Trakuose triumfavo lietuviai

Parasparnių pilotai sezoną pradėjo minėdami Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkūrimo dieną dvejomis tikslaus nusileidimo varžybomis Trakuose – Pasaulio taurės etapu ir Atviru Lietuvos čempionatu. Varžybų maratone geriausiai iš lietuvių sekėsi Arminui Petrauskui. Jis Pasaulio taurės etape laimėjo pirmąją vietą, o Lietuvos čempionate jį aplenkė tik svečias iš Bulgarijos.

Pirmą kartą Lietuvoje ant Galvės ežero ledo vyko Parasparnių tikslaus nusileidimo Pasaulio taurės etapas. Vasario 11-13 dienas kaustė šaltis. Varžybų nuotaika buvo kovinga, tačiau gūsingas vėjas leido sportininkams įvykdyti tik vieną pratimą antrąją varžybų dieną. Antrojo pratimo skrydžiai nebuvo užskaityti, nes nesuspėta suskristi visiems parasparnių pilotams. 
Šalto ir balto savaitgalio Trakų miesto nuotaika ir įspūdžiai iškeliavo į 11 šalių. 55 pilotai Pasaulio taurės pirmajame šių metų etape kovėsi iš Lietuvos (11 dalyvių), Latvijos (6), Estijos (10), Čekijos (4), Bulgarijos (4), Vengrijos (3), Slovakijos (1), Slovėnijos (4), Serbijos (2), Juodkalnijos (2), Rusijos (1). Tarp dalyvių 8 moterys – po dvi iš Lietuvos ir Indonezijos, po vieną iš Latvijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos. Varžybų rezultatai realiu laiku buvo tiesiogiai transliuojami internetu. 

Varžybos vyko ant Galvės ežero ledo, su vaizdu į Trakų pilį.

Lietuviai tikėjosi patekti į penketuką

Lietuvos sportininkai dar prieš varžybas tikėjosi įsitvirtinti tarp stipriausiųjų dešimtuko, o drąsesni prognozavo ir vietą penketuke. Lietuvių favoritais buvo Tadas Sidaravičius, Jurijus Jakovlevas, Arminas Petrauskas. 
Varžybos vyko ant Galvės ežero ledo, su vaizdu į Trakų pilį ir buvo visomis dienomis gerai matomos žiūrovams. Pasaulio taurės etape buvo numatyta atlikti šešias rungtis, bet etapas užskaitomas ir įvykdžius bent vieną rungtį, kaip ir atsitiko. Sportininkai turėjo kuo tiksliau nusileisti į taikinio vietą. Taikinys – tai apskritimu paženklinta plokštuma. Matavimo lauko spindulys – 10 metrų. Taikinio vietą nurodo varžybų direktorius. Nusileisti į taikinį galima iš bet kurios pusės. Taikinio centre esančio 15 cm spindulio automatinio atstumo matuoklio rezultatai matomi ekrane už taikinio ribų arba atstumą matuoja teisėjai. Sportininkai startui pakeliami į orą išvilktuvu, pakėlimo aukštis – 100-120 metrų, startuoti privaloma per 4 minutes nustatyta eilės tvarka.
Amžiaus apribojimų nėra, tačiau pilotai privalo turėti galiojančią FAI (Tarptautinės aeronautikos federacijos) ir nacionalinę licenciją, būti geros sportinės formos. 2003 metų Pasaulio čempionate lietuviai buvo iškovoję bronzos medalius. 

Kritimu laikomas toks nusileidimas, kai bent viena kūno ar įrangos dalis, išskyrus pėdas, paliečia žemę anksčiau nei parasparnis.

Varžybų sąlygos

Maksimalus leistinas vėjo greitis prie žemės 7 m/s. Jei vėjo greitis skrydžio metu didesnis nei 7 m/s, varžybos stabdomos, kol vėjo greitis sumažės iki normos. Į aukštutinius vėjus, kurie nėra matuojami, neatsižvelgiama. Varžybos nevyksta, jeigu oro temperatūra žemesnė nei –20°C. Esant –15°C temperatūrai, apie varžybų eigą sprendžia saugumo direktorius. Pilotui nusileidus į taikinio centrą skiriama 0 taškų, kuo toliau nuo centro, tuo daugiau taškų skiriama, o laimi tas, kuris surenka mažiausią taškų. Jei pilotas paliečia žemę keliuose taškuose vienu metu (pvz. abiem kojom ar pilna pėda), matuojama iki tolimiausio palietimo taško. Jei dalyvis nusileidžia už matavimo lauko ribų, jis gauna įvertinimą, atitinkantį matavimo lauko spindulį. Sportininkas turi paliesti žemę pėdomis. Jei dalyvis nusileidimo metu nukrenta, gauna maksimalų įvertinimą. Kritimu laikomas toks nusileidimas, kai bent viena kūno ar įrangos dalis, išskyrus pėdas, paliečia žemę anksčiau nei parasparnis. Jei, prieš pilotui nusileidžiant ant pėdų, žemę paliečia kuri nors kabanti pakabos sistemos dalis, o pilotas po nusileidimo išstovi ant kojų, toks nusileidimas nelaikomas kritimu. Jei pirmas tris vietas užimančių pilotų rezultatai sutampa, šie pilotai skrieja papildomai, kol išaiškinamas nugalėtojas. Varžybų rezultatai skaičiuojami bendrojoje ir moterų įskaitoje.

Ovacijų banga sutiktas bendroje įskaitoje nugalėtoju tapęs Arminas Petrauskas, antrąją vietą laimėjo Tomas Lednik iš Čekijos, trečiaja vieta džiaugėsi saulėtos Indonezijos sportininkas Dede Supratman.

Tarp geriausių pasaulyje triumfavo lietuviai

Vasario 12 dieną pilotai gerą pusdienį laukė tinkamo oro, o po pietų varžybų organizatoriai pranešė, jog šeštadienį skrydžiai nebus vykdomi. Žvarbus gūsingas vėjas nenurimo ir siekė 12 m/s. Varžybų išvakarėse, penktadienį, oras buvo kiek švelnesnis, ir kai kurie sportininkai spėjo pasitreniruoti ir išbandyti ežero ledo tvirtumą.
Svečių namuose ant vaizdingo Galvės ežero kranto apsistoję sportininkai, laukdami gero oro, turėjo galimybę daugiau pabendrauti, keitėsi informacija, pasakojimais, susipažino su Trakais. 
Sekmadienį, vasario 13 dieną, sulaukta švelnesnio oro ir iš pačio ryto prasidėjo skrydžiai. Dėl gūsingo vėjo spėta suskristi tik vieną pratimą iki galo, bet Pasaulio taurės etapas įvyko, nors buvo įvykdyta tik viena rungtis. Tokios taisyklės.
Vasario 13-tosios vakare vaizdingame Trakų pilies kiemelyje buvo iškilmingai pagerbti Pasaulio taurės etapo nugalėtojai. Sportininkus pasveikino Trakų rajono savivaldybės meras Vincas Kapočius. „Džiugu, kad tokio lygio varžybos vyksta vienoje gražiausių Lietuvos vietų – Trakuose“, – didžiavosi renginiu meras. 
Ovacijų banga sutiktas bendroje įskaitoje nugalėtoju tapęs Arminas Petrauskas, antrąją vietą laimėjo Tomas Lednik iš Čekijos, trečiaja vieta džiaugėsi saulėtos Indonezijos sportininkas Dede Supratman. Moterų įskaitoje Fortūna pergalę lėmė lietuvei Jolantai Romanenko, antrąją ir trečiąją vietas iškovojo indonezietės Milawati Sirin ir Dian Perdanayanti. Bendrosios įskaitos prizininkai gavo ir piniginius prizus – 500, 300 ir 200 eurų. 
2011 metų parasparnių tikslaus nusileidimo Pasaulio taurės kiti etapai numatyti kovo 18 ir 26 dienomis Austrijoje ir Serbijoje, birželio 3 ir 10 dienomis Indonezijoje ir Malaizijoje, o baigiamasis rugsėjo 23 dieną Vokietijoje.
Varžybų direktorius Leonardas Giliun sakė: „Parasparnių sportas mūsų šalyje yra tarp pačių populiariausių techninių sporto šakų, esame pajėgūs sportininkai ir organizatoriai. Žiemos varžybos tai geriausiai iliustruoja, įmanoma pažaboti net šaltį. Mūsų visų patirtis itin praverčia organizuojant aukšto lygio renginius, pasaulio sportininkai atvyksta noriai, ir mes tuo džiaugiamės“, – sakė L.Giliun.

Žiūrovams tai buvo neabejotinai spalvingas, dvelkiantis kova reginys.

Lietuvos čempionate atlikti 8 pratimai

Varžybų dienomis oras buvo itin saulėtas, tačiau šaltas, naktimis temperatūra krito iki -20oC laipsnių, o dienomis laikėsi 8–10oC šalčio. Tačiau vėjas nurimo ir dėl Lietuvos čempiono titulo buvo kovojama intensyviai skraidant, atlikti net aštuoni pratimai.
Parasparnio pilotas Arminas Petrauskas dukart apgynė geriausio Lietuvos sportininko vardą. Nors dėl gūsingo vėjo Pasaulio taurės etapo varžybose skrista tik vieną pratimą, pergalė jaunam sportininkui nebuvo atsitiktinė. Vasario 14–16 dienomis vykusiame Lietuvos atvirame parasparnių tikslaus nusileidimo čempionate po intensyvių skrydžių A.Petrauskas užtikrintai įsitvirtino pirmajame trejetuke, o susumavus rezultatus kopė ant sidabrinio pakylos laiptelio. Pirmąją ir trečiąją vietas užėmė Bulgarijos pilotai Tzvetan Tzolov ir Dimitar Ralev. 
Lietuvos čempionate iš viso dalyvavo 51 pilotas iš 5 šalių – Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Bulgarijos ir Lietuvos. Moterų įskaitoje prizinėmis vietomis džiaugėsi lietuvės: ant aukščiausio pakylos laiptelio lipo Jolanta Romanenko, bendroje įskaitoje patekusi į geriausiųjų dešimtuką, antrąją vietą laimėjo Rimantė Verbylaitė (bendroje įskaitoje 11-ta), trečiąją – Vaiva Trečiokaitė (bendroje įskaitoje 47-ta). 
„Dvejų varžybų maratonas baigėsi sėkmingai, svarbiausia – saugiai. Varžybos buvo azartiškos, smagu, kad jose dalyvavo ir moterys. Parasparnių sportas Lietuvoje yra labai populiarus ir jau lenkia kitas aviacijos sporto šakas savo masiškumu. Žiūrovams tai buvo neabejotinai spalvingas, dvelkiantis kova reginys“, – sakė Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacijos prezidentas Arvydas Osinskas. 
„Dvejų varžybų maratonas baigėsi sėkmingai, svarbiausia – saugiai. Varžybos buvo azartiškos, smagu, kad jose dalyvavo ir moterys. Parasparnių sportas Lietuvoje yra labai populiarus ir jau lenkia kitas aviacijos sporto šakas savo masiškumu“, – sakė Lietuvos skraidyklių ir parasparnių sporto federacijos prezidentas Arvydas Osinskas.
Varžybų direktorius L.Giliun, parasparnio pilotas, negailėjo gerų žodžių organizaciniam komitetui: „Pasaulio taurės etape dėl gūsingo vėjo pavyko įvykdyti tik vieną pratimą, tačiau Lietuvos čempionate per tris dienas 51 pilotas suskrido po 8 kartus. Sportininkai turėjo šansų iš tiesų pakovoti. Šiuose renginiuose, kurie neša pasauliui žinią apie Lietuvą, įtemptai dirbo būrys žmonių, kuriems norėčiau viešai padėkoti: varžybų direktoriaus pavaduotojui A.Osinskui, apsaugos vadovui Linui Česnulevičiui, koordinatorei Vilmai Grigoraitienei, technikos ir saugumo direktoriui Jevgenijui Blocha, vyr. teisėjui Gintautui Vilkaičiui, starto teisėjams Marijonui Kmitui ir Sauliui Bakšiui, biuro vadovui Dariui Jakubauskui, rezultatų apdorojimo specialistui Juozui Kaunui. Be šių žmonių atsidavimo nebūtų įmanoma net svajoti apie sėkmingą varžybų eigą. Ačiū jiems.“  

Oro šventė visiems užbaigė varžybų maratoną

Oro šventė vasario 16-tąją – Lietuvos valstybės atkūrimo – dieną džiugino ištverminguosius žiūrovus spalvingų parasparnių kupolų skrydžiais. Pleveno trispalvė danguje (skraidino parasparnio pilotas Mindaugas Karčiauskas), grojo Lietuvos himnas. Gražų grupinį skrydį su dūmų efektais pademonstravo motorizuotų parasparnių klubo „Penktasis vandenynas“ trijulė: Kęstutis Mončys, Raimundas Pundinas, Paulius Burčikas. Įsimintiną 10 minučių trukmės lėktuvo X-32 „Bekas“ parodomąjį skrydį dovanojo bendrovė „Vilkas avia“ (lakūnas Žilvinas Lidžius). Nors žiūrovų nesuplūdo labai daug, smalsieji nesigailėjo. Organizatoriai pasirūpino skrydžių komentavimu, snigo saldainiais iš dangaus – vaišino Vilniaus vaikų darželis „Klaužada“, linksmojo TEObuso atstovai nė vieno nepaliko be dovanos, grojo muzika, o margaspalviai sparnai žydėjo danguje iki vėlyvos popietės. 
Čia pat, ant Galvės ežero ledo, verdama arbata neleido sušalti, o kai kurie nepabūgo ir net išsimaudė eketėje prie įrengtos ant ledo pirties. Laimingiausi buvo tie, kurie išdrįso kartu su pilotais kilti į dangų ir paragauti skrydžio nektaro.