- Oro transportas
- Mokymas ir karjera
- Aviacijos sportas
- Bendroji aviacija
- Karinė aviacija
- Technika
- Istorija
- Kosmosas
- Mokomieji straipsniai
- Ačiū už skrydį
- Redakcijos naujienos
EN
JAV Federalinės aviacijos administracijos (FAA) duomenimis, nuo 1971 metų įvyko daugiau nei 700 incidentų, kurių priežastis buvo pilotų nuovargis. Vienas tokių nutiko 2008 metų spalį bendrovės „Go! Airlines“ skrydžio iš Honolulu į Hilą (Havajai) metu. Tada pilotai užsnūdo ir lėktuvas nukrypo nuo kurso. Laimei, viskas baigėsi sėkmingai. Tokių incidentų mažėja, tačiau į juos negalima nekreipti dėmesio, nes kartais pilotų nuovargis gali būti skaudžių avarijų priežastis.
Pasaulyje vidutiniškai kas sekundę įvyksta vienas komercinis skrydis, per metus – 37 milijonai skrydžių. Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) duomenimis, 2015 m. komercinio skrydžio metu nežuvo nė vienas keleivis. Tačiau IATA neskaičiavo sabotažo atvejų, tokių kaip skrydis 95525 su „Germanwings“, kurio pilotas sąmoningai nukreipė lėktuvą į Prancūzijos Alpes. Remiantis statistika, skraidymas Europoje yra itin saugus. 2015 m. milijonui skrydžių teko tik 1,5 avarijos, kurios susijusios su netyčinėmis pilotų klaidomis.
Pilotai dažnai praneša apie klaidas savo viršininkams ir tos problemos vertinamos rimtai. Itin įdomų naują tyrimą šia tema atliko Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokykla – viena iš žymiausių pasaulyje ekonomikos ir socialinių mokslų srityse.
Šios mokyklos mokslininkai apklausė daugiau nei 7000 Europos lainerių kapitonų – tai sudaro apie 14 proc. visų dirbančių šiame regione pilotų skaičiaus. Kaip ir buvo galima tikėtis, didžioji dauguma orlaivio vadų sakė, kad pajuto rimtą vertinimą dėl saugumo ir buvo skatinami išsakyti savo rūpesčius vadovams. Tačiau vienas dalykas yra rimta priežastis rastis nerimui. Beveik 60 proc. pilotų sakė, kad dažnai darbe būna pavargę, 50 proc. minėjo, kad darbdaviai rimtai neatsižvelgė į pilotų nuovargį. Šį faktą patvirtina ir kitos studijos, atskleidusios, kad beveik pusė pilotų pripažino, jog yra užsnūdę skrydžio metu.
Tyrimas atskleidė, kad problema yra ypač aktuali oro krovinių operatoriams ir kelia nerimą pigių skrydžių keleiviams. Antrosios pagal dydį Jungtinės Karalystės pigių skrydžių bendrovės „EasyJet“ darbuotojai net grasino streiku dėl to, kad jiems tenka skristi pavargusiems. Buvo priimta rezoliucija, tačiau jos detalės neviešintos.
Europos skrydžių įgulų asociacijos atstovai informuoja, kad apie nuovargį dažniausiai nėra pranešama. Problema yra sudėtingesnė, nes atliekant rutininius medicininius patikrinimus nefiksuojamas nuovargis, nors jis veikia pilotų suvokimą ir sukelia veiklos prastėjimą, kurį sunku įvertinti.
Šiuo metu Europos oro vežėjai privalo laikytis pilotų darbo laiko ribojimų taisyklių. Maksimalus darbo laikas pilotų kabinoje galimas iki 13 valandų per dieną, padalinant jį į ne daugiau kaip 2 skrydžius, ir privalomas 36 valandų nepertraukiamas poilsis vieną kartą savaitėje. Pilotai mano, kad to nepakanka. Skrydžių sauga yra pats svarbiausias faktorius oro verslo industrijoje. Nė vienas saugantis reputaciją vežėjas neturėtų rizikuoti. Kad užtikrintų saugumą, oro bendrovės turi nuosekliai kovoti su galimu pilotų nuovargiu.
Komentuoja profesionalai
...pilotas, tikrai mediciniškai sveikas žmogus, patiria daug kartų didesnį stresą negu paprastas žmogus.
Kęstutis Zagreckas
„Boeing 737 300-900“ pilotas instruktorius, „Embraer 170-195“ pilotas instruktorius, „CAE Parc Aviation“ (Airija) bandomųjų ir demonstracinių skrydžių pilotas.
Pamąstykime kartu – žemėje visi įpratę dirbti 8 valandas, 5 dienas per savaitę, daugmaž vienodu laiku keliamės, valgome, pagal galimybes fiziškai judame. Viso šito nėra pilotų darbe – jie dirba iki 13 valandų per parą, poilsiui skirdami 11 valandų, 6 dienas per savaitę, tik vieną kartą turėdami 36 valandas nepertraukiamo poilsio.
Visi puikiai žinome, kad bet koks darbdavys, kad pasiektų maksimalų rezultatą, maksimaliai išnaudoja darbuotojo tiek profesinius, tiek fizinius išteklius. Bet yra didžiulis skirtumas dirbti biure ir dirbti pilotų kabinoje. Dirbant biure galima bet kada pasikelti nuo kėdės, išeiti į lauką, reguliariai daryti pertraukėles, nueiti pietų, atsipalaiduoti bendraujant su draugais ir panašiai. O lėktuve pilotai sėdi darbo vietose praktiškai visas 13 valandų, valgo, kai yra laisvesnė minutė, kvėpuoja labai sausu oru, yra veikiami elektromagnetinių laukų, kosminės radiacijos ir, svarbiausia, dažnai turi būti maksimaliai susikaupę spręsdami nestandartines situacijas. Be to, dar yra darbas naktimis, nereguliarus miegas, atsiskyrimas nuo šeimos ir panašiai.
Taigi pilotas, tikrai mediciniškai sveikas žmogus, patiria daug kartų didesnį stresą negu paprastas žmogus, o organizmas – visi tai žino – linkęs kaupti stresą, kartu ir nuovargį. Štai čia susiduriame su problema, kaip „paskaičiuoti“, įvertinti kiekvieną individualų pilotą kaip žmogų, kur yra jo streso ir nuovargio riba. Bet juk oro bendrovės turi daugiau lėšų, taigi – galimybių, daryti įtaką įstatymų leidėjams ir tokiu būdu vilkinti problemos sprendimą taikant mokslinius metodus. Kompanijoms svarbu pelnas, efektyvus darbas, o ne piloto nuovargis...
Keletas pastebėjimų iš savos patirties. Pats sunkiausias skrydžio metas yra tada, kai paryčiais teka saulė. Jei skrendama tiesiai į saulę, tai yra maksimalus stresas. Negaliu paaiškinti to fiziologiškai, bet patikėkite, jausmas toks, lyg kažkas labai negero vyksta tavo organizme. Tas periodas trunka iki pusės valandos, po to viskas šviesu ir gerai. Bet po tokio skrydžio reikia maždaug vienos paros, kad organizmas sugrįžtų į savo ritmą.
Kitas pavyzdys – tūpimų skaičius vieno skrydžio metu. Komercinėje aviacijoje paprastai galima daryti iki 6 nusileidimų per dieną, nes kiekvienas tūpimas didina piloto nuovargį ir mažina produktyvumą labiau nei kiti faktoriai. Žmogaus kūno ląstelės jaučia slėgio padidėjimą ir sumažėjimą, kai lėktuvas kyla ir leidžiasi, ir turi adaptuotis. Tai labai didelė apkrova kūnui. Svarbu: kuo trumpesni skrydžio etapai, tuo mažiau laiko lieka atsipalaiduoti. Kilimas ir leidimasis reikalauja maksimalaus susikaupimo, organizmas vėl patiria streso būseną.
Taigi pilotų nuovargis – tikrai rimta aviacijos problema. Galbūt ateityje atsiras visiškai automatizuoti lėktuvai ir mes būsime skraidinami robotų, tada šio klausimo nebeliks. Bet kol kas problema lieka.
...žmogui pavargus lėtėja reakcijos greitis, mąstymas, sutrinka judesių koordinacija, silpsta regėjimas, klausa, pablogėja atmintis, dėmesys.
Raimonda Kungytė
Aviacijos medicinos gydytoja, VšĮ „Antakalnio poliklinika“
Dirbdamas bet kokį darbą žmogus patiria nuovargį. Nuovargis – tai organizmo darbingumo sumažėjimas po tam tikrą laiką trukusios veiklos – fizinės, protinės ar emocinės. Jis pasireiškia pakitusia širdies veikla, kvėpavimo, raumenų, nervų sistemos sutrikimais, žmogui pavargus lėtėja reakcijos greitis, mąstymas, sutrinka judesių koordinacija, silpsta regėjimas, klausa, pablogėja atmintis, dėmesys. Nuovargio atsiradimui įtakos turi žmogaus individualios savybės, fizinės aplinkos sąlygos – mikroklimatas, apšvietimas, triukšmas, vibracija ir kt., taip pat darbo organizavimo priemonės, tokios kaip darbo ir poilsio režimas, mokymai, žmonių tarpusavio santykiai.
Pilotai savo darbe patiria didelę emocinę įtampą, jiems tenka priimti atsakingus sprendimus, jų darbo režimas dažnai būna įtemptas, be to, juos veikia žalingi fizikiniai veiksniai, todėl jie dažniau ir greičiau išeikvoja savo emocinius ir energinius išteklius. Kadangi dėl itin didelės konkurencijos piloto darbo vietą gauti yra nelengva, tikėtina, kad, bijodami netekti darbo, jie stengiasi nuovargio simptomus ignoruoti ar nuslėpti.
Aviacinių žinių svetainė - oro tansportas, sportas, technika, kosmosas, istorija, renginiai.