Senjorų sklandymo varžybos – kaip šventė

Rugpjūčio 21 dieną Paluknio aerodrome vykusios Lietuvos sklandymo sporto veteranų varžybos dalyvių gausa mušė rekordus – dėl prizų susikovė net 43 pilotai.

Nemažas būrys atvyko tiesiog pabendrauti, prisiminti sparnuotą jaunystę, pabūti. Šypsenos, apsikabinimai, puiki nuotaika... Žvelgiant į smagiai klegančius, juokaujančius senjorus sunku patikėti, kad daugumai jau per septyniasdešimt. Garbiausias – 95 metų Zigmas Polinauskas nardydamas tarp draugų su pluoštu nuotraukų klausė: „Ar tik čia ne tu? Dovanoju!“ Jau vient jį pamačius, veidą užlieja šypsena.

Į varžybas suvažiavo gausus būrys aviacijos senjorų.

Negali nesišypsoti sutikus ir Paluknio aerodromo karaliene pramintą Vilniaus aeroklubo vadovę Dalytę Vainienę, nenuilstančią Algimą Kryžanauskaitę, kuklųjį transatlantinį lakūną Joną Juknių, instruktorių Giedrių Kilną, auksinių rankų meistrą Algimantą Šiožinį, žurnalistą rašytoją Edmundą Ganusauską ir daugelį kitų. Tad tokios, kasmet rengiamos varžybos tampa gražia aviatorių švente.

Startai su „Bocian“

Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos (LAVS) prezidentui Alfredui Lankauskui bei Lietuvos aeroklubo prezidentei Eglei Paužuolienei tarus sveikinimo žodžius ir palinkėjus sėkmingų skrydžių, išklausius vyr. teisėjos Elenos Ramelienės instruktažo, nukulniavome į startą. Ten laukė du paruošti lenkų gamybos medinės konstrukcijos sklandytuvai „Bocian“ su saugos instruktoriais Sakalu Uždaviniu, Audriumi Mačiu, būrys jaunuolių. Tai starto tarnyba: Mirūna, Austėja, Andrijana, Jurga. Paruošti ir išvilktuvo trosai, kurių pagalba turėjome kilti į orą. Tik sėsk ir skrisk.

Kylam.

Varžybų dalyvių tikslas buvo pakilus į orą ir „dėžute“ apskridus aerodromą nusileisti tarp 6 m pločio vartų pažymėtos juostos. Būtent čia sklandytuvo ratukas pirmiausia turi paliesti žemę. Jei paliesi 25 m arčiau ar toliau, gausi nulį. Pirmi startai parodė, kad su užduotimi susidoroti nebus lengva – trukdė stiprus šoninis ir gūsinis vėjas. 

Varžybos vėjuotos, bet rezultatyvios

Jau kilo Alytaus, Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Akmenės senjorai. Artėjo eilė Kauno komandai, kurios sudėtyje buvau ir aš. Šiek tiek jaudinausi, nes „Bocianu“ nebuvau skridusi. Pirmiausia rūpėjo patogiai įsitaisyti kabinoje ir pasiekti kojomis pedalus. Irutė Miklaševičienė paskolino pagalvėlę, kad neprasmegčiau kabinoje, už nugaros pasidėjau papildomą atramą. Saugos pilotas Sakalas papasakojo kokiu greičiu skristi, leistis ir – pirmyn. Išvilktuvu kilti patiko – keliolika sekundžių ir jau 300 m aukštyje. Patiko ir „nuleista nosimi“skrendantis „Bocianas“. Matomumas puikus, tik vėjas stiprokas. Antras, trečias, ketvirtas posūkis... Dabar svarbiausia pataikyti į vartus ir nepadaryti gėdos komandai. Pataikiau. Sklandytuvui sustojus, išgirdau instruktoriaus balsą: „neblogai“.

Varžybų prizininkai V. Šliumba, V. Donėla, K. Cucėnas.

Susumavus rezultatus pasirodė, kad tik dvidešimčiai pilotų rezultatas buvo užskaitytas. Tikliausiai tupdė ir čempionu tapo Viktoras Donėla iš Akmenės, antras – Kauno komandos kapitonas Vytautas Šliumba, trečias – biržietis Kęstutis Cucėnas. Aš buvau dešimta ir kartu su V. Šliumba ir Vitu Baronu iškovojome pirmą komandinę vietą. Antra – Vilniaus komanda (Jūratė ir Stasys Stasiūnai, Elena Ramelienė), trečia komandine vieta džiaugėsi Biržų pilotai: K.Cucėnas, Jurijus Vasiljevas, Eugenijus Balčiūnas. Ketvirtoje vietoje liko Panevėžio, penktoje – Alytaus, šeštoje – Šiaulių komandos. 

Prizines vietas užėmusems pilotams LAVS prezidentas Alfredas Lankauskas įteikė medalius, komandoms nugalėtojoms – taures. „Raganiškiausios“ pilotės prizą – mažąją taurę pelnė Jūratė Stasiūnienė. Jos rezultats tarp šešių varžybose dalyvavusių senjorių buvo geriausias.

Senjorai už renginio šilumą nuoširdžiai dėkojo aerodromo šeimininkei Daliai Vainienei.

Autorės nuotraukos.