- Oro transportas
- Mokymas ir karjera
- Aviacijos sportas
- Bendroji aviacija
- Karinė aviacija
- Technika
- Istorija
- Kosmosas
- Mokomieji straipsniai
- Ačiū už skrydį
- Redakcijos naujienos
EN
Apie mažą lietuvišką vėliavėlę, skraidžiusią kosmose, buvau užsiminęs straipsnyje „Lietuvos trispalvės kelionės“ (publikacija spalio 30 d.). Į TKS ji buvo nuskraidinta 2021 metų vasario 20 dieną krovinių pristatymo į TKS komercinės misijos „Cygnus NG-15“ aparatu, pavadintu žymios NASA matematikės Katerinos Džonson vardu.
Aplink Žemę TKS išorėje skridusi ir virš 120 mln. kilometrų kone iki Saulės nukeliavusi (aut. pastaba — iki Saulės yra apie 150 mln. km) lietuviška vėliavėlė bus ilgiausiai atvirame kosmose išbuvęs lietuvos valstybės simbolis. Su Lietuvos vėliavėle kartu specialiame daiktų skraidinimui už TKS borto lagamine „MISSE-14“ buvo skraidinama smagių nuotykių kosmose serialo „Orvilis“ (angl. Orville) vėliavėlės.
Planuojama, kad lietuviška vėliavėlė su kitais kroviniais bus parskraidinta į Žemę šių metų sausio 31 dieną su kompanijos „SpaceX“ krovinių pristatymo į TKS aparatu „SpaceX CRS-24“ (aut. pastaba – pirminiame plane buvo numatyta sausio 2 dieną).
Lietuviška vėliavėlė bus ilgiausiai atvirame kosmose išbuvęs lietuvos valstybės simbolis.
Ir štai — informacinė bomba. Netikėtai kosmose „atsirado“ ir trečia lietuviška vėliavėlė. Ruošiant straipsnį apie pasaulio valstybių vėliavų skraidinimą į kosmosą atsitiktinai pavyko nustatyti, kad ją 2021 metų balandžio 24 dieną kartu su visų pasaulio valstybių vėliavėlių vientisa girlianda į TKS, misijos „Crew-2“ metu nuskraidino prancūzų astronautas Tomas Pesketas (Thomas Pesquet). Kol kas nėra žinoma, ar prancūzas žinojo apie tai, kad vienos iš jo girliandoje esančių valstybių vėliavėlės antrininkė randasi netoliese, tiesiog kosmose už TKS borto.
Jo idėjos esmė buvo pagerbti 2021 metų Tokijo vasaros olimpines žaidynes. Olimpiados išvakarėse vėliavų girlianda buvo iškabinėta TKS „palubėje“ (aut. pastaba – sąvoka lubos nesvarumo būsenoje neegzistuoja, galima tik žinoti ar galva nukreipta į Žemę, ar į kosmosą). Prieš žaidynių atidarymą pirmą kartą istorijoje „olimpinės“ žaidynės įvyko kosmose! Dalyvavo „Sojuz team“ ir „Dragon team“ komandos, jas sudarė 7 kosmonautai ir astronautai iš keturių valstybių, o nesvarumo būsenos varžybų atmosferoje buvo rungtyniaujama keturiose sporto šakose – sinchroninio plūduriavimo, judėjimo nepaliečiant „grindų“, NE-rankinio ir nesvaraus šaudymo (labai nuotaikinga filmuota medžiaga). Olimpiados uždarymo dieną (aut. pastaba — 2021 m. rugpjūčio 8 d.), grojant olimpinio himno ištraukai, japonų astronautas Aki Hošide (Aki Hoshide) iškilmingai perdavė olimpinę vėliavą prancūzų astronautui Tomui Pesketui, kaip valstybės, kurios sostinėje 2024 metais vyks Paryžiaus vasaros olimpinės žaidynės, atstovui.
Atgal į Žemę T. Pesketas grįžo 2021 m. lapkričio 8 dieną. Kol kas nepavyksta nustatyti, ar pasaulio vėliavėlių girlianda yra palikta TKS, ar ją su savimi Žemėn parskraidino pats idėjos autorius. Tikėtina, kad ši olimpinės dvasios užpildyta girlianda bus eksponuojama kažkuriame žinomame muziejuje, gal kažkada bus galimybė ją trumpam pamatyti ir Lietuvoje.
Beje, labai retas atvejis yra tai (gal ir vienintelis), kad dvi vienos valstybės vėliavėlės tuo pat metu bent 6 mėnesius skrido TKS viduje ir išorėje. Kažkuria prasme buvo pakartotas labai retas atvejis, kai valstybė vienu metu savo pirmuosius mažus nanopalydovus į kosmosą paleidžia du iš karto. Taip be Lietuvos yra padarę 4 valstybės: JAV, Italija, Japonija, Danija, o sėkmingai planuotas misijų užduotis įvykdė tik JAV ir Lietuvos nanopalydovai (aut. pastaba — Lietuvos palydovai į kosmosą išleisti 2014 m. vasario 28 dieną). Apie dviejų mažų lietuviškų vėliavėlių kelionės niuansus parašysiu atskirą straipsnį, kai viena iš jų šį pavasarį atsidurs Lietuvos etnokosmologijos muziejuje.
Pažymėtina, kad priklausomai nuo to, kada bus (ar buvo) į Žemę grąžintos Olimpiadai paminėti skirtos valstybių vėliavėlės, jau paminėtos lietuviškos vėliavėlės ilgiausio skrydžio kosmose rekordas gali būti sumuštas. Tačiau bet kuriuo atveju tarp pasiektų rekordų bus esminis skirtumas – viena jų skraidė agresyviomis kosmoso sąlygomis (TKS išorėje) ir po privalomai atliktos dezaktyvacijos Jungtinėse valstijose visam laikui liks Lietuvoje, o kita – saugiai buvusi TKS viduje — niekada (?) į Lietuvą neturėtų patekti.
Rašykite pasiūlymus, komentuokite, klauskite, skleiskite žinią apie mūsų portalą, paremkite per https://contribee.com/https-wwwaviacijospasaulislt
Aviacinių žinių svetainė - oro tansportas, sportas, technika, kosmosas, istorija, renginiai.