JAV Federalinė aviacijos administracija svarsto skelbti privalomus „Airbus A220“ variklių patikrinimus. Šias diskusijas paskatino du incidentai, susiję su „Pratt & Whitney“ turboventiliatorinių variklių tepimo sistemų nesandarumu. Jei FAA nuspręstų rekomenduoti A220 variklių tikrinimą ir kai kurių mazgų keitimą, tai greičiausiai paveiktų ir Europoje veikiančias oro linijas.
„AirBaltic“, tikriausiai svarbiausios oro linijos mūsų regione, netikėtai pateko į JAV institucijų akiratį. Ne todėl, kad Latvijos oro linijos ketintų vykdyti skrydžius į JAV miestus. Tiesiog mums gerai pažįstama bendrovė, valdanti vieną iš didžiausių A220 flotilių pasaulyje, dar pernai nuskambėjo žiniose, išgąsdinusiose kitus A220 naudotojus.
Vienas „AirBaltic“ A220 patyrė staigų variklio alyvos slėgio kritimą. (Anna Zvereva, Wikimedia)
Praeitų metų rugpjūčio 5 dieną vos pakilęs „AirBaltic“ A220 turėjo apsisukti ir sugrįžti į Tarptautinį Rygos oro uostą. Sprendimas tūpti buvo priimtas dėl pasirodžiusios informacijos apie gedimą - staiga antrajame variklyje nukrito alyvos slėgis. Svarbu pabrėžti, kad neplanuotas sugrįžimas nebuvo drama prisotintas ir filmo scenarijaus reikalaujantis įvykis. A220 patyrė techninę problemą, tačiau nusileido įprastai ir buvo sutaisytas.
Kitas incidentas įvyko jau spalio 13 dieną. Tąkart „Swiss International Air Lines“ priklausantis A220 patyrė panašų gedimą, tačiau lėktuvo įgula nusprendė kelionę tęsti ir orlaivis sėkmingai nusileido Paryžiuje.
Gedimai variklio tepimo sistemoje gali būti rimti, tačiau šie tokie nebuvo ir pavojaus saugumui jokiu būdu nekėlė. Šią liepą kitas „Swiss“ A220 pateko į kur kas nemalonesnę situaciją - skrydžio iš Ženevos į Londoną metu užgeso vienas iš lėktuvo varikliu. Teko tūpti Paryžiuje. Tačiau šis incidentas nėra siejamas su tepimo sistema, kuri dabar JAV aviacijos institucijoms kelia šiokį tokį nerimą.
Du su variklio tepimo sistemomis susiję incidentai, žinoma, buvo nemalonūs tiek oro linijoms, tiek tų skrydžių keleiviams. Tačiau kasdien į dangų kyla dešimtys šio tipo lėktuvų, įskaitant ir minėtų incidentų dalyvius, kurie sėkmingai sugrįžo į darbą. Tai nėra masinė problema, tačiau ją žino ir FAA, ir variklių gamintojas „Pratt & Whitney“.
Rugsėjo 10 dieną pasirodė FAA pranešimo juodraštis (neoficialus pareiškimas, kuris dar bus svarstomas). Jame minimi privalomi PW1500G ir PW1900G variklių patikrinimai. Jų metu didžiausią dėmesį tektų skirti tarpui tarp alyvos tiekimo linijų ir alyvos aušintuvo. Manoma, kad tai - probleminė šių variklių vieta, todėl ketinama rekomenduoti keisti ir aušintuvą, ir iki jo einančią alyvos liniją. Tiesa, FAA šios idėjos autorystės negali prisiimti sau.
„Pratt & Whitney“ žino apie galimą silpnąją vietą PW1500G tepimo sistemoje. (Delta News Hub, Wikimedia)
„Pratt & Whitney“ kiek anksčiau šiais metais nurodė techninės apžiūros metu didesnį dėmesį skirti šiai PW1500G ir PW1900G variklių vietai. PW1500G variklius naudoja tik „Airbus A220“, tuo tarpu PW1900G variklius surastumėte tik po „Embraer E-Jet“ šeimos orlaivių sparnais. Braziliškas A220 konkurentas kol kas problemų su variklio tepimo sistema neturėjo, tačiau įtartini mazgai šiuose varikliuose yra identiški. Manoma, kad apžiūra ir įtartinų komponentų pakeitimas padės išvengti galimo alyvos nuotekio.
Taigi, problema ir jos sprendimo būdai yra žinomi, tačiau FAA rekomendacijos tarsi įtvirtintų būtinybę kuo greičiau vykdyti techninius patikrinimus.
Šių metų gegužės 31 dieną FAA paskelbė informaciją apie PW1500G ir PW1900G variklių techninės priežiūros reikalavimų pakeitimus. Juose minima, kad gamintojas reguliarių techninių apžiūrų metu aptiko nerimą keliančių korozijos židinių. „Pratt & Whitney“ skelbia, kad korozija veikia priekinę aukšto slėgio kompresoriaus dalį. Taip susilpnėję mazgai praranda atsparumą metalo nuovargiui, todėl tenka trumpinti leistiną šios dalies naudojimo laiką.
„Delta“ oro linijos turi daugiausiai A220 lėktuvų JAV. (Delta News Hub, Wikimedia)
FAA sprendimai, atrodo, neturėtų rūpėti oro linijoms, kurios nevykdo veiklos JAV. Tačiau FAA yra didžiulę tarptautinę įtaką turinti organizacija, o tokie techninio pobūdžio sprendimai yra pakankamai universalūs. Jei A220 varikliai gali turėti bėdų JAV, jie gali gesti ir mūsų Atlanto pusėje. Juolab, kad dauguma „Airbus A220“ lėktuvų skraido būtent Europoje. Ar neatrodytų keista, kad du Europoje įvykę techniniai incidentai paskatintų patikras JAV, tačiau mūsų kraštų institucijos panašių veiksmų nesiimtų?
Iki šiol pagaminti 83 A220 lėktuvai. Daugiausia jų yra „Swiss International Air Lines“ komandos sudėtyje - „Lufthanza“ grupei priklausančios Šveicarijos oro linijos valdo 29 tokius lėktuvus. 22 A220 turi amerikiečių „Delta“ oro linijos, 19 - „AirBaltic“.
Nereikėtų perdėtai dramatizuoti šios situacijos. „Airbus A220“ yra pakankamai jaunas lėktuvas, pirmą kartą pakilęs tik 2013 metais, o darbą pradėjęs tik 2016-aisiais. Žinoma, savo istorijos pradžioje A220 vadinosi kitaip - tai yra tas pats „Bombardier CSeries“. Tuo pačiu ir PW1500G yra jaunas variklis. Nors idealiu atveju visos techninės problemos ir silpnosios mechanizmų vietos išryškėja jau bandymų metu, kai kurie trūkumai gali pasirodyti ir dabar.
Silpnosios variklio tepimo sistemos dalies keitimas nėra labai sudėtinga procedūra. Mažai tikėtina, kad dėl jos šie lėktuvai turėtų ilgą laiką praleisti ant žemės. Ir ypač gerai tai, kad ši silpna PW1500G vieta buvo pastebėta dabar, kai pirkėjams perduotos tik kelios dešimtys lėktuvų.
Užsakytų „Airbus A220“ skaičius viršija penkis šimtus. Išryškėjusius smulkius trūkumus variklių gamintojas galės pašalinti dabar, kad nauji lėktuvai jų jau neturėtų. Galiausiai, šie incidentai tikriausiai nepakenks nei A220, nei „Pratt & Whitney“ įvaizdžiui.
Labiausiai tokie sprendimai paveiktų tas oro linijas, kurioms A220 yra vienas iš pagrindinių orlaivių. Štai „AirBaltic“ flotilėje A220 sudaro beveik pusę visų lėktuvų - 19 iš 39. Ir „Swiss“ gretose A220 yra ne ką mažiau svarbus - 29 iš 89 šių oro linijų lėktuvų yra „Airbus A220“. Todėl bus įdomu sužinoti, kaip su galimais techniniais iššūkiais tvarkosi šios bendrovės.