Įsivaizduokite situaciją - keliaujate lengvuoju lėktuvu. Smagiai žvalgotės pro langą, kai pilotas staiga ima ir susmunka savo sėdynėje. Sekundę galvojate, kad jis juokauja, bando jus išgąsdinti, bet po akimirkos tampa aišku, kad ir jūs, ir kiti lėktuve esantys žmonės yra pavojuje. Gerai, kad orlaivis turi „Garmin Autoland“ sistemą.
Tokios situacijos, nors ir yra retos, pasitaiko ir dažniausiai turi liūdnas pasekmes. Juk ne veltui didžiuosius komercinius lėktuvus valdo bent du pilotai. Kad ir koks stiprus ir sveikas būtumėte, niekas nėra apsaugotas nuo smulkesnių ar didesnių sveikatos problemų. Kartais tai - tik infekcija ar apsinuodijimas maistu, o kartais - širdies smūgis ar insultas. Kai pilotuoji lėktuvą, kuriame sėdi tavo šeimos nariai, bendradarbiai, draugai ar klientai, esi atsakingas už saugų jų sugrįžimą ant žemės. Šios atsakomybės, deja, negalima įvykdyti netekus sąmonės.
„Garmin“ - gerai žinomas, dar 1989 metais įkurtas GPS įrangos gamintojas. Ši amerikiečių korporacija kuria GPS sprendimus automobiliams, lėktuvams ir laivams. „Garmin“ taip pat gamina sportinius išmaniuosius laikrodžius ir fizinio aktyvumo asistentus, bet šįkart ne apie tai. Tiesiog verta žinoti, kad „Garmin“ produktai apima labai platų lauką ir tai yra didelė ir rimta technologijų kompanija.
„Garmin G3000“ avionikos įranga „Honda HA-420 HondaJet“ salone. (FlugKerl2, Wikimedia)
Štai avionikos įranga „Garmin G3000“ yra standartinė tokių lėktuvų kaip „Honda HA-420 HondaJet“, „Embraer Phenom 300“, „Cessna Citation M2“, „Cessna Citation CJ3+“, „Cirrus Vision SF50“ ir „Piper M600“ dalis. Pastarieji du lėktuvai jau visai greitai bus sertifikuojami su „Garmin Autonomí“ paketu, į kurį įtraukta ir autonominio avarinio nusileidimo funkcija. Kaip tai veikia?
Sugrįžkime prie straipsnio įžangoje nupiešto scenarijaus. Pamatę, kad pilotas neteko sąmonės, jūs nepasimetate ir prisimenate dar prieš skrydį jo parodytą palubėje įtaisytą mygtuką. Drąsiai jį nuspaudžiate ir išgirstate ramų moterišką balsą, kuris praneša, kad „Garmin Autoland“ funkcija buvo aktyvuota.
Keleiviui tereikės nuspausti automatinio nusileidimo mygtuką. (Gamintojo nuotrauka)
Nuo to momento sistema perima visas lėktuvo valdymo funkcijas. Orlaivis nuo šios sekundės skrenda automatiškai. GPS navigacijos sistema, kuri turi visą informaciją apie netoliese esančius aerodromus ir oro uostus, suranda tinkamiausią vietą nusileisti. Tuomet „Garmin Autonomí“ praneša tam aerodromui ir oro eismo kontrolieriams apie greitai prasidėsiantį autonominį tūpimą. Tačiau lėktuvas į artimiausią aerodromą nedurs tarsi akla strėlė - jis aplenks kalnus ir nemalonius orų reiškinius. Sistema taip pat atkreips dėmesį į degalų likutį. Tuo tarpu jums belieka rūpintis pilotu - lėktuvas saugiai nutūps pats.
Orlaivis grakščiai sumažins skrydžio greitį ir palaipsniui artės link žemės. Nusileidimas bus labai švelnus, o tada lėktuvas visiškai sustos. Jums beliks stebėtis, kaip „Garmin Autonomí“ tai pavyko, tačiau didelių stebuklų čia nėra. Tiesiog kompiuteris perima visus orlaivio valdymo įrenginius. Tam jie turi būti elektroniniai - senamadiški mechaniniai vairai, aišku, neklauso kompiuterių komandų. Prieš savo akis matysite, kaip juda lėktuvo akseleratoriaus svirtis ir šturvalai. Ekrane bus rodomas iki nusileidimo likęs laikas.
Labai svarbu paminėti ir tai, kad „Garmin Autoland“ funkcija įsijungs ir be keleivių įsikišimo. Jei pilotas staiga prarastų sąmonę ir nieko nebūtų šalia, kas galėtų nuspausti tą stebuklingą mygtuką, „Garmin Autonomí“ automatiškai aktyvuos autonominio tūpimo funkciją. Aišku, bet kuriuo metu atsigavęs pilotas gali perimti orlaivio valdymą.
Savaime aišku, kad „Garmin Autonomí“ yra sistema, galinti išgelbėti ne vieną gyvybę. Jums gali atrodyti, kad tokie atvejai, kai skrydžio metu pilotas nebegali valdyti lėktuvo, yra tokie reti, kad į juos neverta net kreipti dėmesio, tačiau niekas nėra apsaugotas nuo tokių nuotykių. Štai dar šių metų rugsėjį instruktoriui netekus sąmonės mokinys Australijoje turėjo savarankiškai tupdyti lėktuvą, nors tai buvo pirmoji pamoka. Ta istorija baigėsi laimingai, tačiau kas jei to mokinio kabinoje nebūtų buvę? Kas jei ten buvęs žmogus apskritai nieko nenutuoktų apie lėktuvus?
Du varikliai yra geriau nei vienas - dvimotoriai orlaiviai gali skristi ir saugiai nusileisti net užgesus vienam iš dviejų variklių. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl „Cirrus Vision“ anksčiau buvo kritikuojamas - buvo teigiama, kad bandant sutaupyti pinigų atsisakyta ir dalies saugumo. Tačiau šiandien apie šį keistai mielą lėktuvą kalbame kaip apie bent jau vieną iš saugiausių modelių savo rinkos segmente.
„Cirrus Vision“ jau turi balistinį parašiutą, o dabar turės ir autonominio nusileidimo funkciją („Garmin“ nuotrauka)
„Cirrus Vision“ turi vieną variklį, kai tiek pat keleivių sutalpinantis „Honda HondaJet“ turi du. Bet tik vienas iš jų turi ir autonominio avarinio nusileidimo sistemą, ir balistinį parašiutą visam orlaiviui. Ir, negana to, vienas yra daugmaž dvigubai pigesnis už kitą. Ir tai - „Cirrus Vision“.
Taigi, dabar „Cirrus Vision“ orlaivis padengs praktiškai visas galimas situacijas ore. Staiga sunegaluos pilotas? Galima jungti „Garmin Autoland“ funkciją. Jei sugedo pats orlaivis ir šalia nėra tinkamo aerodromo avariniam nusileidimui galima skleisti balistinį parašiutą.
„Cirrus Vision“ ir „Piper M600“ bus pirmieji sertifikuoti su šia funkcija. Lieka tikėtis, kad autonominis avarinis nusileidimas pasieks ir kitus orlaivius, naudojančius „Garmin G3000“ avionikos įrangą ir turinčius tinkamus skrydžio valdymo įrenginius.
„Garmin Autonomí“ iš viso turi tris funkcijas. Pirmoji - elektroninė stabilumo programa. Lėktuvui krypstant nuo numatytų skrydžio parametrų valdymo įrenginiai ima „kovoti“ su piloto veiksmais. Kitaip tariant, jei lėktuvas per toli verčiasi ant šono ar per stačiai kyla į viršų, šturvalas apie tai informuoja pilotą. Antroji „Garmin Autonomí“ funkcija - autonominė skrydžio aukščio žeminimo funkcija. Ji skirsis nuo autonominio avarinio tūpimo. Ši bus aktyvuota tada, kai lėktuvas peržengs saugaus aukščio ribas ir lėktuve esantiems žmonės ims stigti deguonies. Tada orlaivis greitai sumažins skrydžio aukštį ir išlygins lėktuvą, kad pilotas turėtų galimybę atsigauti.
Na, o trečioji - naujoji autonominė avarinio tūpimo funkcija. Visos šios technologijos nėra stebuklas - jos jau pažįstamos komercinių lėktuvų įguloms. Tačiau jų integracija į mažesnių, bendrosios aviacijos lėktuvų avionikos sistemas yra labai lauktas ir didelės sėkmės susilauksiantis žingsnis.