Metų įvykis – NATO viršūnių susitikimas

Istorinis pasaulio lyderių susitikimas Lietuvoje turėjo įtakos daugeliui verslo sektorių, ne išimtis ir aviacijai. Visų pirma dėl to, kad galingiausi pasaulio asmenys į Vilniaus ir Kauno oro uostus skrido dideliu intensyvumu, o jų įspūdingų dydžių ir retumo orlaiviai pirmą kartą lietė Lietuvos nusileidimo-pakilimo takus. Pasak antžeminio orlaivių aptarnavimo kompanijos „Litcargus" generalinio direktoriaus Lino Vaškio, šiam įvykiui buvo ruoštasi apie metus laiko: buvo kuriami įvairūs scenarijai, kaip organizuoti skrydžius ir užtikrinti sklandžią nedidelių Lietuvos oro uostų veiklą.
„Laikas buvo įtemptas ir intensyvus, ypač likus kelioms savaitėms iki susitikimo, kai į Vilnių pradėjo keliauti pasiruošimo delegacijos. Kartu su kitų šalių atstovais buvo nuolat derinamos visos skrydžių ir kelionių iš oro uostų detalės, taip pat apžiūrima infrastruktūra, visa turima įranga. Svarbu pažymėti, kad šalys narės atskrido ne su vienu orlaiviu, o net su dviem, trimis ar net daugiau, tad teko dažnai visiems susiburti ir bendromis jėgomis kurti planą, kaip visus orlaivius sutalpinti į Lietuvos oro uostus“, – vieną didžiausių iššūkių prisimena L. Vaškys.
Siekiant profesionaliai aptarnauti pasaulio valstybių vadovų orlaivius, kurių skrydžiai NATO metu buvo suplanuoti į du pagrindinius Lietuvos oro uostus, buvo reikalingas pastiprinimas. Skubos tvarka bendrovė „Litcargus" Vilniuje ir Kaune padidino antžeminio orlaivių aptarnavimo specialistų skaičių 20 proc. „Prieš NATO suvažiavimą didinome antžeminio orlaivių aptarnavimo specialistų skaičių, nes žinojome, kad turimų šios srities žmogiškųjų išteklių pajėgų neužteks. Todėl per labai trumpą laiką turėjome atsakingai parengti daug darbuotojų. Pasiruošimo užkulisiai, kurie nematomi kitiems, buvo intensyvūs. Reikėjo ne tik vykdyti darbuotojų paiešką, vesti pokalbius ir mokymus, bet ir per ribotą laiką perteikti daug žinių ir išmokyti naujų kompetencijų, kam įprastai reikia skirti daugiau laiko. Tačiau laiko turėjome nedaug, tad stengėmės maksimaliai koncentruotai ir efektyviai paruošti specialistus“, – teigia generalinis direktorius.
Jis akcentuoja, kad 30 prieš NATO viršūnių susitikimą prisijungusių naujų kolegų liko ir toliau darbuotis antžeminio orlaivių aptarnavimo kompanijoje.

Startavo naujos studijų programos Vilniuje ir Kaune

Ruošiantis NATO viršūnių suvažiavimui lygiagrečiai buvo įgyvendinami ir bendrovės metiniai tikslai. Vienas svarbiausių, kad profesinio mokymo centruose TECHIN ir KAUTECH atsirastų naujos antžeminio orlaivių aptarnavimo mokymosi programos. „Pernai rugsėjį startavo dvi naujos studijų programos: Oro uosto keleivių aptarnavimo ir Orlaivių antžeminio aptarnavimo. Iki tol reikalingus specialistus šioms sritims ruošdavo tik pačios aviacijos įmonės. Tačiau augant oro uostų keleivių srautams ir didėjant darbo rinkos poreikiui, valstybinės institucijos, bendradarbiaudamos su orlaivių
antžeminio aptarnavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis, pristatė dvi visiškai naujas profesinio mokymo specialybes. Į pastarąsias sostinėje iš viso buvo priimta 40 studentų, o Kaune – 12 – sako personalo direktorė Asta Jurėnaitė ir priduria, kad šiuo metu jų bendrovėje jau darbuojasi 7 pameistriai, o praktiką atlieka 7 šių studijų programų studentai.
Ji taip pat išskiria, kokios paslaugų kokybę keliančios naujovės buvo įdiegtos jų bendrovėje praeitais metais. Viena jų – nuledinimo mokymai su „Miles Aviation Consultancy Ltd” parteriais. Pastarieji mokymai reikšmingi tuo, kad gilina esamų nuledinimo specialistų žinias ir įgytas praktikas, o po mokymų jie įgyja teisę ruošti kitus šios srities specialistus ir plėsti profesionalų gretas.
Taip pat sklandesniam keleivių aptarnavimui užtikrinti pernai bendrovė įsidiegė naują registravimo ir laipinimo sistemą „Abomis“ (aptarnaujančią „Heston“ aviakompaniją). O praėjusių metų pabaigoje „Litcargus“ gavo ISO 14001:2015 sertifikatą, kuris žymi, kad bendrovė vadovaujasi tvarios veiklos praktika ir procesų valdymu. 

Aptarnautas rekordinis keleivių skaičius

Bendrovės „Litcargus" duomenimis, per pastaruosius metus jie Vilniaus oro uoste aptarnavo 2,65 mln., o Kauno oro uoste apie 1,3 mln. išvykstančių ir atvykstančių keleivių.
„Skaičiai rodo, kad metai buvo intensyvūs ir net pavyko sumušti keletą rekordų. Pavyzdžiui, pernai metų liepą ir rugpjūtį Vilniaus oro uoste „Litcargus“ aptarnavo rekordinį keleivių skaičių, o štai tokių rekordinių mėnesių Kaune buvo tris kartus daugiau – iš viso 9. Dėl to bendras metinis bendrovės aptarnautų keleivių skaičius Kaune viršijo 2019 metų kiekius“, – praeitų metų benrovės statistiką apžvelgia generalinis direktorius Linas Vaškys.
Prie įspūdingos skrydžių statistikos prisideda ir NATO viršūnių susitikimo metu fiksuoti pasiekimai. Vienas jų, tai kad į Lietuvą pirmą kartą atvyko išskirtiniai ir reti orlaiviai, kurie atskraidino galingiausius ir įtakingiausius pasaulio lyderius, pavyzdžiui, Air Force One, kuris atskraidino į Vilnių JAV prezidentą Joe Biden.