Įgyvendinant numatytąjį Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos (BALTNET) pertvarkymą Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje pradės veikti trys nacionaliniai Valdymo ir pranešimų centrai (CRC) . Tai pagerins NATO integruotos oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemos pajėgumus ir sąveikumą regione ir padės saugoti Aljanso oro erdvę.
Trys NATO sąjungininkės Baltijos regione, Lietuva, Latvija ir Estija pradėjo bendrą Baltijos oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemos plėtojimo projektą, kuris skirtas toliau tobulinti šalių oro erdvės stebėjimo ir valdymo pajėgumus regione ir kartu stiprinti šalių indėlį į NATO kolektyvinės gynybos pastangas ir architektūrą.
„Įsteigę po Valdymo ir pranešimų centrą kiekvienoje iš mūsų trijų šalių, mes sukursime bendrą jungtinę ir efektyvią sistemą. Ilgainiui atskiri funkciniai vienetai kartu užtikrins stipresnį gynybinį regiono pajėgumą. Mes tikime projekto sėkme ir didžiuojamės, kad jis reikšmingai padidins mūsų pajėgumus, ypač valdant NATO Oro policijos misijos regione naikintuvus,“ – sakė vienas iš projekto vykdytojų, Karmėlavos Valdymo ir pranešimų centro vyresnysis Estijos kariuomenės karininkas mjr. Tõnis Pärnas.
„Palyginę būsimą struktūrą su dabartine aiškiai matome, kad evoliucionuojame nuo taikos meto darinio su vieninteliu Valdymo ir pranešimų centru Baltijos šalyse prie krizėms ir konfliktams tinkamos architektūros su trimis Valdymo ir pranešimų taškais,“ – aiškino mjr. T. Pärnas. „Taip atsiras atsarginio centro galimybė ir yra aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys, dėl ko didinsime paramą sąjungininkams ir tobulinsime nacionalinius sugebėjimus specifinėse srityse, pvz., gynyboje „žemė-oras“, sausumos pajėgų integravimas, žvalgyba ir trumpojo nuotolio raketinė gynyba. Ryšio tinkluose pakeitėme nuosekliuosius prievadus į lygiagrečiuosius, todėl ateityje nebus nei menkiausių aplinkybių įvykti jokiai klaidai,“ apibendrino mjr. Pärnsd.
Pagal galutinę projekto koncepciją numatoma įsteigti tris identiškus, nacionalinės oro erdvės stebėjimui optimaliai pritaikytus Valdymo ir pranešimų centrus Taline, Lielvardėje ir Karmėlavoje. Projekte numatomoje sistemoje bus galima rotaciniu principus NATO naikintuvams priskirti sąjungininkų oro pajėgumų valdymo specialistus iš vieno iš centrų, tai taip pat palengvins duomenų dalijimąsi su Jungtinių oro operacijų centru Uedeme (Vokietija) ir kitais struktūriniais NATO subjektais.
„Turėdami atsarginį regiono oro erdvės stebėjimo ir valdymo pajėgumą mes būsime atsparesni ir turėsime daugiau galimybių ateityje vykdyti taikos meto ar gynybines operacijas. O tuo pat metu pažangesnė struktūra reiškia sudėtingesnes užduotis ir daugiau atsakomybės, ką mes ir užtikrinsime dar glaudžiau bendradarbiaudami regiono mastu,“ – sako Lietuvos Karinių oro pajėgų vadas plk. Dainius Guzas.
Bendras projektas BALTNET, skirtas gauti, koordinuoti, dalintis ir rodyti oro erdvės stebėjimo duomenis tarp trijų Baltijos šalių buvo pradėtas 1998 metais. Šios sistemos tikslai yra tarptautinis bendradarbiavimas tarp civilinio ir karinio oro eismo įstaigų ir atitinkamų funkcijų visose dalyvaujančiose šalyse vystymas. BALTNET Baltijos šalims buvo reikšmingas žingsnis, padėjęs prisidėti prie NATO struktūrų veiklos ir integruotis į ją. BALTNET yra NATO integruotos oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemos dalimi nuo 2004, kai Baltijos šalys įstojo į NATO. Šiame formate Lietuva, Latvija ir Estija Lietuvoje įsteigė Karmėlavos Valdymo ir pranešimų centrą, kuris siuntė informaciją į Jungtinių oro operacijų centrą Uedeme, ir kartu sukomplektavo jo personalą. Dabar vietoje šio vieno centro bus įsteigti iš viso trys, po vieną kiekvienoje iš Baltijos šalių. Toliau gerinant naujųjų vienetų pajėgumus ir sąveikumą jie bus aprūpinti NATO oro vadovavimo ir valdymo sistemos programinės įrangos pagrindu veikiančiu elementu.