvimas pilotu įgaus iki šiol neregėtus mastus ir formas. Ir būtent todėl mes turime pradėti galvoti ne apie tai, kaip neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų, o bandyti nuspėti pagrindines aviacijos vystymosi kryptis ir užsibrėžti ambicingus nacionalinius tikslus – sukurti tokią modernią ir inovatyvią aviacijos bendruomenę, kuri po 10 metų galėtų būti geruoju pavyzdžiu kitoms valstybėms.

Karolio Rėksnio nuotrauka