Kada keleivius skraidins pirmasis komercinis elektrinis lėktuvas?

Elektromobiliai gatvėse mūsų jau nebestebina. Kiekvienas automobilių gamintojas dabar kuria elektrines mašinas. To jau seniai nevadiname ateitimi - ne vienas šio straipsnio skaitytojas kasdien važinėja elektrine transporto priemone. Tik elektrinių keleivinių lėktuvų, vykdančių reguliarius reisus, dar nėra. O kada bus?

Sukurti praktišką elektrinį lėktuvą tikrai nėra lengva. Ličio jonų baterijos yra labai sunkios, o komercinis keleivinis lėktuvas vienos kelionės metu sunaudoja labai daug degalų. Be to, tos baterijos dar ir užima labai daug vietos, kuri lėktuve ir taip dažnai yra pakankamai ribota.

Visa tai yra susiję su skirtingu energijos tankiu. Vienas kilogramas aviacinio kuro savyje saugo 12,22 energijos kilovatvalandes. Tuo tarpu „Tesla“ elektromobiliuose naudojamas 100 kWh modulis sveria daugiau nei šešis šimtus kilogramų. Matematika čia paprasta - pagal energijos kiekį, aviaciniai degalai yra dvigubai lengvesni už ličio jonų baterijas. Aišku, elektros varikliai energiją naudoja žymiai efektyviau, bet tai - istorija tiems laikams, kai tas svoris nebebus tokia didelė problema.

Dauguma elektrinių orlaivių koncepcijų yra susijusios su oro taksi darbu. („Joby Aviation“ nuotrauka)

Iš tikrųjų, ties svoriu problemos nesibaigia. Kaip reikės įkrauti elektrinius lėktuvus, kai jų bus labai daug? Infrastruktūra yra brangi ir ne visur prieinama. Elektros amžiuje teks pagalvoti ir apie tinklų apkrovas ir švarius energijos gamybos būdus. Be to, baterijos pačios yra labai brangios. Tačiau kiekviena kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio. Mažesni elektriniai lėktuvai jau skraido, o ir keleivinis komercinis lėktuvas jau pakeliui. Tik kada jis imsis darbo?

„Rolls-Royce“ ir „Tecnam“ ruošiasi pristatyti lėktuvą ateičiai

Viena yra sukurti elektrinį lėktuvą, kuris gali apsukti kelis ratus aplink oro uostą ir nutūpęs bus demonstruojamas kaip ateities pranašas. Tokių prototipų jau matėme ir jie, žinoma, yra labai svarbūs. Tačiau šiuo atveju mums svarbu sužinoti, kada anksčiausiai elektrinis lėktuvas galėtų skraidinti keleivius. Ir ne šiaip turtingus žmones, tų lėktuvų savininkus, o tokius keliautojus kaip jūs - kada į elektrinius lėktuvus lipsime su bilietais?

Šis klausimas savyje turi kelias sąlygas. Reikia lėktuvo, reikia maršruto ir reikia oro linijų. Lėktuvų variklių gamintojas „Rolls-Royce“ ir italų mažų lėktuvų gamintojas „Tecnam“ neseniai patvirtino partnerystę su Skandinavijos regiono oro linijomis „Widerøe“. Šios try kompanijos kartu dirba jau kelerius metus, tačiau dabar egzistuoja aiškus planas, kada to darbo vaisiai skraidins keleivius. Planas nėra paprastas, bet jis turi datą - partneriai tikisi, kad 2026 metais elektrinis lėktuvas jau galės skraidinti keleivius. Tai bus tikrų tikriausias darbas - komerciniai skrydžiai, o ne kažkokie bandymai ir prototipai. Ir tas laikas netruks ateiti.

Pažvelkime į tas detales atidžiau:

„Tecnam P-Volt“ - elektrinis lėktuvas su 9 vietom keleiviams. (Gamintojo nuotrauka)

Lėktuvas. Pranešama, kad lėktuvas skraidys trumpais atstumais ir bus visai mažas. Tai - „Rolls-Royce“ ir „Tecnam“ 2020-ųjų projektas „P-Volt“. Tai - 11 vietų (9 keleivių) dvimotoris elektrinis lėktuvas. Jis gali būti skirtas medicininei evakuacijai, kroviniams, ypatingoms misijoms, bet gali būti ir trumpų atstumų keleivinis lėktuvas. Kol kas nežinome, kiek laiko pilnai įkrautas „P-Volt“ gali išsilaikyti ore. Tačiau akivaizdu, kad „Widerøe“ tų galimybių pakanka, jei oro linijos sutiko įsigyti šiuos lėktuvus.

Maršrutas. Greičiausiai „P-Volt“ vykdys ne vieną „Widerøe“ maršrutą, nes šios oro linijos prieš pasaulinę pandemiją kasdien įvykdydavo po 400 skrydžių, jungiančių 44 oro uostus. Žinoma, daug jų - vidiniai Norvegijos skrydžiai, bet šios oro linijos taip pat skraido ir į Švediją, Suomiją, Vokietiją, Škotiją, Daniją. Trys ketvirtadaliai „Widerøe“ maršrutų yra trumpesni nei 275 km. 

Oro linijos. „Widerøe“ šiuo metu skraido 40 „Bombardier Dash 8“ (dabar vėl gaminami kaip „De Havilland Canada Dash 8“) ir trimis „Embraer E190-E2“. „P-Volt“ lėktuvai yra žymiai mažesni už juos, todėl greičiausiai senoji flotilė nesusitrauks.

„Widerøe“ aptarnauja daug mažesnių oro uostų Skandinavijoje. („Rolls-Royce“ nuotrauka)

Kodėl būtent „Widerøe“? Na, šios oro linijos jau seniai bendrauja su „Rolls-Royce“ bei „Tecnam“. Jos šiam projektui puikiai tinka dėl savo trumpų skrydžių. Tačiau svarbu ir tai, kad „Widerøe“ yra iš Norvegijos. „Rolls-Royce“ teigia, kad ši šalis pirmajam komerciniam elektriniam lėktuvui yra tinkama ir dėl to, kad čia yra labai daug mažesnių oro uostų, išvystyta atsinaujinanti energetika. Vienas iš „P-Volt“ privalumų bus galimybė kilti nuo trumpo tako - tai pravers mažesniuose Norvegijos aerodromuose.

Norvegijos Vyriausybė spaudžia aviacijos pramonę pradėti naudoti elektrinius lėktuvus vidiniuose skrydžiuose iki 2030 metų. 2040-aisiais vidiniai Norvegijos skrydžiai jau nebegali pasižymėti aplinkai žalingomis emisijomis. Tai - dalis aplinkosaugos strategijos, kuri numato iki 2040-ųjų metų emisijas šalyje nukirpti net 80 %. „Widerøe“ vykdo vidinius Norvegijos skrydžius, todėl verta ruoštis tiems 2030-iesiems. „P-Volt“ yra pakankamai mažas lėktuvas, tačiau jis gali tapti pagrindu didesniam orlaiviui. Be to, tai padės atpažinti problemas ir surasti sprendimo būdus.

Taigi, „Rolls-Royce“ pasirūpins elektros varikliais ir baterijomis, „Tecnam“ sukonstruos lėktuvus, o „Widerøe“ iki 2026-ųjų turi pasirūpinti, kad maršrutai būtų saugūs ir apskritai įmanomi.

Kas dar ruošia elektrinius keleivinius lėktuvus?

„Airbus“ iki 2030-ųjų ketina sukurti veikiantį vandenilinį lėktuvą. Tai bus elektrinis orlaivis, kuris elektros energiją sau gaminsis pats, kuro elemente jungdamas deguonį iš oro ir vandenilį iš kuro bakų. Tuo tarpu „EasyJet“ oro linijos sudarė partnerystę su startuoliu „Wright Electric“ ir veikiantį komercinį keleivinį lėktuvą sukurs per dešimtmetį.

„P-Volt“ nėra vienintelis toks projektas - jau ruošiama ir daugiau elektrinių ar bent jau ekologiškų lėktuvų. („Rolls-Royce“ nuotrauka)

Tokių projektų yra ir daugiau, bet ne visi žvalgosi į elektrą. „Boeing“ teigia, kad visi nuo 2030-ųjų gaminami kompanijos lėktuvai galės deginti biodegalus. Tai, žinoma, vis tiek yra degalai, tačiau jie paverstų „Boeing“ lėktuvus praktiškai CO2-neutraliais.

Egzistuoja dar keli vandenilinių, elektrinių ar alternatyviais degalais varomų lėktuvų projektai. Lengva žvalgytis į elektromobilius ir manyti, kad aviacija atsilieka. Tiesiog čia viskas vyksta lėčiau. Bet žingsniai jau dedami ir datos jau dėliojasi artimoje ateityje.