Trumpoje „Suchoi Superjet 100“ istorijoje techninių problemų netrūksta

Sekmadienį Maskvos Šeremetjevo oro uoste įvyko didelė avarija – leisdamasis avariniu būdu užsidegė „Suchoi Superjet 100“. Praėjus vos 10 minučių nuo pakilimo orlaivis pasiuntė nelaimės signalą ir paprašė leidimo tūpti avariniu būdu. Nusileisti „Aeroflot“ priklausančiam SSJ-100 pavyko antruoju bandymu, tačiau liepsnose žuvo 41 keleivis. „Superjet 100“ yra labai jaunas lėktuvas, tačiau tai nėra pirmoji jo avarija, o ir techninių problemų būta nemažai.

Iš pat pradžių reikia pabrėžti, jog vyksta tyrimas, kuris atskleis tikrąsias nelaimės priežastis. Šiuo metu kalbama, kad į lėktuvą pataikė žaibas, kuris sugadino orlaivio automatiką. SSJ-100 buvo priverstas sugrįžti ir tūpti su dideliu viršsvoriu – šis lėktuvas, kaip ir kiti tokio dydžio regioniniai laineriai, degalų išpurkšti negali. Avarinis nusileidimas atrodė išties šiurpiai – pakrypęs lėktuvas degdamas slydo Šeremetjevo oro uosto taku. 37 žmonėms pavyko išsigelbėti, o štai 41 žuvo.

Avariją patyręs „Suchoi Superjet 100“ 2017-aisiais. (Anna Zvereva, Wikimedia)

Pilotai kalba, jog po žaibo kirčio trūkinėjo ryšys, neveikė kai kurie orlaivio prietaisai. Avarinio nusileidimo procedūrų buvo laikomasi, tačiau didžiulio gaisro išvengti nepavyko. Evakuacijai tikrai trukdė ir kai kurie keleiviai, kurie nepaaiškinamai stengėsi išgelbėti savo lagaminus. 

Taigi, mes nežinome, ar lėktuvo konstrukcija bei techninė būklė suvaidino žymų vaidmenį šioje avarijoje ir tikrai negalime nieko panašaus teigti, kol nepasibaigs tyrimas. Tačiau tai bus dar viena juoda dėmė trumpoje „Suchoi Superjet 100“ istorijoje.

„Suchoi Superjet 100“ trumpai

„Superjet 100“ – tai pirmasis rusiškas keleivinis laineris po Sovietų sąjungos subyrėjimo. Jo kūrimas prasidėjo apie 2000 metus, jau 2001-aisiais buvo gauta Rusijos Federacijos parama. Tai buvo svarbus ekonominis projektas, nes senieji sovietiniai keleiviniai lėktuvai sparčiai seno, o atiduoti gyvybingą rinką į užsienio gamintojų rankas rusai nenorėjo.

„Suchoi Superjet 100“ salone galima įrengti 87-108 vietas keleiviams, priklausomai nuo konfigūracijos, klasių skaičiaus ir oro linijų pageidavimų. Šio orlaivio sparnų ilgis siekia 27,8 metrus, o paties lėktuvo ilgis – 29,94 m. „Superjet 100“ turi du „SaM146-1S17“ turboventiliatorinius variklius. Lėktuvas buvo reklamuojamas kaip taupesnis už artimiausius konkurentus regioninių orlaivių rinkoje, o ir pirkėjai patvirtina, kad tai buvo pigus pasirinkimas. Jau ruošiamos ir ilgesnio fiuzeliažo versijos, kurios galėtų konkuruoti su „Airbus A220“ ir „Embraer E-Jet E2“.

Pirmam skrydžiui „Suchoi Superjet 100“ pakilo dar 2008 metais, o darbą pradėjo jau 2011-aisiais, kai pateko į Armėnijos „Armavia“ gretas. Nors šis lėktuvas skraido ir Šiaurės Amerikoje bei Europoje, daug dėmesio gamintojai skiria Azijos rinkai. Ypač toms šalims, kurios anksčiau plačiai naudojo sovietinius lėktuvus.

Iki praeitų metų pabaigos buvo pagaminti 172 „Superjet 100“ lėktuvai, o bendras užsakymų skaičius jau buvo perlipęs tris šimtus. Nors lūkesčiai buvo didesni, tai nėra blogi rodikliai. Juolab, kad orlaivio reputacijai tikrai pakenkė techninės problemos.

„Superjet 100“ yra nepatikimas?

Kaip buvo teigiama pranešimuose įvairiose aviacijos parodose, „Suchoi Superjet 100“ turėtų būti ekonomiškas pasirinkimas visoms oro linijoms. Tačiau vien žemos lėktuvo pirkimo kainos nepakanka – jis tiesiog privalo būti ir pigiai išlaikomas bei labai patikimas.

Pirmosios techninės problemos prasidėjo dar 2016 metais, kuomet Rusijos federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“ nurodė stabdyti visų Irkutsko oro linijų „IrAero“ SSJ-100 lėktuvų skrydžius. Tuomet pastebėta, kad vienas uodegos komponentas gali turėtų problemų, susijusių su metalo nuovargiu. „Suchoi“ atliko patikrinimą ir paaiškino, kad defektas nebuvo išplitęs po visus „Superjet 100“ lėktuvus ir nekėlė saugumo problemų.

2017 metais Europos aviacijos saugumo agentūra nurodė, kad visi SSJ-100 turėtų būti patikrinti dėl vertikalaus uodegos stabilizatoriaus konstrukcijoje atsirandančių įtrūkimų. Vėlgi, nebuvo nustatyta problemų, kurios sukeltų didesnių nuogąstavimų dėl saugumo. Tačiau, lyg to būtų negana, tuomet oro linijos ėmė skųstis dėl nesibaigiančių gedimų.

Daug problemų kelia galimai nepatikimi „PowerJet SaM146“ varikliai. (SuperJet International, Wikimedia)

Panašu, kad didžiąją dalį problemų kėlė tie „PowerJet SaM146“ varikliai. „Brussels Airlines“ naudoja kelis SSJ100, kurie priklauso „CityJet“, tačiau jau ieško patikimesnių alternatyvų. „Yakutia Airlines“ dar pernai svarstė atsisakyti tolimesnių „Superjet 100“ pirkimų būtent dėl nepatikimų variklių. O štai Meksikos „Interjet“ kovą pranešė, kad net 15 iš 22 oro linijų valdomų SSJ-100 lėktuvų šiuo metu neskraido dėl techninių variklių problemų. Sklando gandai, kad „Interjet“ tiesiog atsisako mokėti už apynaujų „Superjet 100“ remontą, o derybos su variklių gamintoju „PowerJet“ stringa.

Iš tikrųjų, problemos yra ne tik techninės. „Suchoi“ nepasirūpino, kad visi naujų lėktuvų naudotojai turėtų prieigą prie gamyklinio aptarnavimo tinklo. Kitaip tariant, klientų aptarnavimas nėra pakankamai išvystytas. Trūksta ir galimybių mokyti pilotus valdyti naujuosius orlaivius. Atrodo, kad „Suchoi“ tiesiog nepadarė namų darbų. Naujo tipo orlaivio paleidimas į rinką reikalauja didžiulių pastangų ir investicijų. Kuo didesnė rinkos aprėptis, tuo daugiau pastangų gamintojas turi įdėti, kad visi klientai būtų patenkinti pirkiniais. Dabar - pagrindinių „Superjet 100“ naudotojų flotilėse būtent šis lėktuvas yra pats naujausias ir dažniausiai gendantis.

Techninės problemos ir neišvystyta klientų aptarnavimo sistema, žinoma, yra didelės problemos, kurios daro neigiamą įtaką „Superjet 100“ reputacijai ir lėtina užsakymus. Tačiau apie tai bent jau negirdi keleiviai. Pigaus ir patikimo lėktuvo reikia oro linijoms, o keleiviams reikia saugaus.

„Suchoi Superjet 100“ avarijos

2012 metais „Superjet 100“ sukiojosi Azijoje, ieškodamas pirkėjų. „Welcome Asia!“ marketingo turas iš pradžių buvo vykdomas vienu SSJ-100, kuris sėkmingai skraidino potencialius pirkėjus Kazachstane. Tačiau kai lėktuvas persikėlė į Pakistaną, vietinių oro linijų atstovai jį galėjo apžiūrėti tik ant žemės. Tai, kaip jau tikriausiai atspėjote, įvyko dėl techninių problemų, ir demonstracinis lėktuvas išvyko į Maskvą remontui. Jį pakeitė kitas, kuris ir pateko į labai garsiai nuskambėjusią katastrofą.

Indonezijoje sudužęs „Suchoi Superjet 100“. (Dmitry Zherdin, Wikimedia)

2012 metų gegužės 9 dieną apie antrą valandą popiet demonstracinis SSJ-100 pakilo iš Sukarno-Hatos tarptautinio oro uosto. Tai buvo jau antrasis orlaivio skrydis tą dieną. Jis turėjo pasisukioti ore ir sugrįžti į tą patį oro uostą. Salone sėdėjo 45 žmonės – 8 įgulos nariai ir 37 keleiviai, kurie buvo įvairių oro linijų atstovai. Maždaug po 21 minutės pilotai paprašė oro eismo kontrolierių leidimo sumažinti skrydžio aukštį nuo 3000 iki 1800 metrų. Leidimas buvo duotas ir SSJ-100 taip ir padarė. Dar po 12 minučių „Superjet 100“ trenkėsi į 2211 metrų aukščio Salako kalną.

Oro eismo kontrolierių dėl katastrofos niekas nekaltina. Nusileidimas į žemesnį aukštį nėra kažkoks beprotiškas veiksmas, net jei netoliese yra kalnas – juk iki jo SSJ-100 skrido dar apie 12 minučių. Lėktuvas turėjo perspėjimo sistemą ir ji veikė gerai. Tačiau pilotai buvo pripratę prie gendančių sistemų ir pasigirdusį perspėjimą ignoravo. Nepadėjo ir tai, kad pilotus tuomet kalbino kabinoje buvę pašaliniai. Katastrofoje žuvo visi lėktuve buvę žmonės.

2013 metais Keflaviko oro uoste Islandijoje buvo vykdomas „Superjet 100“ automatinės tūpimo sistemos vertinimas. Pučiant šoniniam vėjui SSJ-100 artėjo prie nusileidimo tako. Buvo numatyta, kad orlaivis praskris su suskleista važiuokle, tuomet apsisuks ir sugrįžęs nusileis su vienu veikiančiu varikliu. Tačiau pervargęs pilotas netyčia sumažino ne to variklio galią, bandomas „Superjet 100“ neteko aukščio, nusileido ant papilvės ir dar kurį laiką slydo. Per incidentą šiek tiek susižeidė tik vienas iš penkių įgulos narių, o ir orlaivis vėliau buvo suremontuotas.

Galiausiai, pernai spalį „Yakutia Airlines“ priklausantis „Superjet 100“ nuslydo nuo Jakutsko oro uosto tako. Avariją galėjo sukelti prasta pakilimo tako būklė ar net ledas. Tas lėktuvas buvo sugadintas nepataisomai, į ligoninę pateko keturi keleiviai.

Ir tai dar ne viskas. SSJ-100 jau spėjo pagarsėti avarinių nusileidimų gausa. Dažniausiai niekas jų metu nenukenčia, todėl apie juos garsiai nepranešama. Pavyzdžiui, ar girdėjote, kad balandžio 26 dieną Rygoje „Aeroflot“ oro linijų „Suchoi Superjet 100“ taip pat leidosi avariniu būdu? Leidimo neplanuotai tūpti pilotai paprašė netrukus po pakilimo. Pilotai teigė, kad susidūrė su techninėmis problemomis.

Naujausia avarija Maskvoje, žinoma, yra pati rimčiausia „Suchoi Superjet 100“ istorijoje. Nors joje žuvo mažiau žmonių nei pirmojoje, šis skrydis vyko pačioje Rusijos širdyje ir liepsnose pražuvo paprasti keleiviai. Ar ši katastrofa suduos smūgį orlaivio reputacijai sužinosime tik kai bus atliktas tyrimas. Visos šiame straipsnyje išvardintos problemos gali būti susijusios su tuo, kad tai iš tiesų yra pirmasis šių laikų Rusijos komercinis laineris. Stipri Rusijos Federacijos valdžios parama užtikrins programos gyvavimą, tačiau dabar reikės vis didesnį dėmesį skirti klientų aptarnavimui ir kokybės gerinimui.