Privatūs skrydžių operatoriai Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose, apsimetantys teikią komercinių užsakomųjų skrydžių paslaugas, išgauna pinigus iš neišmanančių šios paslaugos subtilybių ir, sertifikuotų operatorių tvirtinimu, kelia pavojų keleivių saugumui. Be to, jie sukuria nesąžiningą konkurenciją teisėtai veikiantiems ir įstatymams paklūstantiems šio verslo atstovams.

Legalumo atpažinimas

Jau daugiau nei 30 metų veikia internetinis užsakomųjų skrydžių vadovas (Air Charter Guide, www.aircharterguide.com), kuriame pateikiamas patikimas ir tikslus operatorių, skraidinančių JAV ir kitose šalyse, sąrašas. Kad patektų į šį sąrašą, komercinis operatorius privalo pateikti oro operatoriaus sertifikatą (AOC), išduodamą JAV transporto departamento, arba FAR 135 dalies sertifikatą. Šiame registre nurodomi ir užsakomųjų skrydžių tarpininkai, kurie gali bandyti atrodyti legalūs, todėl svarbu kaskart tikrinti jų turimą dokumentaciją.
Kuo skiriasi nelegalus užsakomasis (privatus) ir teisėtas (komercinis) užsakomasis skrydis?
Pirmiausia – visa orlaivio įranga privalo būti pritaikyta skrydžio saugumui užtikrinti. Pavyzdžiui, orlaivyje įmontuoti baldai turi būti nedegūs ir šiuo tikslu specialiai testuoti, indai – nedūžtantys. Antra – būtina gauti atitinkamų institucijų (pvz., EASA, IOSA, Wyvern, Argus, kt.) pritarimą. Tačiau tai kainuoja. Kaip teigia bendrovės „PrivatAir“ atstovas G.Thomas, komercinio lėktuvo sertifikavimui gauti jie išleidžia 2 mln. JAV dolerių per metus. Dar vienas svarbus aspektas – personalas: teisėtiems užsakomiesiems skrydžiams vykdyti būtini komandos nariai yra kokybės vadovas, vyriausiasis pilotas, antžeminių operacijų vadovas ir kt. 
Taigi, skrydis su sertifikuotu operatoriumi – saugos garantas, kvalifikacija ir kokybė. Vartotojams būtina žinoti ir tai, kad įvykus nelaimingam atsitikimui skrydžio metu su nelegaliu paslaugos tiekėju, draudimas nebus išmokėtas.

Nelegalios veiklos priežastys

Anot EBAA, neteisėti užsakomieji skrydžiai gyvuoja net ir Jungtinėje Karalystėje. Viena priežasčių – veikiančio dokumento – komercinių skrydžių nuostatų punktas, nurodantis orlaivių operacijų kilimo ir tūpimo taku konkrečius apribojimus. Pavyzdžiui, JAV šiam tikslui galima naudotis 80 proc. KTT ilgio, o Europoje – tik 60 proc. Pastaroji nuostata patvirtinta dar XX a. 6 dešimtmetyje, kai oro bendrovės pradėjo naudoti reaktyvinius lėktuvus, o kai kurių lėktuvų (DC-8, 707) įgulos nesugebėdavo pakilti (nutūpti) nustatyto atstumo ribose, t.y. nuriedėdavo toliau. Minėtas ribojimas netaikomas privatiems orlaiviams, todėl tai gali paskatinti įforminti skrydį pagal privatiems orlaiviams taikomas taisykles, ypač tuo atveju, jeigu pagal skrydžio planą numatytame oro uoste takas yra trumpesnis.
Kitas būdas užmaskuoti nelegalų skrydį – trumpalaikė nuoma. Klientui pasiūloma nuomos sutartis ir įgula, tada įvykdomas skrydis, o tuomet iškart sutartis nutraukiama. „Techniškai tai – teisėta, tačiau neatitinka įstatymo dvasios. Siekiama, kad tokios veiklos nebūtų galima vykdyti,“ – teigia EBAA prezidentas ir generalinis direktorius B.Humphriesas. 
JAV egzistuoja dvi rūšys pažeidėjų, vykdančių nelegalius užsakomuosius skrydžius: tai federalinių įsigijimų taisyklių (FAR) 91 dalyje nurodyti operatoriai, kurie pažeidžia įstatymą dėl nežinojimo, ir tie, kurie sąmoningai prisistato kaip komercinių skrydžių operatoriai, nors tokie nėra.
Kitas „slidus“ aspektas – skrydžio laiko pasidalijimas tarp šalių. Jeigu skrydžio nepavyksta atlikti per nustatytą laiką, bendrovė gali pasirašyti laiko pasidalinimo sutartį, kaip numatyta FAR 91.501(c)(1) dalyje. Savo laiko dalį perduodanti bendrovė šią paslaugą gali neribotai apmokestinti. Taip yra todėl, kad šios paslaugos įkainis nėra tiksliai nustatytas, kaip, pavyzdžiui, pilotui skirtos kompensacijos, bendrojo draudimo, angaro nuomos ar kt. atveju, todėl galimi piktnaudžiavimo atvejai.
Kita klaida, kurią dažnai daro operatoriai, – neteisinga orlaivio registracija arba neteisingas orlaivio veiklos srities apibūdinimas. Dažnai orlaivio savininkai orlaivį registruoja kaip atskirą subjektą – UAB, S korporaciją (kuriai priklauso 75 ar mažiau akcininkų), siekdami išvengti galimų įsipareigojimų dėl orlaivio veiklos. Tai teisėta. Daugiausiai painiavos kyla, kai orlaivį įsigija įmonės, tačiau naudoja ne tik savo reikmėms, bet ir vykdo užsakomuosius skrydžius. Todėl registruojant orlaivį patartina pasitarti su kvalifikuotais aviacijos advokatais, gerai išmanančiais FAR 91.501 dalį. 

Bausmės už nelegalius skrydžius

Jei pažeidėjas naudoja orlaivį komerciniams tikslams nesutvarkius sertifikato arba tai daro visai jo neturėdamas, jam gresia tik civilinė, ne baudžiamoji, atsakomybė, kurios išraiška – gana smulki piniginė bauda. Taigi, „yra sunku sustabdyti norintįjį prasižengti,“ – sakė NATA priežiūros reikalų direktorė Jackie Rosser.
Užsakomųjų skrydžių teisėtumą JAV šiuo metu reguliuoja tik minėtoji NATA, o tiria FAA. Tačiau FAA trūksta žmogiškųjų išteklių, laiko ir resursų, kad galėtų susekti ir nubausti visus pažeidėjus. NATA karštoji linija – viena iš naujovių, kiek gelbstinčių padėtį. Pranešimus apie pažeidėjus galima pateikti ir anonimiškai. Vis dėlto siekiama gauti bent pažeidimą nurodžiusio asmens telefono numerį, norint sėkmingai tęsti ir baigti tyrimą. Deja, dažnai tokie pranešimai būna be konkrečių pavardžių ir datų, o tai – būtini įrodymai, kuriuos gavus byla siunčiama FAA skrydžių standartizavimo tarnybai. Prieš tai reikia gauti informaciją pateikusio asmens sutikimą. Dauguma sutikimą duoda, tačiau net jeigu gauti duomenys yra tikslūs, juos sunku įrodyti ir tyrimas, deja, gali trukti kelerius metus. Svarbiausias tokiame tyrime – pažeidėjo klientas, kuris gali paliudyti ir papildyti informaciją. 

Informacijos sklaida

Europoje EBAA imasi prevencijos kitaip – informuodami keleivius ir užsakomųjų skrydžių tarpininkus apie neteisėtą pažeidėjų veiklą. Šiam tikslui jau išleista daugiau nei 4 tūkst. lankstinukų, vieną jų, pavadintą „Ar mano skrydis legalus?“ (Is My Flight Legal), rasite www.ebaa.org tinklalapyje. 
Frazę „nežinanti visuomenė“ pirmąkart panaudojo bendrovė DOT (JAV), norėdama apibūdinti oro linijų ir užsakomųjų skrydžių vartotojus, kurie tiki, kad juos skraidinanti bendrovė veikia pagal įstatymus. Kad suvoktume realią padėtį užsakomųjų skrydžių rinkoje ir išvengtume nemalonaus susidūrimo su nelegaliais operatoriais, galime perskaityti šiuos užsakomųjų skrydžių klientams skirtus leidinius: „Užsakomųjų skrydžių vartotojų vadovas“ (Aircraft Charter Consumer Guide), kurį parengė NBAA (rasite adresu www.nbaa.org/charter), „Užsakant užsakomąjį skrydį: vartotojo vadovas“ (Chartering an Aircraft: A Consumer Guide) ir „Nelegalų užsakomąjį skrydį užsisakius: pavojai“ (Risks of Illegal Charter) – abu parengė NATA, juos rasite adresu www.nata.aero

Verta būti budriam

Vis svarbesnis vaidmuo kovoje su pažeidėjais tenka ir užsakomųjų skrydžių tarpininkams. Jie informuoja keleivius ir apsaugo juos nuo neteisėtų komercinių operacijų.
Svarbiausia – prisiminti, kad nelegalaus skrydžio metu įvykus nelaimei, keleiviai negaus draudimo. Todėl būtina ugdyti vartotojų sąmoningumą, pagarbą įstatymams ir ne mažiau svarbu – informuoti, kad vartotojas turi pasidomėti, ar operatorius turi patvirtintą sertifikatą ir ar parengti konkretūs draudimo apsaugą garantuojantys dokumentai. Siekiamybė – sąmoninga visuomenė, stipri reguliavimo sistema ir veiksmingas informavimas.