Astronautikos agentūrų naujienos

• NASA vadovybės pokyčiai: JAV Senatas gruodžio 17 d. patvirtino milijardierių verslininką ir privatų astronautą Jaredą Isaacmaną naujuoju NASA administratoriumi. Jis pakeitė nuo 2021 m. agentūrai vadovavusį Billą Nelsoną. Isaacman, išgarsėjęs „Inspiration4“ misija ir kitais privačiais skrydžiais su SpaceX, perima NASA vairą prasidėjus naujai Mėnulio tyrimų erai.

• Artemis programos pasirengimas: Gruodžio 20 d. Artemis II misijos astronautų įgula atliko pilną paleidimo dienos repeticiją („Countdown Demonstration Test“) NASA Kenedžio kosmoso centre. Kadangi SLS raketa dar nebuvo išridenta į starto aikštelę, keturi astronautai apsirengė oranžinius skafandrus ir lipo į „Orion“ erdvėlaivį tiesiogiai VAB angare, kur inžinieriai baigia raketos ir kapsulės paruošimą. Treniruotės metu komandos nuosekliai perėjo visus starto dienos žingsnius – laiko skaičiavimą sustabdant likus vos kelioms sekundėms iki įsivaizduojamo pakilimo. Artemis II misija (skrydis aplink Mėnulį) planuojama 2026 m. ir taps pirmuoju žmonių skrydžiu Mėnulio link po Apollo programos (1972 m.).

• Kinijos kosminė stotis: Gruodžio 9 d. du Shenzhou-21 misijos taikonautai atliko net 8 valandų trukmės išėjimą į atvirą kosmosą Tiangong stotyje, kad apžiūrėtų kosminės šiukšlės pažeistą erdvėlaivį Shenzhou-20. Jie sėkmingai nufotografavo įtrūkimus šio sugrįžtančio laivo lange ir įdiegė papildomus stoties apsaugos elementus nuo šiukšlių. Paaiškėjo, jog „Shenzhou-20“ kapsulės langų įskilimus sukėlė mikrometeoroido ar šiukšlės smūgis, todėl kapsulė pripažinta nesaugia įgulos grįžimui. Lapkritį ankstesnė trijų taikonautų įgula neplanuotai pargabenta Žemėn naujai atskridusiu erdvėlaiviu Shenzhou-21, palikdama stotyje naująją įgulą be savo sugrįžimo kapsulės. Kinija paskelbė artimiausiu metu paleisianti nepilotuojamą Shenzhou-22 kapsulę, kuri tarnaus kaip saugus naujosios įgulos grįžimo laivas, kol tęsiama įprasta stoties veikla.

Paleidimai, misijos ir raketų bandymai

• SpaceX rekordai: 2025 m. pabaigoje „SpaceX“ vėl pagerino vienerių metų startų rekordą, iš viso atlikusi 165 orbitalinius paleidimus. Visi šie skrydžiai įvykdyti naudodant daugkartines Falcon 9 raketas, kurių pirmosios pakopos sėkmingai nusileido 162 misijose iš 165. Toks ~vienas startas per 2,2 dienos tempas pribloškė likusį pasaulį – „SpaceX“ vien šiemet įvykdė ~85% visų JAV orbitinių paleidimų ir beveik dvigubai pranoko antroje vietoje likusios Kinijos metinį startų skaičių (pastaroji surengė 83 misijas). Tarp 165 „Falcon 9“ skrydžių net 123 buvo skirti „Starlink“ palydovams – per juos iškelta virš 3000 naujų ryšių palydovų. 2025 m. „SpaceX“ taip pat pasiekė 500-ojo raketos nusileidimo bei 500-ojo pakartotinio raketos panaudojimo ribą, gerindama daugkartinio naudojimo technologijos rekordus. (Pastaba: galingesnė „Falcon Heavy“ raketa šiemet neskrido, o mega-raketos Starship bandymai apsiribojo dviem suborbitiniais skrydžiais rugpjūtį ir spalį.)

• Europos naujos raketos debiutas: Gruodžio 17 d. Europoje pagaliau pakilo pirmoji naujos kartos raketa Ariane 6 – iš Kuru kosmodromo (Prancūzijos Gvianoje) ji sėkmingai iškėlė du Galileo navigacijos palydovus. Šis startas pažymėjo naują etapą, atkuriant Europos nepriklausomą priėjimą prie kosmoso. Iki šiol daugumą Galileo palydovų kėlė jau nebeeksploatuojama raketa Ariane 5 (išleista į pensiją 2023 m.) arba rusiškos „Sojuz“, kurių paslaugų Europa atsisakė po 2022 m. įvykių. Dabar, į darbo rėžimą įvedus Ariane 6, žemynas galės pats vykdyti svarbius paleidimus nesiremdamas išoriniais partneriais.

• Blue Origin suborbitinis skrydis: Po metų pertraukos į kosmosą vėl pakilo ir Jeffo Bezoso bendrovės Blue Origin raketa. Gruodžio 20 d. iš Teksaso startavusi New Shepard raketa (NS-37 misija) saugiai pakėlė šešis keleivius į ~107 km aukštį ir sugrąžino kapsulę atgal. Šis skrydis tapo istoriniu, nes tarp keleivių buvo pirmasis žmogus, kilęs į kosmosą neįgaliojo vežimėlyje – Vokietijoje gimusi ESA inžinierė Michaela „Michi“ Benthaus. Ji kartu su kitais penkiais turistais kelioms minutėms patyrė nesvarumą ir pažiūrėjo į Žemę iš už Karmano linijos (100 km aukščio). Šis įvykis žymi naują įtraukumo etapą kosminiame turizme – kosmosas tampa pasiekiamas ir įvairių fizinių galimybių žmonėms.

• ULA „Atlas V“ atsisveikinimas: Jungtinės Launch Alliance (ULA) surengė paskutinį savo patikimosios raketos Atlas V skrydį. Gruodžio 15 d. iš Kanaveralo (JAV) pakilusi „Atlas V“ į orbitą iškėlė 27 interneto palydovus – tai buvo dar viena „Project Kuiper“ palydovų partija, priklausanti Jeffo Bezoso „Amazon“ kompanijos globalaus interneto projektui (tiesioginis „Starlink“ konkurentas). Šis skrydis užbaigė 67 misijų surengusios Atlas V programos istoriją – toliau ULA koncentruosis į naujos kartos Vulcan raketą, kurios pirmasis startas laukiamas 2026 m.

• Japonijos raketos nesėkmė: Gruodžio 22 d. Japonijos kosmoso agentūra (JAXA) patyrė smūgį – nepavyko svarbus H3 nešančiosios raketos bandymas. Raketai pakilus iš Tanegašimos kosmodromo, jos antrajai pakopai nepavyko antrąkart įsijungti – dėl to navigacijos palydovas QZS-5 nepasiekė numatytos orbitos (misija pripažinta nesėkminga). Pirminiais duomenimis, užgeso vandeniliu ir deguonimi varomo LE-5B-3 variklio antrasis užkūrimas, todėl viršutinė pakopa išsijungė per anksti. Tai jau antra H3 nesėkmė – pirmasis bandymas 2023 m. kovą taip pat baigėsi nesėkme. Tiesa, tarp šių dviejų nesėkmių H3 spėjo penkis kartus sėkmingai nuskraidinti krovinius (spalį net pristatė naują HTV-X krovininę kapsulę į TKS). Vis dėlto naujausio incidento tyrimas sustabdė tolimesnius H3 skrydžius – Japonijai teks atidėti senųjų H-2A raketų keitimą ir imtis papildomų variklio patikimumo gerinimo priemonių.

Naujausi kosmoso moksliniai atradimai

• Keistas pulsaro planetos atradimas: NASA James Webb kosminis teleskopas identifikavo iki šiol neregėtą egzoplanetos tipą. Aplink greitai besisukantį neutroninį spinduolį (pulsarą) PSR J2322-2650 aptikta Jupiterio masės planeta, kurios atmosfera ir forma stulbina mokslininkus. Ši egzoplaneta (pavadinta PSR J2322-2650b) turi neįprastai anglies ir helio prisotintą atmosferą – joje aptikti anglies molekulių (C₂, C₃) „suodžių“ debesys, kurie milžiniško slėgio sąlygomis planetos gelmėse gali virsti deimantais. Pulsaro gravitacija yra taip stipriai deformavusi planetą, kad ji įgavo citrinos pavidalo formą; be to, objektas skrieja labai arti savo žvaigždės – vieną orbitą apsuka per 7,8 valandos. Tokios savybės meta iššūkį nusistovėjusiems planetų formavimosi modeliams: sunku paaiškinti, kaip aplink supernovos liekaną galėjo susidaryti ar išlikti anglies turtinga planeta. Mokslininkai svarsto, ar tai galėtų būti vadinamosios „juodosios našlės“ sistemos atvejis (kai pulsaras pamažu „suvalgo“ buvusį kompanioną), tačiau dabartiniai duomenys neatitinka nei klasikinės planetos, nei tipiško nykštukinės žvaigždės liekanos scenarijaus. Tyrimai tęsiami, o atradimas parodo, kokių netikėtumų gali atskleisti Webb teleskopo jautrumas.

• Naujos kosmologinės įžvalgos: Teorinėje astrofizikoje iškelta hipotezė, kad tamsioji materija gali silpnai sąveikauti su neutrinais – vadinamosiomis „vaiduokliškomis“ dalelėmis, kurios įprastai beveik nieko neveikia. Analizuodami visatos stambiosios struktūros duomenis, mokslininkai pastebėjo užuominų, jog tarp tamsiosios materijos ir neutrinų gali egzistuoti nedidelė trintis ar sąveika (dalijantis judesio kiekiu). Tai prieštarauja dabartiniam ΛCDM (Lambda–Šaltos tamsiosios materijos) modeliui, kuriame numanoma, kad tamsioji materija ir neutrinai evoliucionuoja nepriklausomai. Jei šis reiškinys pasitvirtintų, tai būtų fundamentalus proveržis kosmologijoje: galbūt paaiškėtų, kodėl jaunose galaktikose stebime neatitikimų (pvz., kodėl ankstyvojoje Visatoje susiformavo neįprastai greitai brandžios galaktikos). Vis dėlto kol kas tai teorinė idėja, laukianti patvirtinimo – ateityje planuojami preciziškesni kosminio foninio spinduliavimo ir neutrinų stebėjimai, galintys patvirtinti ar paneigti tokią sąveiką.

• Tarpplanetiniai ir tarpžvaigždiniai stebėjimai: Kinijos Marsą aplankęs zondas Tianwen-1 gruodžio viduryje atliko unikalų stebėjimą – iš Marso orbitos nufotografavo pro Saulės sistemą praskriejančią tarpžvaigždinę kometą 3I/ATLAS. Tai pirmas kartas, kai tarpžvaigždinis objektas buvo stebimas ne tik nuo Žemės, bet ir iš kitos planetos orbitos, suteikiant mokslininkams papildomą perspektyvą šios retos kometos stebėsenai. Tuo metu NASA mokslininkai džiaugėsi, kad 3I/ATLAS gruodžio 19 d. praskriejo ~269 mln. km atstumu – nors tai gana toli, teleskopais (tame tarpe ir Hubble bei rentgeno XMM-Newton) pavyko gauti vertingos informacijos apie šio svečio sudėtį. Tikimasi, kad tolstant kometai surinkti duomenys padės geriau suprasti kitų žvaigždžių sistemų cheminę sandarą.

• Kosminių misijų būklė: NASA Marsą tyrinėjantis zondas MAVEN (Mars Atmosphere and Volatile EvolutioN) netikėtai prarado ryšį – paskutinis signalas iš jo gautas gruodžio 6 d., kai aparatas išnirdinėjo iš už Marso planetos. Po to zondas nebeatsiliepė; dalinė telemetrinių duomenų analizė rodo, jog MAVEN galimai ėmė nevaldomai suktis ir šiek tiek pakeitė orbitą. Inžinierių komandos visą gruodžio antrą pusę mėgino atkurti ryšį, pasitelkdamos giluminio kosmoso antenas, tačiau kol kas nesėkmingai – aparatas išlieka nebylus. Siekiant sumažinti poveikį Marsą tyrinėjantiems marsaeigiams, NASA operatyviai perskirstė duomenų retransliavimo krūvį kitiems orbitoje veikiantiems zondams (Mars Reconnaissance Orbiter, Mars Odyssey, ESA Trace Gas Orbiter). MAVEN nuo 2014 m. tyrinėjo, kaip Marsas neteko atmosferos ir tarnavo kaip orbitinis ryšio tiltas – nors panašiais atvejais anksčiau pavykdavo atgaivinti ryšį po kelių savaičių, metų pabaigoje likimas šio svarbaus zondo išlieka neaiškus.

Tarptautinis bendradarbiavimas ir nauji projektai

• Rusijos–Kinijos Mėnulio planai: Maskvoje gruodžio 24 d. paskelbta, kad Rusija planuoja per artimiausią dešimtmetį įrengti branduolinę jėgainę Mėnulyje, kuri aprūpintų energija jos ambicingą Mėnulio programą. Ši jėgainė turėtų aptarnauti ir bendrą Rusijos bei Kinijos kuriamą Mėnulio tyrimų stotį (tarptautinį Mėnulio bazės projektą). Šis žingsnis pabrėžia augančias Rusijos ir Kinijos ambicijas Mėnulio tyrimuose – pastaraisiais metais abi šalys stiprina bendradarbiavimą (pasirašė susitarimus dėl bendros Mėnulio bazės koncepcijos) ir siekia pasivyti JAV Artemis programą. Beje, Jungtinės Valstijos taip pat svarsto branduolinio reaktoriaus dislokavimą Mėnulyje – NASA kartu su Energetikos departamentu vysto eksperimentinio fisionio reaktoriaus prototipą, kurį ketinama išbandyti Mėnulio paviršiuje iki 2030 m. Tokia didžiųjų valstybių konkurencija Mėnulyje žada naują kosminių lenktynių etapą mūsų artimiausio kaimyno atžvilgiu.

• Klimato stebėsenos bendradarbiavimas: Tarptautinės kosmoso agentūros metų pabaigoje tęsė bendrus darbus Žemės stebėsenai. Gruodžio 15 d. oficialiai startavo bandomasis Kosmoso klimato observatorijų tinklas Baltijos regione – NASA, ESA ir kitų agentūrų iniciatyva mainytis palydoviniais klimato duomenimis, siekiant sukurti globalų klimato kaitos stebėsenos centrą Lietuvoje. Ši programa pratęsia anksčiau gruodį Vilniuje aptartą bendradarbiavimą ir įgalins Baltijos šalis prisidėti prie tarptautinių klimato tyrimų pasitelkiant naujausius kosmoso technologijų duomenis.

• Inovacijos kosmose: Privatus sektorius metų pabaigoje demonstravo naujus proveržius. Gruodžio 18 d. JAV startuolis Astroscale pranešė sėkmingai išbandęs naują kosmoso šiukšlių šalinimo technologiją – jo bandomasis palydovas prisiartino prie nereikalingo orbitinio objekto, prisijungė ir pakeitė to objekto orbitą, ruošdamasis jį nuleisti sudeginti atmosferoje. Tai svarbus žingsnis šalinant daugybę Žemę supančių palydovų nuolaužų ateityje. Taip pat gruodžio 8 d. Paryžiuje vykusioje konferencijoje „SpaceX“ prezidentė Gwynne Shotwell patvirtino, jog kuriama nauja „Starship“ superraketos versija su orbitoje kuro perkėlimo sistema – dvi „Starship“ kosminėje erdvėje galės apsikeisti degalais. Ši technologija būtina būsimiems skrydžiams į Mėnulį ir Marsą, nes leis papildyti tarpplanetinių laivų bakus jau orbitoje. Galiausiai NASA pranešė finansuosianti revoliucinės branduolinės raketos prototipo kūrimą pagal NIAC programą – jei pavyks, tokiu varikliu varomi kosminiai laivai kitą dešimtmetį galėtų pasiekti Marsą dvigubai greičiau nei naudojant cheminius variklius.

Šaltiniai: NASA, ESA, CNSA, Roskosmos oficialūs pranešimai; Space.com, Spaceflight Now, Reuters, Times of India ir kt.