F-1-B klasėje (modeliai su gumos varikliais) Lietuvos atstovai – Rolandas Mackus, Virginijus Ivančikas ir Renaldas Šeinauskas pelnė trečią komandinę vietą, į priekį praleisdami tik Serbijos ir Izraelio komandas, o už savęs palikdami net 39-ių šalių ekipas. Asmeninėje įskaitoje uteniškis Rolandas Mackus iškovojo trečiąją vietą. Nedaug iki medalių trūko F-1-C (modeliai su vidaus degimo varikliais) klasėje dalyvavusiems Lietuvos atstovams. Jie užėmė ketvirtą komandinę vietą tarp 39 ekipų, atsilikdami nuo trečiosios vietos varžovų iš Didžiosios Britanijos tik 4 taškais.

F-1-A kategorijoje iš 113 startavusių dalyvių, aukštą penktą vietą iškovojo Paulius Budovas. Taip pat penktą poziciją tarp 80 oponentų asmeninėje įskaitoje užėmė Varėnos techninio sporto klubo „Erdvė“ atstovas Virginijus Furmaniukas. Be viso to varžybose buvo sumuojami visų trijų klasių sportininkų, atstovaujančių tai pačiai šaliai, taškai. Šioje bendrojoje įskaitoje Lietuva iškovojo antrąją vietą, nusileisdama tik prancūzams. Šis pasiekimas yra aukščiausias Lietuvos istorijoje. Gana vidutiniškai pasirodė varžybų favoritais laikyti Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Rusijos ir Ukrainos aviamodeliuotojai.

Anot Gedimino Vaitekūno, daug varžybose Vengrijoje lėmė ne tik technika, bet ir sportininkų meistriškumas bei gebėjimas numatyti net menkiausius oro sąlygų pasikeitimus. „Mes tai vadiname mikrometeorologija. Sportininkas turi gebėti stebėti pokyčius danguje. Viską lemia kylančio oro srovė, į kurią per varžybas turi patekti modelis. Aviamodeliuotojas turi pajausti, kada yra tinkamas laikas paleisti modelį. Kaip ir didiesiems, taip ir mažiesiems sklandytuvams, modeliams su gumos ar vidaus degimo varikliu, visiems jiems reikalinga oro srovė, nes ore jie skrenda jau be žmogaus įsikišimo. Vengrijoje sąlygos buvo sunkios, nes temperatūra viršijo 39 laipsnius, o vėjo stiprumas 4-9 metrai per sekundę.