Kaip „Embraer KC-390“ atsirado?

Nuo 2005 metų „Embraer“ tyrinėjo transportinių lėktuvų rinką. Buvo stengiamasi sužinoti, ar naujas vidutinio dydžio karinis krovininis lėktuvas apskritai yra reikalingas. „Embraer“ toks projektas domino ir kaip galimybė panaudoti komercinių keleivinių lėktuvų gamyboje išmoktas pamokas ir sukurtas technologijas. Buvo žinoma, kad nauju transportiniu lėktuvu bus suinteresuota Brazilijos vyriausybė, norėjusi pakeisti senstančius karinių oro pajėgų C-130J.

Iš pradžių buvo svarstomos kelios „Pratt & Whitney“ ir „Rolls-Royce“ jėgainės, tačiau galiausiai apsistota ties IAE V2500 varikliu, naudojamu „Airbus A320“ šeimos orlaiviuose. Tai yra gerai pažįstamas ir palyginti nebrangus variklis. „Embraer“ iš karto žinojo, kad jų reikės tik dviejų, o tai bent šiek tiek supaprastina orlaivio konstrukciją. Inžinieriai tuomet taip pat skatino perdėtai nesižavėti turbopropelerinių lėktuvų atspaurumu žvyriniams takams - propelerių mentys irgi gali būti apgadinamos.

2012 metais „Embraer“ ir „Boeing“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. „Boeing“ sutiko padėti pristatant naująjį lėktuvą rinkai. 2013 metais paaiškėjo, kad „Boeing“ siūlys „Embraer“ transportinį lėktuvą JAV, Jungtinės Karalystės ir Vidurinių Rytų rinkoms. Beje, kaip dabar žinote, „Boeing“ neseniai iš esmės perėmė „Embraer“ komercinių lėktuvų diviziją, tačiau šis susitarimas neapėmė verslo klasės privačių orlaivių ir KC-390. „Boeing“ ir „Embraer“ įkūrė dar vieną įmonę, skirtą KC-390 pardavimui, tačiau 51 % šios kompanijos akcijų valdo „Embraer“.

Kodėl „Embraer“ tiki KC-390 sėkme?

KC-390 sparnų ilgis - 33,9 metrai. Tai yra aukštasparnis orlaivis su palyginti aukštai sumontuotais varikliais - taip sumažinama tikimybė, kad leidžiantis ne pačiame geriausiame aerodrome bus apgadinti pagrindiniai lėktuvo mazgai. „Embraer KC-390“ kreiserinis greitis - 870 km/val.

Paties lėktuvo ilgis - 33,5 m. Į 18,5 X 3,0 X 3,4 m dydžio krovinių skyrių patenkama per pačiame fiuzeliažo gale sumontuotas duris. Čia gali įsitaisyti ir „UH-60 Blackhawk“ sraigtasparnis ar pora M113 šarvuotų pėstininkų mašinų. KC-390 talpina 80 karių (arba 66 desantininkus), 74 neštuvus su sužeistais kariais arba 7 karinių krovinių paletes. Maksimalus krovinio svoris - 26 tonos. Su 23 tonų kroviniu ir pilnais degalų bakais KC-390 gali nuskristi 2820 km atstumą.

Taigi, atrodo, kad „Embraer KC-390“ yra neblogas transportinis lėktuvas, tačiau kodėl brazilai yra taip įsitikinę jo sėkme? Tai nulėmė kelios priežastys.

Antra, KC-390 yra bent 15 milijonų dolerių pigesnis už artimiausią konkurentą C-130J, tačiau turi turboventiliatorinius variklius ir labai modernią įrangą. KC-390 taip pat gali gabenti sunkesnį (26 tonos prieš 19-20 tonų) ir didesnį krovinį nei C-130J.

Trečia, „Boeing“ pagalba padės pristatyti KC-390 Europos ir Artimųjų rytų rinkoms, kur maži ir vidutiniai transportiniai lėktuvai yra labai svarbūs ir reikalingi.

Ketvirta, KC-390 iš tikrųjų neturi labai daug konkurentų. C-130J yra pats rimčiausias iš jų, tačiau kas be jo? Ukrainiečių „Antonov An-178“ dar nėra užbaigtas ir tikriausiai sunkiai ras kelių į Europos rinkas (nors Vidurio Rytuose jau turi pirkėjų), kaip ir „Ilyushin Il-276“, kuris pirmąjį skrydį atliks tik 2023 metais. Kiti lėktuvai yra ir žymiai didesni, ir žymiai brangesni arba pasižymi senu dizainu ir technologijomis.
Galbūt „Embraer KC-390“ kelias į sėkmę jau yra pažymėtas, tačiau ar tikrai šiuo lėktuvu taip domimasi?
 

Potencialūs ir rimti „Embraer KC-390“ pirkėjai

Dar 2013 metais ėmė ryškėti, kokios šalys pirks KC-390. Žinoma, pagrindinis pirkėjas - Brazilija - gimtoji KC-390 šalis užsakė 28 tokius lėktuvus, kurie pakeis pasenusius C-130. Maždaug tuo metu norą įsigyti kelis  „Embraer KC-390“ išreiškė dar kelios šalys - Čekija, Argentina, Čilė ir Kolumbija. Čekijos Respublikos ir Argentinos vėliavos, beje, puošė ir vieną iš KC-390 prototipų - šios šalys dalyvavo programoje. Todėl galima neabejoti, kad šie pirkimai tikrai bus patvirtinti.

Šalia tų vėliavų puikavosi ir dar viena - Portugalijos. Ši šalis, kalbanti ta pačia kalba kaip ir Brazilija, liepą patvirtino penkių KC-390 pirkimą, tapdama pirmuoju tarptautiniu KC-390 pirkėju. Manoma, kad iki metų pabaigos planus įsigyti KC-390 patvirtins ir Vengrija.

Ką tik Brazilijos karinėms oro pajėgoms pristatytas pats pirmasis lėktuvas, todėl tikėtina, kad dabar užsakymų KC-390 sulauks daugiau. Tiesa, kažin, ar jam pavyks pavyti C-130J, kuris yra laikomas kone tobula C-130H pamaina. Šiuos pažįstamus lėktuvus perka Vokietija, Prancūzija, Naujoji Zelandija ir daug kitų šalių. Kita vertus, lenktyniauti ir nėra būtina, o kai „Embraer KC-390“ įsitvirtins bei įrodys savo funkcionalumą ir patikimumą, ir užsakymų turėtų būti daugiau.