Pilotas Dainius Liegus, norėdamas pažymėti S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 85 metines, nutarė užbaigti drąsių lakūnų nutrūkusią kelionę – nuo Lenkijos iki galutinio 1933 metais numatyto maršruto pabaigos Kauno nuskristi parasparniu. Liepą Dainius jau dairosi į dangų ir laukia tinkamo oro.
Licencijuotas pilotas D. Liegus skraido devynerius metus ir mėgsta nestandartinius, ištvermės ir pasiruošimo reikalaujančius skrydžius. Jo neilgoje biografijoje jau keturis kartus iš eilės įrašytas parasparnių tikslaus nusileidimo Lietuvos čempiono titulas. Sportininkas aktyviai dalyvauja Lietuvos skraidyklių ir parasparnių federacijos veikloje, yra „Laisvo skrydžio“ klubo prezidentas.
Skristi iš Pšelniko kaimo, S. Dariaus ir S, Girėno žūties vietos, į Kauną Darius ketino ne vienas, bet jo kolegą Aivarą Akramą šiemet patykojo Baltijos jūros bangos. Tačiau Darius savo ketinimo neatsisakė – ruošiasi iš Pšelniko skristi link Suvalkų ir tada pasukti į Kauną, aplenkiant Kaliningrado srities teritoriją. Teks nuskristi apie 650 kilometrų.
„Aviacijos pasaulis“ pakalbino pilotą Dainių Liegų.
Sportininkas aktyviai dalyvauja Lietuvos skraidyklių ir parasparnių federacijos veikloje, yra „Laisvo skrydžio“ klubo prezidentas.
Siekdamas oru simboliškai užbaigti Dariaus ir Girėno skrydį iki Kauno, ketini išskridę anksti ryte ore išbūti 12–14 val., su tarpiniais nedideliais nusileidimais. Ar jau yra tekę išbūti ore tiek valandų?
Būtent tokių ilgų skrydžių iki šiol nesu turėjęs. Pasirengimo periode daugiau dėmesio skyriau pakilimams ir nusileidimams, stebėjome, kaip sekasi žemės komandai sekti ir lydėti skrydį, kaip veikia ryšio ir sekimo priemonės. Iš pradžių turėjome nesklandumų tiek su ryšio priemonėm, tiek su varikliu, bet dabar šios problemos išspręstos, tad labai tikiuosi, jog nenutiks jokių nenumatytų keblumų. Na, o man pačiam reikės kantriai iškentėti ilgas skrydžio valandas ir, žinoma, stengtis skristi saugiai.
Kas ir kokiu būdu lydės tave šiame oro žygyje? Kokios bus palydovų užduotys?
Kadangi tiksli skrydžio data nėra žinoma ir labai priklauso nuo orų sąlygų, todėl nėra aišku ir dėl lydinčių žmonių. Kažkam gali būti atostogos, kažkam darbas. Minimaliai užtektų vieno lydinčio žmogaus su automobiliu, idealiu atveju bent dviejų su dviem automobiliais. Svarbiausios užduotys – bandyti palaikyti tempą pagal skrydį ir būti tarpinių nusileidimų vietoje tuo pačiu metu, kad tie nusileidimai truktų kuo trumpiau ir pasipildžius kuro būtų galima skristi toliau. Taip pat reikės stebėti, ar tinkamai veikia mano sekimo (live tracking) įranga. Na ir, žinoma, skleisti informaciją ir naujienas apie skrydžio eigą visiems susidomėjusiems ir sekantiems skrydį.
Kokią atsarginę įrangą ar degalų turi numatęs?
Planuoju pasiskolinti atsarginį motorą nenumatytam gedimui skrydžio metu. Bet dabar pasitikiu savo varikliu ir tikiuosi, kad jis sėkmingai atlaikys šį skrydį.
Kiek degalų ketini sunaudoti iš viso kelyje? Kiek kilometrų gali nuskristi vienu pakilimu?
Prie mano motoro primontuotas 20 litrų degalų bakas, o vidutinės sąnaudos yra apie 4–5 litrai valandai, taigi su vienu pilnu baku turėtų pavykti išbūti ore 4–5 valandas. Planuoju, kad visam skrydžiui turėtų užtekti trijų pilnų bakų – iš viso 60 litrų kuro.
Koks maksimalus įmanomas greitis skrendant su motorizuotu parasparniu?
Ilgame skrydyje bus svarbiau laikyti kreiserinį ekonomišką greitį. Tai turėtų būti apie 50 km/val., kas yra mažoka, todėl ir laukiu tinkamų oro sąlygų, kai bus galima skristi pavėjui, kad vidutinis skridimo greitis būtų apie 70–80 km/val.
Kodėl pasiryžai skristi vienas?
Kai man kilo idėja skristi būtent šį maršrutą, jau kitą dieną pasiūliau Aivarui Akramui skrydį atlikti dviese. Mano pradinė idėja buvo skristi simboliškai dviese, kaip Darius su Girėnu skrido. Aivaras palaikė idėją ir sutiko skristi kartu. Jis turėjo daugiau patirties ilguose skrydžiuose, taip pat turėjo ir papildomą įrangą, kurią pasiūlė man. Tad mano dalis turėjo būti daugiau organizacinė. Deja, sausio mėnesio pradžioje Aivaras išskrido amžinajam skrydžiui. Likau vienas su savo idėja ir ilgai svarsčiau, ar vis dar galėsiu tai padaryti, bet vis tik nusprendžiau bandyti tai padaryti – vardan visų, siekusių savo tikslų, vardan Lietuvos.
Kas remia tavo šį projektą ir kokios paramos tau reikėtų?
Pagrindiniai rėmėjai yra šeima, draugai, pažįstami ir kiti geros valios žmonės, palaikantys idėją ir skyrę lėšų. Esu labai dėkingas visiems, kurie prisidėjo finansiškai, morališkai ir visaip kitaip, kad ši misija įvyktų ir simbolinė „Lituanica“ pagaliau pasiektų savo skrydžio tikslą.