Aukščiau išvardinti modeliai šiuo metu yra vieninteliai vis dar gaminami tokio dydžio regioniniai keleiviniai lėktuvai. Kitaip tariant, jei oro linijos nori įsigyti turbopropelerinį lėktuvą, pasirinkimas yra labai ribotas. ATR 42-600 talpina tik 48 keleivius. Kiek didesniame ATR 72-600 telpa jau 70, o Q400 susėda 82-90 keleivių. Taigi, jei keliami aiškūs reikalavimai talpai, pasirinkimas dar labiau susiaurėja.

Tikriausiai šioje vietoje reikėtų pasakyti, kad turbopropeleriniai orlaiviai turi konkuruoti ir su turboventiliatoriniais lėktuvai. Pavyzdžiui, vasarį „Bombardier“ į rinką paleido 50 vietų CRJ550. Tai yra dvimotoris turboventiliatorinis lėktuvas, turintis nemažai pranašumų prieš panašaus dydžio ATR 42-600. Kita vertus, oro linijos vis dar rodo susidomėjimą turbopropeleriniais lėktuvais, todėl šis rinkos segmentas netrukus gali gerokai išsiplėsti. Štai keletas įdomių projektų iš skirtingų pasaulio šalių.

Brazilija

„Embraer“ kadaise gamino mažus turbopropelerinius keleivinius lėktuvus. 30 vietų „EMB 120 Brasilia“ lėktuvo gamyba buvo nutraukta tik 2001 metais. Šiuo metu „Embraer“ komercinių lėktuvų divizija pereina į „Boeing“ rankas. Tačiau kas gali žinoti – galbūt gamoje atsiras vietos naujam ir moderniam turbopropeleriniam orlaiviui? Šios kalbos nėra tik spekuliacijos – apie tai, kad rinkoje dabar yra vietos tokiam lėktuvui dar 2018 metais užsiminė vienas iš „Embraer“ vadovų Johnas Slattery. Tačiau bent jau kol kas apie jokius rimtesnius planus negirdėti.

Indija

2010 metais Indijos kompanija „National Aerospace Laboratories“ (NAL) paskelbė apie RTA-70 projektą. Tai – trumpų ir vidutinių nuotolių regioninis lėktuvas, skirtas specialiai Indijos rinkai. Tuomet buvo teigiama, kad toks orlaivis Indijos danguje konkuruotų su ATR pasiūlymais bei galėtų veikti ir prastesniuose atokiuose šalies aerodromuose. NAL svarstė įvairias galimybes naudoti turboventiliatorinius variklius arba pigesnius tubopropelerinius agregatus. Šiuo metu jau neaišku, koks yra šio projekto statusas – tikėtina, kad NAL išbraukė jį iš savo planų.

Tai yra realus projektas, kuris, jei nenutiks nieko nenumatyto, pasieks serijinę gamybą. „Xian MA700“ jau sulaukė daugybės vietinių Kinijos, Kombodžos, Nepalo, Pietų Afrikos Respublikos, Pakistano ir Bahreino oro linijų užsakymų. Bet ar „Xian MA700“ skraidys Vakaruose? Na, gamintojas tikisi gauti  Europos aviacijos saugumo agentūros ir Federalinės aviacijos administracijos sertifikatus, tačiau tai neabejotinai pareikalaus labai daug laiko ir pastangų.

Indonezija

Indonezija yra dar viena šalis, kuri aktyviai domisi regioniniais turbopropeleriniais lėktuvais. Geografinė salyno padėtis yra tokia, kad susisiekimas oro transportu yra nepaprastai svarbus. Indonezijos kompanija „Regio Aviasi Industri“ (RAI)  dar 2016 metais pristatė R80 koncepciją. Tai – aukštasparnis turbopropelerinis lėktuvas, kuriame tilps 80-90 keleivių. Orlaivis bus gaminamas Indonezijoje ir daugiausia dirbs šiame regione, tačiau technologinę pagalbą projekte teiks ir italų „Leonardo's Aerostructures Division“ bei LAER. Manoma, kad pirmasis R80 skrydis įvyks apie 2022 metus. Motyvacijos vykdyti projektą nestinga – RAI jau sulaukė 155 užsakymų. Tiesa, RAI toli klientų neieškos – kol kas žvalgomasi tik į Indonezijos oro linijas, taip pat Vietnamą, Malaiziją ir Filipinus.

Pietų Korėja

Galiausiai, tenka prisiminti ir „Korea Aerospace Industries“ (KAI). Ši kompanija dar 2012 metais tarėsi su „Bombardier“ kartu kurti naują 90 vietų turbopropelerinį lėktuvą. Tuomet buvo planuojama, kad naujasis orlaivis pirmajam skrydžiui pakils iki 2019 metų. Tačiau šis projektas dėl neaiškių priežasčių niekur nepasistūmėjo. Tiksliau, jis buvo padėtas kažkur į stalčių ir dabar yra visiškai atšauktas. Tačiau KAI vis tiek norėtų regioninio lėktuvo.

Šių metų sausį KAI paskelbė, kad tirs galimybes gaminti naują regioninį lėktuvą. Per 2-3 metus bus nuspręsta, koks tai lėktuvas turėtų būti – kol kas dar net nėra aišku, kokio tipo varikliai būtų naudojami, tačiau svarstomi ir turbopropeleriniai agregatai. Įdomu tai, kad šis projektas turėtų būti vystomas su Šiaurės Korėjos pagalba. Kol kas tarp Šiaurės ir Pietų korėjos nevyksta jokie skrydžiai ir santykiai tarp valstybių šiltėja labai lėtai. Tačiau bandoma skatinti ekonominį bendradarbiavimą ir naujo lėktuvo kūrimas galėtų būti viena iš partnerystės sričių. Pietų Korėjai tai būtų galimybė paskatinti bendradarbiavimą su šiaurės kaimyne, o Šiaurės Korėjai – proga atsinaujinti labai seną lėktuvų parką.

Taigi, Indonezija ir Kinija tikrai turės naujus turbopropelerinius lėktuvus. Tikėtina, kad vėliau prie jų prisidės ir Pietų Korėjos projektas, o galbūt ir Indijos gamintojai. Turbūt jau atkreipėte dėmesį į tai, kad visas šis judesys vyksta Tolimuosiuose rytuose. Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, auganti ekonomika reikalauja geresnės transporto infrastruktūros ir oro linijos yra pasiruošusios šia padėtimi naudotis. Antra, pakankamai nedideli lėktuvų gamintojai nori pereiti į kitą lygį ir savame krašte konkuruoti su Europos bei Šiaurės Amerikos orlaiviais.

Tenka manyti, kad bent keli iš šių projektų bus įvykdyti iki galo ir pasaulį išvys ne vienas naujas regioninis turbopropelerinis lėktuvas. Nors „Bombardier Q400“, ATR 42-600 bei ATR 72-600 tikrai yra geri, modernūs lėktuvai, jie po truputį sensta. Q400 savo istoriją galėtų atsekti iki 1984 metų, ATR 42 į rinką žengė 1985-aisiais, o ATR 72 – 1989-aisiais. Panašu, kad bent jau artimiausiu metu „Bombardier“ ir ATR pamainos šiems lėktuvams neruošia, todėl mažesni gamintojai jaučia, kad dabar yra puikus metas pasivaržyti su senstančiais lyderiais.