Komercinėje aviacijoje moterų visai nedaug

Jei apsižvalgytume aplink, pastebėtume daug sričių, kuriose moterys nedalyvauja, nors iš tikrųjų galėtų. Štai „Formulės-1“ lenktynėse nėra moterų vairuojamų bolidų. Ir ne, taisyklės to nedraudžia - tiesiog automobilių sportas yra populiaresnis tarp vyrų ir greičiausi vairuotojai, kuriuos komandoms pavyksta surasti, yra vyrai. Tai keičiasi ir galbūt jau visai greitai moteris už F1 bolido vairo net nebekels nuostabos. Juk dar visai neseniai autobusą vairuojanti moteris priversdavo ne vieną keleivį kilstelėti antakius, o dabar tai - įprasta. Ir lėktuvuose jau jau girdimi tokie pokyčiai.

Rašau „girdimi“, nes su savo pilotais įprastai susipažįstame jiems prisistačius skrydžio metu. Kartą tokio pasisveikinimo metu išgirdau net du moteriškus vardus ir turiu pripažinti, kad tai nustebino. Ne todėl, kad bijočiau dėl visiškai moteriškos lėktuvą valdančios įgulos, bet todėl, kad tai - vis dar yra labai neįprasta.

Tačiau kodėl taip yra? Na, dėl to bent jau iš dalies galima kaltinti visuomenės nuostatas apie lyčių galimybes bei vaidmenis. Mergaitė, kuri pasakys, kad užaugusi nori būti lėktuvo pilote, greičiausiai išgirs nemažai pašaipų - juk tai berniukiška svajonė! Kita vertus, nemažai moterų ir pačios taip galvoja, kai kuriuos kelius gyvenime iš karto atmesdamos kaip joms netinkamus.

Priežasčių būtų galima ieškoti ir kitur. Skirtingi mergaičių ir berniukų pomėgiai, galbūt net diskriminacijos požymiai švietimo sistemose ar net lyčių psichologija galėtų pateikti tūkstančius skirtingų paaiškinimų, kodėl vyrai žymiai dažniau tampa pilotais. Tačiau galiausiai prisiminsime pavyzdį apie vairuotojus - kaip padaugėjo moterų už autobusų ir sunkvežimių vairų, padaugės ir piločių. Bet tai - tik dalis problemos.

Kita problema - oro linijų valdymo struktūros. Daugelis pasaulio korporacijų yra valdomos vyrų. Vėlgi, tai yra anų laikų palikimas, kuomet tiek vyrai, tiek moterys turėjo aiškiai apibrėžtus ir visiškai skirtingus socialinius vaidmenis. Tačiau aviacijos industrijoje ši nelygybė yra tiesiog milžiniška.

Planas „25 % iki 2025-ųjų“

Tarptautinės oro transporto asociacijos konferencijoje lapkritį 30 didžiųjų oro linijų vadovų sutarė aktyviomis pastangomis didinti moterų skaičių savo kompanijose, ypač jų vadovybėse. Pasirašytas planas „25 % iki 2025-ųjų“ ir jame numatyti labai ambicingi tikslai:

• kasmet dalintis duomenimis apie lyčių įvairovę vidinėse kompanijų struktūrose;
• ženkliai padidinti moterų skaičių aukštose, vadovaujančiose pareigose bei kitose srityse, kuriose dabar jų yra nedaug;
• bent iki 25 % padidinti Tarptautinės oro transporto asociacijos struktūroms siūlomų moterų skaičių;
• stengtis, kad Tarptautinėje oro transporto asociacijoje bent 25 % aukštų pareigų užimtų moterys.

Tikriausiai nesunku suprasti, kodėl šis planas vadinamas „25 % iki 2025-ųjų“. Per šį laikotarpį bus bandoma užtikrinti, kad aviakompanijų struktūrose moterys užims bent 25 % vadovaujančių pareigų. Tarptautinė oro transporto asociacija sukurs forumą, kuriame skirtingos aviakompanijos galės dalintis patirtimi, kaip pasiekti šiuos tikslus. Ir, žinoma, pati organizacija taip pat didins moterų skaičių savo vadovybėje.

Planą pasirašė 30 oro linijų, tarp kurių ir „airBaltic“, „Air France“, „Austrian Airlines“, „Eurowings“, „Finnair“, „Lufthansa Cargo“, „Lufthansa Cityline“, „Lufthansa“, „Norwegian“, „Scandinavian Airlines“, „Swiss International Airlines“ ir „Ukraine International Airlines“.

Turint omenyje, kad dabar jau beveik 2020-ieji, tie 25 % yra pakankamai ambicingas tikslas. Tačiau ne toks ambicingas, kad galėtume jį laikyti apskritai neįmanomu. Kita vertus, negalima nepastebėti fakto, kad Tarptautinė oro transporto asociacija turi 290 narių 120 valstybių, o prie šio plano prisidėjo tik 30 avialinijų, daugiausia iš Europos. Tuo tarpu Vidurio Rytų rinkoje tik 4 % aukštų pareigų oro linijose atitenka moterims.

Garsiausios moterys aviacijoje

Straipsnį apie tokius tikslus verta užbaigti keliais įdomiais faktais. Štai keletas garsiausių moterų aviacijos istorijoje.

Raymonde de Laroche buvo nepaprastai talentinga ir ambicinga lakūnė. Karjerą ji tęsė ir po žiaurios automobilio avarijos, kurioje žuvo jos vyras. Ji pati žuvo sudužus lėktuvui, kurį ji pilotavo bandydama tapti pilote-bandytoja.

Galiausiai, vėliau Jacqueline Cochran tapo viena geriausių lėktuvų lenktynininkių. 

Harriet Quimby žuvo 1912 metais sudužus jos pilotuojamam lėktuvui. Tikslios avarijos priežastys taip ir nebuvo išsiaiškintos.

Amelia Earhart kūnas taip niekada ir nebuvo surastas. Jos dingimą apipynė sąmokslo teorijos ir ilgą laiką buvo spėliojama, kad ji galėjo išgyventi. Tačiau labiausiai tikėtina, kad ji neišgyveno lėktuvo katastrofos ar mirė iš karto po jos.