Kada aviacija atkeliavo į Baltųjų rūmų kiemą

Titulinis
Straipsniai
Technika
Kada aviacija atkeliavo į Baltųjų rūmų kiemą

Paskelbta: 2021-07-12

Oro uosto pakilimo takas, didžiulis lėktuvas, patiestas raudonas kilimas ir į gausaus būrio žurnalistų klausimus atsakantis Amerikos Prezidentas – tai ne tik Holivudo filmuose pamėgta klišė. Tai įprastas ne vieną dešimtmetį vykdomos JAV vidaus ir užsienio diplomatijos vaizdas. Pasidomėkime, kada aviacija atkeliavo į Baltųjų rūmų kiemą.

1944-uosius galime drąsiai vadinti prezidentinio lėktuvo atsiradimo metais.

Aviacija ir JAV siejamos paties tvirčiausio ryšio, juk būtent čia XX amžiaus pradžioje pirmą kartą nuo žemės pakilo sunkesnis už orą brolių Raitų sukonstruotas aparatas. 1910 metais į orą pakilo Teodoras Ruzveltas, bet tai tebuvo vienkartinis skrydis, o ir prezidento pareigos jau buvo perduotos kitam vadovui.
Pirmasis valdančiojo prezidento skrydis įvyko kur kas vėliau. Galbūt tai būtų nutikę ir dar vėliau, tačiau 1943 metais siaučiančios Antrojo pasaulinio karo audros vertė Sąjungininkus susitikti neįprastomis aplinkybėmis. Tuometė aviacija nežibėjo saugumu, bet Franklinas Ruzveltas ryžosi sėsti į reisinį bendrovės „Pan American“ lėktuvą „Boeing 314 Cliper“.

Keturmotorė skraidanti valtis su VIP klientu, kurio tapatybę įgula sužinojo tik jam atvykus į oro uostą, leidosi į ilgą kelionę. Iš Majamio pakilęs lėktuvas skrido į Braziliją, iš ten pasuko link Afrikos žemyno. Viename iš pietinės Afrikos miestų persėdo į bendrovei „TWA“ priklausiusį „Douglas C-54 Skymaster“, kuriuo per visą žemyną teko skristi iki Kasablankos Maroke. Čia F. Ruzveltas susitiko su Vinstonu Čerčiliu.
Per šią dviejų savaičių skrydžių epopėją buvo įveiktas net 24 tūkstančių kilometrų atstumas. Nenuostabu, kad prezidento apsaugos tarnyba neliko sužavėta kelione, todėl jau kitais metais buvo įkurta Prezidentinė oro kelionių bendrovė. Štai kodėl 1944-uosius galime drąsiai vadinti prezidentinio lėktuvo atsiradimo metais.

Nuo pirmojo lėktuvo iki „Šventosios karvės“

„VC-54A“ žurnalistų šmaikščiai vadintas Sacred Cow („Šventoji karvė“) lėktuvas pateko į istoriją.

JAV kariuomenei patvirtinus, kad nuo šiol jos bus atsakingos už pirmojo valstybės asmens kelionių saugumą, teko nelengva užduotis surasti tinkamą transportą. Visa šalis nustojusi gaminti prabangos prekes, viskas, tarp jų ir lėktuvų gamyklos, surinkinėjo tik karui reikalingą produkciją. Nenuostabu, kad pirmuoju VIP lėktuvu parinktas „C-87 Libertador“.
20 metrų ilgio, iš storo metalo pagamintas keturmotoris lėktuvas buvo naujas, bet jau gerai pažįstamas. Tai garsiojo bombonešio „B-24“ versija, pritaikyta kroviniams gabenti. Dėl gebėjimo skristi ilgus atstumus karo metu ne vienas transportinis lėktuvas buvo paverstas galinčiu gabenti svarbias asmenybes. Tereikėjo instaliuoti garso izoliaciją, apsaugančią nuo kurtinančio motorų burzgimo, ir įrengti patogesnes sėdimas vietas.

Prezidentinė grupė modifikuotą lėktuvą patvirtino, bet su juo joks prezidentas į orą nepakilo. Mat nerimauta dėl skrydžių saugumo. Kariškas lėktuvas sukurtas pavojingoms užduotims atlikti, kartais vienkartinėms, tad ypatingu patikimumu negarsėjo net savo laikmečiu. Dar didesne problema tapo orlaivio panašumas į bombonešį – korpusas identiškas. Ar karo metu užsienio šalies pajėgos per klaidą nepuls atakuoti, supainiojusios prezidentinį lėktuvą su agresoriumi?
Paaiškėjus, kad prezidentas paruoštu lėktuvu neskris, suskubta jį pakeisti. Buvo pasirinkta jau patikrinto lėktuvo „DC-3“ pagrindu sukurta naujesnė versija „Douglas C-54“. Gerą reputacija turintis lėktuvas gamintas masiškai, varomas keturių variklių galėdavo įveikti net 6000 km atstumą.

"Šventoji karvė" (Wikimedia)

Specialiai ruošiamas lėktuvas sulaukė ne vieno patobulinimo: įrengtas konferencijų kambarys su atskiru valstybinu kabinetu, kuriame buvo nutekamasis tualetas; prezidento kėdė galėjo pavirsti lova. Tai buvo išties retas 1945 metams objektas, lėktuve burzgė nedidelis elektrinis šaldytuvas, iliuminatoriai įstiklinti neperšaunamu stiklu, o dėl F. Ruzvelto judėjimo negalios į lėktuvą buvo galima patekti specialiu liftu, pritaikytu neįgaliojo vėžimėliui.

Oficialiai vadintas „VC-54A“, bet žurnalistų šmaikščiai pramintas Sacred Cow („Šventoji karvė“), lėktuvas pateko į istoriją. Prezidentas juo skrido vienintelį kartą – skrido oficialaus vizito į Krymą, kur vyko Jaltos konferencija. Joje svarstyta, kaip atrodys pasaulis po galutinio nacių sutriuškinimo.
Prezidentavimą perėmus Hariui Trumanui, šiuo prabangiu lėktuvu buvo skraidoma itin daug. 1947 metais jame pasirašytas Nacionalinio saugumo aktas, todėl galima teigti, kad šiame lėktuve buvo patvirtintas nepriklausomų JAV karinių oro pajėgų įkūrimas.

„Nepriklausomybė“, kuri buvo... kitokia

Prezidento H. Trumano pageidavimu lėktuvas pavadintas „Independence“ („Nepriklausomybė“), taip buvo įamžintas miestas Misūryje, kuriame politikas užaugo.

Po Antrojo pasaulinio karo aviacija pradėjo vystytis dideliais šuoliais. Vos po dvejų tarnybos metų pirmasis prezidentinis lėktuvas pakeistas pažangesniu „C-118 Liftmaster“, kuris savo ruožtu buvo truputį patobulinta komercinio lėktuvo „DC-6“ versija.
Ekonomiškesnis lėktuvas su galingesniais varikliais galėjo skristi net 160 km/val. greičiau nei pirmtakas. Jame įmontuotas radaras, tad buvo galima priimti ir išsiųsti koduotas žinutes. Salonas erdvesnis, atsirado vietos išsitiesiančiai sofai prezidento kambaryje. Lėktuve tilpo iki 24 žmonių.
Vis dėlto didžiausias patobulinimas buvo salonas su reguliuojamo slėgio aplinka. Dar prieš karą išrasta technologija plačiau pradėta taikyti pokario lėktuvuose. Sandarus salonas apsaugodavo nuo dideliame aukštyje oro išretėjimo sukeliamų nemalonių pojūčių, tokių kaip oro trūkumas, pykinimas.

Prezidento H. Trumano pageidavimu lėktuvas pavadintas „Independence“ („Nepriklausomybė“), taip buvo įamžintas Independenso miestas Misūryje, kuriame politikas užaugo. Prezidentinis lėktuvas nuo kitų oro pajėgoms priklausiusių lėktuvų išsiskyrė savo apipavidalinimu: pradedant lėktuvo nosimi buvo matomas didžiulis stilizuotas lekiančio Baltagalvio erelio piešinys, pasibaigiantis ties lėktuvo uodega.

„Air Force One“ atsiradimas

Columbine III (Wikimedia)

Naujai prezidento administracija nusprendė, kad naujuoju aukščiausio šalies asmens lėktuvu taps karinė „Lockheed C-121 Constellation“ versija. Tokiu lėktuvu būsimasis prezidentas aktyviai keliavo tarnaudamas kariuomenėje. Dar neprisiekęs Dvaitas Eizenhaueris 1952 metais šiuo orlaiviu vyko į karo draskomą Korėją. Po kelionės lėktuvas buvo perdarytas, iš galimų 44 paliekant tik 16 sėdimų vietų su prabangesniu interjeru.

Tęsiant tradiciją, lėktuvą pavadino „Columbine II“ (iki tol Eizenhaueris skraidė lėktuvu „Collumbine“).
1953 metais įvyko incidentas, kuris pakeitė istoriją. Virš Niujorko vienu metu toje pačioje oro kontrolės erdvėje susikirto prezidentinio lėktuvo ir „Eastern Airlines“ orlaivio keliai. Abiejų lėktuvų šaukinai buvo „Flight 8610“ (Skrydis 8610).

1953 m. įvyko incidentas, kuris pakeitė istoriją. Virš Niujorko susikirto prezidentinio lėktuvo ir kompanijos „Eastern Airlines“ orlaivio keliai.

Šiandien tokia situacija nebūtų grėsminga, tačiau anuomet skrydžių kontrolė neturėjo radarų, leidžiančių stebėti situaciją realiu laiku. Bendraujama buvo radijo ryšiu, gautą informaciją operatorius užsirašydavo ranka ant popierėlio, pagal rašytą informaciją pateikdavo rekomenduojamą saugų oro koridorių. Ilgą laiką skrydžio vadovas nesuprato bendraujantis su skirtingais lėktuvais. Duotos tokios pat aukščio koregavimo komandos sukūrė teorinę tikimybę įvykti avarijai ore. Būtent po šio nutikimo lėktuvas, gabenantis JAV prezidentą, visada naudoja nesupainiojamą prisistatymą „Air Force One“.
Jau kitais metais lėktuvas buvo nurašytas, jį pakeitė naujas, specialiai pagamintas išskirtinis „Lockheed C-121E“, turėjęs galingesnius variklius, ilgesnį korpusą, galėjęs skraidinti iki 24 keleivių. Tęsiant tradiciją pavadintas „Columbine III“.

1959 metais svarbiems asmenims gabenti skirtas lėktuvų parkas pasipildė visiškai nauju „Boeing 707“, neturinčiu karinės praeities. Reaktyvinių variklių varomas lėktuvas suteikė naują komforto lygį, galėjo skristi dvigubai didesniu greičiu, jame tilpo net 40 žmonių. Pakrikštytas pavadinimu „Queene“, iškart leidosi į ilgą kelionę. Per 19 dienų prireikė nuskristi 35 tūkstančius kilometrų, aplankant 11 šalių Afrikos, Azijos ir Europos žemynuose. Nepaisant technologinio pranašumo prieš pirmtakus, D. Eizenhaueris jo nemėgo.

Įsimintinas Kenedžio lėktuvas

JFK nepatikusi "karališka" lėktuvo spalva (Wikimedia)

1961 metais į JAV prezidento kėdę sėdo charizmatiškasis Džonas F. Kenedis. Jo paliktas pėdsakas „Air Force One“ istorijoje matomas ir šiomis dienomis. Jis įvedė daugelį dalykų, be kurių neįsivaizduotume Amerikos prezidentinio lėktuvo. Mat iki Kenedžio jie mažai kuo skyrėsi nuo bet kurio kito lėktuvo, modifikuoto gabenti itin svarbius asmenis. Prabangesnis salonas, kelios patalpos, galimybė svarbiausiam žmogui miegoti lovoje – jokių asmenybės ar einamų pareigų ženklų.

„Queene“ buvo nudažytas raudonos, oranžinės ir juodos spalvos deriniu, kurios to meto oro pajėgose buvo tradicinis spalvinimas. Kenedžiui šios spalvos dargi siejosi su monarchija.

JFK užsakymu sukurtas prezidentinis lėktuvo dizainas (Wikimedia)

Viskas pasikeitė 1962 metais, kai buvo pristatytas naujas, specialiai užsakytas „Boeing 707“. Prezidento žmonos Žaklinos Kenedi pageidavimu buvo pasamdytas garsus industrinės grafikos specialistas Reimondas Loui (Raymond Loewy), sukūręs įsimintinus „Shell“, „Exxon“ prekės ženklus, apipavidalinęs kompanijos „Coca-Colla“ pardavimo automatus. Aptaręs būsimą darbą sužinojo, kad Kenedžiui patinka jūros putos spalva, taigi jos pagrindu sukūrė dažymo schemą, kuri „Air Force One“ lėktuvuose matoma ir šiandien.

Ant lėktuvo šonų atsirado atpažinimo ženklas „United States of America“, parašytas stiliumi, primenančiu Nepriklausomybės deklaracijos teksto braižą. Naujasis lėktuvas negavo iki tol įprasto vardo, visi jį žinojo tik kaip „Air Force One“. Oficialiuose dokumentuose buvo įvardijamas – „SAM 26000“.

Dž. F. Kenedis buvo nušautas Dalase, o jau kitą dieną, išmontavus galinius krėslus, lėktuve pavyko įtalpinti karstą su jo palaikais.

Itin svarbūs 1963 metai. Dž. F. Kenedis buvo nušautas Dalase, o jau kitą dieną, išmontavus galinius krėslus, lėktuve pavyko įtalpinti karstą su jo palaikais. Prieš skrydį visiems matant šiame orlaivyje prisiekė naujasis JAV prezidentas Lindonas B. Džonsonas. Kaip vėliau atsiminimuose pasakos pilotas, įgula, nenorėdama rizikuoti saugumu, skrydžio metu pakilo net į 12,5 km aukštį, kur nebuvo galima sutikti kitų orlaivių.
Šį lėktuvą galima matyti ir kitų svarbių to laiko įvykių nuotraukose. 1972 metais pirmą kartą JAV vadovas aplankė Kiniją.

Po metų reikėjo pergabenti dar vieną karstą – iš Teksaso į sostinę oficialiai atsisveikinimo ceremonijai buvo atskraidinti L. Džonsono palaikai, vėliau išgabenti atgal į Teksasą, kur buvo palaidoti.

1963 m. Diena po JFK nužudymo lėktuve prisiekia naujasis prezidentas L. Džonsonsas. Greta buvusio prezidento našlė (Wikimedia)

1972 metais buvo pristatytas antras identiškas lėktuvas – „SAM 27000“. Į istorijos puslapius jis pateko dėl dviejų atsitikimų. 1974 metais prezidentui R. Niksonui skrendant oficialaus vizito į Siriją, prie lėktuvo prisiartino du Sirijos oro pajėgų naikintuvai „Mig“. Jie turėjo saugiai palydėti atskrendantį svarbų svečią, tačiau amerikiečių pilotai nebuvo įspėti apie tokią palydą. Lėktuvas staigiai nėrė žemyn, pradėjo atlikti atakos vengimo manevrus, aptarnaujantį personalą ir keleivius salone tiesiogine prasme išmesdamas į orą.

Tais pačiais metais šis lėktuvas kilo trumpo skrydžio su prezidento pareigas einančiu Niksonu, tačiau dar ore priesaiką davė naujasis šalies vadovas Džeraldas Fordas. Lėktuvo vadas susisiekė su dispečeriu, paprašė lėktuvo plane pakeisti lėktuvo pavadinimą iš „Air Force One“ į tiesiog „SAM 27000“. Taip orlaivis pateko į istoriją kaip turintis daugiau pakilimų su „Air Force One“ šaukiniu nei nusileidimų.

Nauja era, nauja tvirtovė

Naujieji „SAM 28000“ ir „SAM 29000“ aprūpinti net tokiomis smulkmenomis kaip įtraukiami laiptai.

Ronaldo Reigano administracija 9-ajame dešimtmetyje pateikė užsakymą dviem naujiems prezidentiniams lėktuvams sukurti. „Boeing“ pasiūlė tuo metu vieną moderniausių keturių variklių „B-747“, kuris nugalėjo trimotorius „Douglas“ ir „Lockheed“ lėktuvus patikimumu ir galimu skrydžio nuotoliu.
Naujasis orlaivis turėjo tapti tikra skraidančia tvirtove, apsaugančia nuo branduolinio sprogimo ar panaudoto elektromagnetinio ginklo sukeliamų trumpųjų jungimų elektros grandinėse. Ištiestų laidų ilgis jame siekė net 380 km. Įdiegta įspėjimo sistema, pranešanti apie bandymą nusitaikyti lazeriu, iš jo galima leisti masalus, klaidinančius į lėktuvą nutaikytas šilumines raketas. Atsirado galimybė pasipildyti degalų ore.

Naujieji „SAM 28000“ ir „SAM 29000“ aprūpinti net tokiomis smulkmenomis kaip įtraukiami laiptai, kad įgula su svarbiais asmenimis esant reikalui galėtų nepriimti oro uosto pagalbos. Dėl saugumo taisyklių niekada nepamatysime lėktuvo ir prie oro uosto vartų, prireikus įgula turi galėti iškart išskristi. Daug didesnis nei pirmtakų salonas, jame telpa privatūs apartamentai prezidentui ir pirmajai damai, pasitarimų kambarys, žiniasklaidai skirta patalpa, gerai įrengtas medicininis kabinetas su daktaru, taip pat dvi virtuvės, tiekiančios maistą.

1975 m. Pirmoji ponia Betė Ford ir lėktuvo salono vaizdas (Wikimedia)

Naujuoju prezidentiniu lėktuvu pirmasis pasinaudojo Džordžas Bušas vyresnysis 1990 metais. Nuo to laiko lėktuvas buvo tobulintas. Pavyzdžiui, po Rugsėjo 11 įvykių, kai prezidento komanda negalėjo sekti įvykių šalyje, lėktuve buvo pasirūpinta galimybe stebėti televizijų transliacijas, dabar orlaivyje galima naudotis ir internetu.

Nepaisant visų papildomai įdiegtų saugumo sistemų, abu lėktuvai turi puikias skrydžio charakteristikas. Tą itin gerai pademonstravo 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiai. Prezidentą Džordžą Bušą jaunesnįjį į saugią vietą gabenantis orlaivis pakilo į beveik 14 km aukštį ir skriejo net iki 1000 km/val. greičiu. Šį vienintelį tuo metu JAV oro erdvėje buvusį ne karinį lėktuvą saugojo naikintuvai „F-16“, tačiau net ir jie, galintys skristi už garsą didesniu greičiu, turėjo problemų vydamiesi prezidentinį lainerį – teko prašyti sulėtinti.

Kiti faktai

1973 metais per visą pasaulį nusiritusi kuro krizė privertė persėsti į taupesnes transporto priemones.

1973 metais per visą pasaulį nusiritusi kuro krizė privertė persėsti į taupesnes transporto priemones. Norėdamas savo pavyzdžiu paskatinti taupyti degalus, prezidentas R. Niksonas, su šeima atšventęs Kalėdas Vašingtone, į šiltąją Kaliforniją išskrido reisiniu lėktuvu „DC-10“. Toje kelionėje civilinis laineris prisistatė „Vykdomuoju 1“ (Executive One).

Baltųjų rūmų fone sraigtasparnis matomas dažnai. Kai jame yra JAV prezidentas, naudojamas šaukinys „Jūrininkas vienas“ (Marine One). Taip yra todėl, kad už šių skrydžių saugumą atsakomybę prisiima jūrininkų korpusas. Prezidentai sraigtasparniais pradėti skraidinti nuo 1976 metų.

Dabartiniame prezidentiniame lėktuve įmontuotos durys leidžiančios nesinaudoti oro uosto technika (Wikimedia)

2003 metais pirmą ir kol kas vienintelį kartą buvo panaudotas šaukinys „Laivynas 1“ (Navy One). Tuometis prezidentas Džordžas Bušas jaunesnysis nusileido ant lėktuvnešio denio žvalgybiniu lėktuvu „Lockheed S-3B Viking“. Keturvietis lėktuvas buvo pasirinktas, nes prezidento saugos tarnyba reikalavo skrydžio metu lydėti šalies vadovą. Bušas jaunesnysis yra vienintelis JAV prezidentas, išsilaipinęs ant plaukiančio lėktuvnešio denio.

2000 metais įvyko taip pat unikalus skrydis. Bilas Klintonas į Pakistaną atvyko nedideliu verslo klasės lėktuvu „Gulfstream III“. Viso skrydžio metu buvo naudojamas įprastas šaukinys, tačiau iš paskos skrido karinis „C-17 Globemaster“ ir naudojo prezidentinį šaukinį „Air Force One“ dėmesiui nukreipti.

Technika

Susiję straipsniai