(nuotrauka viršuje - Anna Zvereva)

„Ka-52“ ir jo unikalios savybės

„Kamov Ka-52 Alligator“ - tai dvivietė „Ka-50“ versija. „Ka-50“ buvo pradėtas kurti dar 1971 metais, projektas tada vadintas V-80. „Kamov“ kūrė sraigtasparnį, kuris galėtų teikti artimą paramą pėstininkams, bet valstybinio užsakymo ateitis tuo metu buvo neaiški. Viskas pasikeitė 1976 metais, kai amerikiečių „Boeing AH-64 Apache“ išgasdino  sovietus ir jie nusprendė susikurti rimtą kovinį sraigtasparnį. Tuo metu Sovietų Sąjunga jau turėjo „Mil Mi-24“, kuris tarnybą pradėjo 1972 metais, bet tai - labai didelis ir nelabai manevringas orlaivis. Taigi, V-80 projektas buvo pastumtas į priekį ir 1982 metais „Ka-50“ pakilo pirmam skrydžiui.

„Kamov“ didžiavosi, kad šios markės kariniai sraigtasparniai išsiverčia su vienu pilotu ir bandymų pradžioje „Ka-50“ įrodė, kad ir jam pakanka vieno žmogaus įgulos. Be to, sraigtasparnis su kontrarotaciniais (priešsukiniais) sraigtais turi rimtų pranašumų.

Prie geresnio „Ka-50“ išgyvenamumo prisideda ir šarvuota kabina, šarvais pridengti svarbiausi mechanizmai. Tačiau jei „Ka-50“ visgi yra numušamas, pilotas dar turi šansą išsigelbėti. „Ka-50“ yra pirmasis serijinės gamybos sraigtasparnis turintis katapultavimosi sistemą, leidžiančią pilotui ištrūkti iš krentančio orlaivio bet kokiame aukštyje. Aišku, prieš pilotui šaunant per sraigtasparnio lubas „Ka-50“ numeta savo sraigtų mentis.

Devintojo dešimtmečio pabaigoje Sovietų Sąjungą sukaustė stiprūs ekonominiai sunkumai ir „Ka-50“ programa, galima sakyti, įstrigo. Bet tuo metu „Kamov“ jau kūrė dvivietį „Ka-52“ su geresne žvalgybos įranga ir operacijų valdymo sistemomis. Pirmasis „Ka-52“ skrydis įvyko 1997 metais, o serijinė orlaivio gamyba pradėta 2008 metais.

„Ka-52“ turi viską, ką turi „Ka-50“, bet yra praturtintas papildomomis elektroninėmis žvalgybos sistemomis, kurioms valdyti ir reikalingas antrasis pilotas. „Ka-50“ pagaminta vos 18-19, o štai „Ka-52“ gamybos skaičiai siekia apie du šimtus.

„Kamov Ka-52 Alligator“

• Ilgis - 16 m;
• Rotorių skersmuo - 14,5 m;
• Aukštis - 5 m;
• Maksimalus svoris - 10,8 t;
• Varikliai - 2x „Klimov VK-2500“, po 1500 kW;
• Maksimalus greitis - 350 km/val.;
• Kreiserinis greitis - 260 km/val.;
• Maksimalus skrydžio aukštis - 4000 km.

„Ka-52“ su savimi gali pasiimti 2-2,8 tonas įvairių ginklų - raketų, bombų. Jis taip pat turi automatinę 30 mm patranką.

Išnykimui pasmerktas „Alligator“

Du didžiausi „Kamov Ka-52 Alligator“ naudotojai yra Rusija ir Egiptas. Pastaroji šalis Afrikoje turi 46 tokius sraigtasparnius, o štai Rusija 2022 metais turėjo 133. Oficialiai, „Ka-52“ tebėra gaminamas, bet sankcijų supančiotoje Rusijoje pramoninė gamyba yra sudėtingas klausimas.

Kiek „Ka-52“ sraigtasparnių Ukrainoje jau prarado Rusija? Daug. Labai daug. Nepaisant to, kad uodega jam nereikalinga, kad transmisija yra labai kompaktiška, kad kai kurie mazgai yra šarvuoti, Ukrainos gynėjų raketos labai smagiai naikina priartėjusius „Ka-52“.

Bet net jei praradimai yra būtent tokie, kokius skelbia „Oryx“, Rusija praktiškai neteko trečdalio savo „Ka-52“ pajėgų. Pridėkite tuos, kurie tiesiog sugedo, ir tuos, kurie į Ukrainą nėra siunčiami dėl kitų priežasčių, ir suprasite, kodėl Ukrainos gynėjai prognozuoja, kad su „Ka-52“ jie susidurs vis rečiau.

Kuo rusų „Ka-52“ naikinami Ukrainoje? Daugiausia jų numušta mobiliomis oro gynybos sistemomis (tokiomis kaip „Stinger“ ar „Igla“), bet buvo ir įdomesnių operacijų.

Pavyzdžiui, mažiausiai vienas „Ka-52“ buvo numuštas prieštankine raketa „Stuhna-P“. Ši nuo trikojo paleidžiama raketa masiškai naikino rusų šarvuočius, bet, kiek netikėtai, į savo CV įsirašė ir „Ka-52“. Padėjo tai, kad, atrodo, rusų sraigtasparnis laikėsi gana žemai, o pačios raketos yra valdomos ir labai tikslios.

Keli „Ka-52“ buvo sunaikinti ant žemės. 2022-ųjų kovo pradžioje Ukraina atakavo okupuotą Chersono aerodromą ir jame sudegė keli rusų sraigtasparniai įskaitant „Ka-52“. Vėliau, tų pačių metų spalio 30 dieną, Rusijos Pskovo aerodrome (visai netoli Latvijos sienos) per sprogimą buvo apgadinti (gal net visai sunaikinti) du „Ka-52“ sraigtasparniai. Įdomu, kad sabotažo operaciją surengęs žmogus nufilmavo kaip dienos metu ant rusų karinių sraigtasparnių kabina sprogmenis.

Ukraina, kuri niekada oficialiai nenaudojo „Ka-52“ sraigtasparnių, dabar turi bent vieną tokio orlaivio pavyzdį. Jis buvo perimtas apgadintas, o ir pilotų Ukraina tokiems orlaiviams neturi, todėl rusų artimiausiu metu nepuls. Bet jo tyrimai gali padėti atskleisti silpnąsias „Ka-52“ konstrukcijos vietas.

Iš viso Rusija Ukrainoje prarado 105 sraigtasparnius - vėlgi, „Oryx“ duomenimis, kurie yra konservatyvūs. Daugiausia praradimų - būtent „Ka-52“ gretose. Net jei Rusija per metus pasigamina kelis tokius sraigtasparnius, jie nyksta daug kartų sparčiau nei yra gaminami. Ir būtų sunku patikėti, kad Rusija numatė tokius nuostolius.