„Pilatus PC-12“ – tai 1991 metais pirmam skrydžiui pakilęs žemasparnis keleivinis lėktuvas. Šis Šveicarijoje iki šiol gaminamas orlaivis atlieka pačius įvairiausius vaidmenis ir yra perkamiausias vienmotoris turbopropelerinis lėktuvas su hermetizuota kabina. Tačiau kas iš tiesų nulėmė šio lėktuvo sėkmę? Kodėl niekas šioje nišinėje rinkoje negali prilygti „Pilatus PC-12“ pardavimams?

Truputis istorijos

„Pilatus“ – tai senas šveicarų lėktuvų gamintojas, įkurtas dar 1939 metais. Aišku, Antrasis pasaulinis karas kadaise sutramdė jaunos kompanijos ambicijas, tačiau jam pasibaigus į Šveicarijos dangų vienas po kito ėmė kilti įvairūs „Pilatus“ prototipai ir mokomieji orlaiviai. Sekėsi neblogai, tačiau tikrąją sėkmę „Pilatus“ pasiekė tik 20 amžiaus pabaigoje.

1989 metais kompanija paskelbė apie naujo orlaivio projektą, tačiau iš tikrųjų PC-12 kūrimas tuo metu jau buvo įsibėgėjęs. „Pilatus“ slėpė naujo lėktuvo programą dėl labai paprastos priežasties – gamintojas bijojo smalsių konkurentų akių. „Pilatus“ buvo įsitikinęs, kad PC-12 rinkoje užims unikalią poziciją – kito tokio vienmotorio turbopropelerinio orlaivio, galinčio gabenti 10 keleivių ir nemažai bagažo, tiesiog nebuvo. Jau 1991 metais prototipas buvo užbaigtas ir gegužės pabaigoje pakilo pirmam skrydžiui.

Iš tiesų, „Pilatus PC-12“ buvo unikalus lėktuvas. Įprastai vienmotoriai propeleriniai orlaiviai yra mažesni arba skraido nedideliais atstumais. PC-12 buvo sukurtas, kad užkariautų naują segmentą po privačiais reaktyviniais lėktuvais, todėl nuo pat pradžių jis buvo greitas, prabangus ir galėjo nuskristi pakankamai ilgą atstumą. Aišku, kai kurie patobulinimai laikui bėgant buvo neišvengiami.

Nors PC-12 tikrai nestokojo užsakymų, „Pilatus“  gamybos eigoje pastebėjo keletą palyginti nesunkiai ištaisomų trūkumų. Kadangi turbopropelerinis variklis yra sumontuotas lėktuvo priekyje, visas jo keliamas triukšmas užlieja lėktuvo kabiną. Šiuo požiūriu didesni turboventiliatoriniai dvimotoriai yra pranašesni jau vien dėl to, kad jų varikliai dažniausiai montuojami netoli uodegos. Taigi, „Pilatus“ savo lėktuve įrengė geresnę garso izoliaciją, keitė propelerius ir montavo kitas triukšmą slopinančias technologijas.

„Pilatus PC-12“ sėkmės paslaptis

„Pilatus PC-12“ kainuoja apie 5 milijonus dolerių – tai tikrai nėra pigus lėktuvas. Panašiai kainuoja ir mažesnis „HondaJet“, su kuriuo įgyjama ir teisė girtis „aš turiu reaktyvinį lėktuvą“. Mažesnis turbopropelerinis „Socata TBM“ šiuo metu tikriausiai yra artimiausias konkurentas PC-12 lėktuvui ir kainuoja visu milijonu mažiau. Tačiau čia ir išryškėja viena iš „Pilatus PC-12“ sėkmės dedamųjų – šis lėktuvas beveik neturi tikrų konkurentų, kurie jam prilygtų visomis geriausiomis šio modelio savybėmis.

Na taip,  prancūziškas „Socata TBM“ yra panašus, nes taip pat yra žemasparnis, turi vieną turbopropelerinį variklį ir prabangų saloną. Tačiau TBM telpa tik 4-6 žmonės, įskaitant pilotus – PC-12 sutalpina net 11 žmonų. Itališko „Piaggio P.180 Avanti“ salone telpa 7-9 žmonės ir ilgiu jis yra identiškas „Pilatus PC-12“, tačiau turi du variklius, yra šiek tiek greitesnis ir gerokai brangesnis. „Cessna 208 Caravan“ yra net dvigubai pigesnis už PC-12 ir turi labai erdvų saloną, tačiau tai yra visiškai kitoks orlaivis, neturintis jokių pretenzijų į prabangą. Tuo tarpu „Cessna Denali“ bus tikras „Pilatus PC-12“ konkurentas, bet jis dar tik ruošiasi atėjimui į rinką. Taigi, PC-12 iš esmės yra vienintelis logiškas pasirinkimas tiems, kurie ieško 6-10 vietų vienmotorio lėktuvo patogioms kelionėms. Jau vien šis faktorius visiškai nubraukia nuogąstavimus apie kainą – jei negali įpirkti privataus turboventiliatorinio lėktuvo, tikriausiai turėsi pirkti PC-12.

„Pilatus PC-12“ gali be problemų naudoti žolinius ir net žvyro dangos takus. Pilnai pakrautam PC-12 pakanka vos 800 metrų ilgio pakilimo tako. Lėktuvui nereikalingas antrasis pilotas, o moderni avionikos įranga orlaivio pilotavimą paverčia maloniu ir pakankamai paprastu darbu.  Kadangi PC-12 turi tik vieną variklį, jo priežiūra yra pigesnė ir paprastesnė nei dvimotorių orlaivių. Jis netgi garsėja savo patikimumu ir santykinai mažais išlaikymo kaštais. Galiausiai, net ir su 10 keleivių PC-12 gali nuskristi beveik 2371 km – iš Lietuvos be sustojimo būtų galima nuskristi į Turkiją, Graikiją, Airiją ir kitas tolimas Europos valstybes. „Pilatus“ surado tą sėkmės raktą, kurio niekas neišmuš iš kompanijos rankų. Aišku, tik kol rinkoje nepasirodys „Cessna Denali“.

„Pilatus PC-12“ ateitis

„Cessna Denali“ neabejotinai yra PC-12NG vertas varžovas. Naujasis „Cessna“ turbopropelerinis lėktuvas bus panašaus dydžio ir talpos, tačiau neabejotinai bus modernesnis ir turės galingesnį variklį. Manoma, kad „Denali“ ir PC-12 kaina taip pat bus daugmaž vienoda, todėl pirkėjai tikrai turės apie ką pagalvoti.

Net jei nebebus perkamiausias vienmotoris turbopropelerinis keleivinis lėktuvas su hermetizuota kabina, „Pilatus PC-12“ vis tiek greičiausiai bus gaminamas toliau. Šis orlaivis per tiek metų jau spėjo užsitarnauti patikimo lėktuvo vardą, o „Pilatus“ klientų aptarnavimo kokybė yra tiesiog nepralenkiama. Dar daugiau – konkurencija gali paskatinti „Pilatus“ mažinti PC-12 kainą. Juk šio lėktuvo kūrimas ir tobulinimas jau seniai atsipirko, o štai „Denali“ iš savo gamintojo kol kas reikalauja tik investicijų. „Pilatus“ tikriausiai bus pajėgus mažinti PC-12NG kainas ir dėl to, kad dabar turi ir dar vieną pajamų šaltinį – dvimotorį privatų turboventiliatorinį lėktuvą PC-24. Na, pažiūrėsim, kaip viename danguje išsiteks „Denali“ ir PC-12.

Kad ir kokia ateitis jo laukia, „Pilatus PC-12“ yra išties nuostabus orlaivis, nusipelnęs savo sėkmės. Jis gali leistis bet kur, yra paprastai ir pigiai prižiūrimas, o talpi ir prabangi kabina yra ne vieno keliautojo svajonė. Lanksčios panaudojimo galimybės bei garsus vardas turėtų užtikrinti, kad Šveicarijoje ir toliau tęsis šio lėktuvo gamyba.