Terorizmas, ligos, užpuolimai ir vietinių gyventojų neramumai – su tokiais iššūkiais tenka susidurti „Helisotos“ sraigtasparnių priežiūros vadovui Kenijoje Mariui Nagiui. Orlaivių gedimus šalinantis specialistas tolimoje Afrikos šalyje vadovauja mechanikų komandai, kurių kasdienybė neapsiriboja vien ramiu darbu. Nuo vaikystės technika besižavintis M. Nagys atviras – avariniu būdu nusileidusius sraigtasparnius tenka tvarkyti ir su Kenijos policininkų palyda. Tačiau karjera „Helisotoje“ jį žavi nuolatinėmis galimybėmis sėkmingai įveikti, atrodytų, neįmanomas užduotis, o šį darbą lydi tvirtas kolegų pasitikėjimas.
„Helisotoje“ dirbate visą savo karjerą – tikriausiai, jau vaikystėje žinojote, kokį kelią rinksitės suaugęs?
Taip, technika mane žavėjo nuo mažų dienų. Vėliau susidomėjau tokia, kuria galima skraidyti. Kai augau, neatsiejama mano gyvenimo dalis buvo veržliarakčiai bei varžtai. Baiginėdamas mokyklą, nusprendžiau – noriu dirbti su aviacija, įstojau į VGTU aviacijos mechanikos inžineriją. Mokytis buvo nelengva, bet visada labiausiai motyvavo žinojimas, kad tai pirmas tvirtas žingsnis dabartinės karjeros link.
Marius Nagys, keliaujantis sraigtasparnių mechanikas.
Baigęs universitetą, iškart įsidarbinau į „Helisotą“ ir tapau šios įmonės dalimi. Puikiai išmaniau, kas yra technika – tai man padėjo įsilieti į kolektyvą bei įrodyti, kad tos užduotys, kurių, atrodo, neįmanoma padaryti, man sekasi geriausiai. Jas atlikdamas, turiu daugiausiai užsispyrimo. Po kelių mėnesių pradėjau važinėti į komandiruotes, todėl per pastaruosius metus praleidau daugiau laiko svetur, nei Lietuvoje. Labiausiai iš aplankytų vietų mane sužavėjo Kenija. Dabar esu įmonės priežiūros vadovas šioje šalyje.
Vadinasi, aviacijos troškimas išsipildė tiesiogiai – skraidyti tenka nuolat. O kaip atrodo įprasta darbo diena?
Kai nevykstu į komandiruotes, mano kasdienybė nėra išskirtinė. Atsikeliu 5 valanda ryte, susiruošiu ir važiuoju į darbą. Kadangi esu iš Vilniaus, o dirbu Kaune, keliaudamas turiu laiko suplanuoti savo dienos darbus, grįždamas stengiuosi įsigilinti į klaidas, kad daugiau jų nekartočiau. Nuo įsidarbinimo „Helisotoje“ pradžios, daugiau keliauju, nei būnu Lietuvoje. Per savo karjerą aplankiau kelias Afrikos bei Azijos šalis, o didžiąją laiko dalį praleidau Kenijoje.
Jūsų kelionių tikslas – sraigtasparnių remontas. Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate?
M. Nagys lengvų darbų neieško ir mėgaujasi susidūręs su sudėtingomis užduotimis.
Kalbant apie techninę pusę, visi darbai yra vienaip ar kitaip sudėtingi. Aviacijoje jokia klaida nėra galima ir kiekviena užduotis reikalauja ypatingai didelio kruopštumo bei atsakingumo. Man įdomiausios tos situacijos, kurios yra pačios sudėtingiausios.
Ar galėtumėte daugiau apie jas papasakoti?
Komandiruotėse kiekviena diena įsimintina ir pilna įspūdžiu. Sraigtasparnių defektų neįmanoma suplanuoti, o jie visada atsiranda pačią netinkamiausią akimirką. Kartais net juos sukelia ir patys žmonės. Tokie būna avariniai nusileidimai dėl kuro sistemos klaidos. Arba avarinis nusileidimai dėl hidro sistemos gedimo, kai sugriaunamas žmonių namo stogas. Pasitaiko sraigtasparnio apšaudymų, įvairių gedimų su VIP keleiviais sraigtasparnyje. Tenka defektus šalinti naktimis. Liūdna niekada nebūna.
Tai jus labiausiai ir motyvuoja?
Sunkios užduotys ir neįprastos kelionės - didžiausia motyvacija M. Nagiui.
Didžiausia motyvacija man yra žinojimas, jog, dirbdamas šioje įmonėje, tikrai apkeliausiu tokias šalis, kurių turistai nesirenka. Kasdien ir toliau susidursiu su neįmanomomis užduotimis, pavyks jas sėkmingai įgyvendinti, o prie to prisidės kolegų pasitikėjimas manimi.
Kaip vyksta sraigtasparnio gedimų šalinimas? Mechanikų komanda atkeliauja į vietą ir jį remontuoja ten, kur įvyko, pavyzdžiui, netikėtas avarinis nusileidimas?
Atsitikus nelaimei, visų pirma, laukiame esamos situacijos patvirtinimo iš Kenijos policijos inžinierių vado. Tada susisiekiame su įgulos vadovu – kapitonu – ir gauname tikrą informaciją apie vietos saugumą, vizualius sraigtasparnio pažeidimus. Kuo skubiau stengiamės užmegzti ryšį su borto mechaniku, kad sužinotume viską apie sraigtasparnio techninę būklę. Kol Kenijos policijos personalas mums organizuoja saugų nuvykimą prie sraigtasparnio, svarstome visus gedimo šalinimo variantus, o aš, priežiūros vadovas, priimu realų sprendimą, kaip atsiradusį gedimą sutvarkyti.
Įvykus tokiam ekstremaliam įvykiui, staiga keliatės, šokate į aprangas ir važiuojate į nelaimės vietą? Tikriausiai, pavojingos darbo sąlygos irgi nesvetimos?
Nors jos retos, kelionėse pasitaiko ir atsipalaidavimo akimirkų.
Įvykus nelaimei, gavę iškvietimą iškart nevykstame prie sraigtasparnio buvimo vietos, kol nežinome tikrosios situacijos. Mūsų tikslas yra ne apžiūrėti avariją ar pasidaryti asmenukę prie orlaivio, o pašalinti gedimus. Todėl, pirmiausia, išsiaiškiname tikrąją situaciją, paimame reikiamas knygas, įrankius, detales ir tik tada skubame į vietą. Pavojai tyko visur: ligos, vietiniai gyventojai, terorizmas, užpuolimai ir panašiai. Vietiniai sako: Kenijoje saugumas yra niekas kitas kaip tik jausmas.
Ar dažnai tokios ekstremalios situacijos vyksta? Tai – kasdienybė ar reta išimtis?
Ekstremalūs įvykiai nėra reguliarūs, jie visi skirtingi, todėl negalime suplanuoti problemų sprendimo būdų iš anksto. Kartais įvyksta kartą per mėnesį, kartais – kelis kartus per dieną. Nutinka ir taip, kad keli gedimai bei ekstra nusileidimai įvyksta vienu metu.