Autonominių lėktuvų technologijos jau seniai nėra naujiena. Tikrai esate girdėję apie autopilotus - kompiuterines sistemas, kurios palaiko komercinių lėktuvų skrydžio aukštį ir neleidžia jiems nukrypti nuo kurso. Autopilotas yra ir saugumo technologija, nes ji sumažina pilotų nuovargį. Lėktuvai taip pat jau turi ir automatinio tūpimo sistemas. Tiesą sakant, ši technologija net nėra apribota tik komerciniais laineriais. Prieš porą metų „Garmin“ pristatė savo „Autoland“ sistemą, kuri gali visiškai autonomiškai nutupdyti lėktuvą, jei pastebi, kad pilotas nebegali to padaryti pats. Tai yra, ši sistema ne tik atlieka techninį tupdymą (aukščio, greičio valdymą, stabdymą ir t. t.), bet dar ir pasirenka tam tinkamiausią aerodromą. O pernai „Airbus“ pademonstravo ir autonominio kilimo technologiją - ji dar yra labai jauna, bet norint ją būtų galima ištobulinti.

„Xwing“ autonominis skrydis

Kompanija „Xwing“ ką tik atliko savo pirmąjį autonominį krovininio lėktuvo demonstracinį skrydį. Modifikuotas „Cessna Grand Caravan 208B“ pakilo dar vasarį, bet kompanija apie tai pranešė tik balandžio viduryje. „AutoFlight“ sistema gali pati pasirūpinti orlaivio riedėjimu oro uosto takais, pakilimu, skrydžiu, navigacija ir tūpimu.

Iš tikrųjų patį pirmąjį autonominį skrydį „Xwing“ lėktuvas atliko dar 2020-ųjų rugpjūtį. Tačiau tai buvo tik skrydis be papildomų užduočių. Šįkart autonominis lėktuvas pasirūpino viskuo nuo riedėjimo iki riedėjimo. Tai buvo pirmasis tikras demonstracinis skrydis, kuris turėtų parodyti „Xwing AutoFlight“ technologines galimybes. Tiesa, orlaivis kilo ir tūpė tame pačiame oro uoste Konkorde, Kalifornijoje. Lėktuve buvo pilotas, kuris užtikrino bandymo saugumą ir buvo pasiruošęs bet kuriuo metu perimti orlaivio valdymą. Kitaip tokie skrydžiai tiesiog nebūtų leidžiami.
 

Beje, „Cessna Grand Caravan“ bandymams buvo pasirinktas ne šiaip sau. „Xwing“ neketina gamina lėktuvų - „AutoFlight“ technologija būtų diegiama į jau egzistuojančius orlaivius. Tokius, kaip „Grand Caravan“, kuris yra labai populiarus vienmotoris lėktuvas, skraidantis į trumpesnius reisus. Tai žymiai pagreitintų autonominių lėktuvų kūrimą, nors artimiausiu metu į atostogų kraštus jie jūsų ir neskraidins.

Kodėl kuriamos autonominių lėktuvų technologijos ir kodėl greitu metu pilotai neišnyks?

Aišku, civilinėje aviacijoje autonomines technologijas skatina visiškai kiti motyvai. Kompiuteriai nepavargsta ir gali būti labai patikimi, todėl autonominiai lėktuvai galėtų būti saugesni. Be to, jie leistų sumažinti reikalingų pilotų skaičių. Net jei didelio lėktuvo kabinoje liktų vienas pilotas, tai reikštų, kad oro linijos apsieitų su dvigubai mažesniu pilotų skaičiumi. Šiuo metu du pilotai lėktuvams reikalingi todėl, kad vienam netikėtai sunegalavus, kitas galėtų saugiai valdyti orlaivį.

Jei kada nors tolimoje ateityje pavyktų pilotų atsisakyti visiškai, lėktuve būtų daugiau vietos daiktams ir keleiviams. Dingtų valdymo prietaisai, ekranai ir kiti pilotų darbui reikalingi daiktai. Galėtumėte sėdėti pačiame lėktuvo priekyje - kaip antrame dviaukščio autobuso aukšte. Tai greičiausiai sumažintų ir lėktuvo svorį.

Taigi, viską susumavus - autonominės technologijos leistų oro linijoms sutaupyti pinigų ir, galbūt, pagerintų skrydžių saugumą. Tačiau greitu metu jos pilotų nepakeis.

Reikalavimai aviacijos saugumui yra labai griežti ir tai yra gerai. Bet tuo pačiu tai reiškia, kad autonominiai lėktuvai pakils tik tada, kai technologijos bus ištobulintos ir išbandytos. Visa tai kainuoja pinigus ir laiką.

Galiausiai, ir infrastruktūra yra pakankamai ribota. Skrydžių valdymo sistemos yra sukurtos pilotams-žmonėms. Labai tikėtina, kad ir oro uostai, ir skrydžių valdymo centrai turėtų pasikeisti, kad efektyviai priimtų autonominius lėktuvus.