- Oro transportas
- Mokymas ir karjera
- Aviacijos sportas
- Bendroji aviacija
- Karinė aviacija
- Technika
- Istorija
- Kosmosas
- Mokomieji straipsniai
- Ačiū už skrydį
- Redakcijos naujienos
EN
Rugpjūčio 23 d. pilotai Algirdas Šimoliūnas ir Ignas Bitinaitis pasiekė skrydžio SKLANDYTUVAIS PER EUROPĄ: LIETUVA-PORTUGALIJA tikslą. Po 12 skrydžio dienų, 3500 km, ir 55 val. ore sklandytojai nusileido Coimbra aerodrome, Portugalijoje. Lietuvos sklandytojai tapo pirmaisiais Europoje, įveikusiais tokį atstumą sklandytuvais be motoro.
Rugpjūčio 11 d. trys pilotai startavo iš Paluknio aerodromo. Nors startavo trise, S. Uždavinys, įveikęs pusę kelionės atstumo, dėl nesėkmingo leidimosi į „aikštelę“, nebegalėjo tęsti skrydžio. Komandos kapitonas ir sklandytojas A. Šimoliūnas sakė, kad nors ir finišavo dviese, tačiau su Sakalu įveikta didelė dalis atstumo jį daro svarbia komandos dalimi.
Skrydis per Europą
Per Lenkiją ir Vokietiją pilotai yrėsi labai lėtai ir sunkiai. Oro sąlygos buvo labai nepalankios: vyravo dideli karščiai ir siautė audros. Lenkijoje pilotai buvo priversti leistis 3 kartus, o Vokietijoje – net 4. Kirtus Šveicarijos sieną orai pasikeitė ir tai leido pilotams į priekį irtis žymiai greičiau. Vieni įspūdingiausių skrydžių buvo per kalnus – patyrę sklandytojai įveikė Alpes, o po kelių dienų ir Pirėnų kalnus. Prancūzijoje jie stojo 2 kartus, o Ispanijoje vos 1 kartą.
„Keisčiausia turbūt buvo tai, kad mes skrisdavom, kai vietiniai pilotai neskrisdavo. Tai rodė, kad skridome tokiais orais, kai niekas kitas neskrenda. Skridimo per skirtingas oro mases, pavyzdžiui iš Vokietijos skridome į Šveicariją, kur realiai niekas taip nedarytų, nebent specialiai, kaip darėme mes“, – kalbėjo A. Šimoliūnas.
„Mes kiekvieną dieną skridome į naują orą, niekada negrįždavome ten, iš kur pakilome. Taip yra žymiai sudėtingiau skraidyti nei įprastai savo regione. Skraidant vietovėse, kurias pažįsti, nors esant prastam orui, 400 km. atstumą skrendi per daug nenutoldamas nuo savo aerodromo, per tą pačią oro masę, o kai maršrutas yra išsidėstęs linija, tai gaunasi, kad mes pereinam labai daug skirtingų reiškinių, kurie kartais būna visai netinkami sklandymui“, – sakė Ignas Bitinaitis.
Nepaisant sunkių oro sąlygų, kiekviena diena pilotams atnešė daug naujų patirčių ir atradimų. Pilotams skrydis per Alpes įsimins ilgam. Anot pilotų, toks skrydis – kiekvieno sklandytojo svajonė.
„Be skrydžio per Alpes, man labiausiai įsiminė aerodromas Prancūzijos Les Planeurs de Puivert en Quercorb ir jo bendruomenė, kuri pasirodė labai jauki ir nuoširdi. Kiekvienas aeroklubas turi skirtingą bendruomenę ir ne visos jos yra tikros ir nuoširdžios“, – atsiminė I. Bitinaitis.
„Keisčiausia turbūt buvo tai, kad mes skrisdavom, kai vietiniai pilotai neskrisdavo. Tai rodė, kad skridome tokiais orais, kai niekas kitas neskrenda. Skridimo per skirtingas oro mases, pavyzdžiui iš Vokietijos skridome į Šveicariją, kur realiai niekas taip nedarytų, nebent specialiai, kaip darėme mes“, – kalbėjo A. Šimoliūnas.
Pilotams pavyko pasiekti Atlanto vandenyną, kad ir ne paskristi virš jo, bet bent jau pamatyti. Tokia galimybė sklandyme tenka labai retai.
Finišas Portugalijoje
Kraštinė skrydžio atkarpa: Fuentemilanos, Ispanijoje – Coimbra, Portugalijoje pilotams buvo sudėtinga. Tą dieną jie įveikė 400 km.
„Startavau gerai, tačiau Ispanijoje oras buvo sunkus ir turėjau greitai adaptuotis prie pasikeitusių sąlygų, nes skrendant virš Pirėnų kalnų buvau įpratęs, kad kilimus gaunu kalno viršukalnėse, o šioj atkarpoje – priešingai - viršūnėse termikų nebuvo, o buvo slėniuose. Tad, užsiiminėjau alpinizmu. Mane nustebino, kad Portugalijos kalnai tokie aukšti, siekiantys 3 km. Tad, gerai, kad turėjau pakankamai aukščio, nes be jo nebūčiau perskridęs kalnų ir pasiekęs Coimbra aerodromo“, – su šypsena veide pasakojo komandos kapitonas.
Pilotams pavyko pasiekti Atlanto vandenyną, kad ir ne paskristi virš jo, bet bent jau pamatyti. Tokia galimybė sklandyme tenka labai retai.
„Įdomu buvo tai, kad matėsi, jog nuo Atlanto vandenyno labai daug drėgmės ateina ir, kai skrendi rūkas vis didėja, matomumas prastėja ir matai vos keliasdešimt kilometrų į priekį, kai įprastai 3 km. aukštyje matai šimtus kilometrų į priekį. Tad, skrendant net nemačiau, ar už kalno yra kitas kalnas ir pan.”, – sakė I. Bitinaitis.
Po finišo A. Šimoliūnas sakė, kad vis dar sunku patikėti, kad perskrido Europą. „Tempas visos kelionės metu buvo didelis, skridome beveik kiekvieną dieną, vis į priekį ir į priekį, sutikome labai daug žmonių, daug aerodromų aplankėme, sužinojom, kaip sklandymas Europoje gyvena. Turėjome tikslą nepasiduoti, keliauti toliau, nors ir kaip buvo sunku“, - mintimis dalijosi sklandytojas.
Sklandytojas I. Bitinaitis apie skrydį sakė, kad nuskristi į tikslą yra vienas dalykas, tačiau didžiausias pasiekimas yra pati kelionė. „Buvo labai įdomi visa kelionė. Kiekviena diena buvo savaip žavi ir skirtinga. Man pirmiausia smagu, kad įgyvendinome šį projektą“, – po finišo kalbėjo jis.
Antžeminės komandos iššūkiai
Antžeminei skrydžio komandai iššūkių ant žemės taip pat netrūko. Ji su „Renault Austral“ ir „Renault Arkana“ automobiliais įveikė apie 5000 km. Kilometrai buvo išnaudoti pasiekti kartais labai kalvotose vietovėse įsikūrusius aerodromus, taip pat iš sudėtingų „aikštelių“ pasiimti pilotus bei pačiame aerodrome.
Viena įdomesnių „aikštelių“ komandos laukė Lenkijoje, kur privažiavus prie pilotų paaiškėjo, kad juos nuo antžeminės komandos skiria didelis griovys, kurį pervažiuoti nėra galimybės. Tada pagelbėjo vietinis ūkininkas, parodęs kitą, privažiavimą. Tiesa, ir jis nebuvo labai paprastas: priekabas su sklandytuvais viduje teko stumti, kad pervažiuoti statų ir siaurą tiltą. Kelionėje buvo dienų, kai kelionė nuo aerodromo iki aerodromo, kuriame nusileidę pilotai, truko 10 valandų.
Aistė Audickaitė
Skrydžio „Sklandytuvais per Europą: Lietuva - Portugalija" atstovė spaudai
+370 62300073
Aviacinių žinių svetainė - oro tansportas, sportas, technika, kosmosas, istorija, renginiai.