Buvo jaučiamas susidomėjimas

Veikiantis Nidos kilimo ir tūpimo takas sudomino ne vieną aviatorių – poreikis naudotis aikštele iškart buvo juntamas: per tris skraidymų sezono mėnesius dėl galimybės ten nusileisti į Neringos savivaldybę kreiptasi apie 100 kartų. „Didžioji dalis buvo Lietuvos piliečiai, kelių užklausų sulaukėme iš Vokietijos. Iš lauko nusileidimo aikštelės Nidoje sraigtasparniu kilo „National Geographic Israel“ vyriausioji redaktorė Daphne Raz, skrydžio metu užfiksuotomis nuotraukomis vėliau papuošusi pasakojimą apie Lietuvą“, – Neringos savivaldybės vadovas D. Jasaitis džiaugėsi tarp keliautojų greitai pasklidusia žinia, kad Neringą galima pasiekti orlaiviais.

Tačiau ambicingus neringiškių planus niekais pavertė Lietuvos kariuomenės vado 2017 m. vasario 10 d. įsakymas „Dėl leidimų civilinių orlaivių skrydžiams pasienio zonoje išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pagal jį nuo kovo 30-osios jokie orlaiviai Nidoje leistis ir kilti negali. 

„Buvo pakeistas įsakymas, susijęs su skrydžiais pasienio zonoje, o visa Kuršių nerija į ją ir patenka. Pagal naują tvarką neišduodami leidimai grupiniams, sportinio, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžiams“, – sakė D. Jasaitis. Kitaip tariant, Nidos skrydžių aikštelė uždaroma – skrydžiai galimi tik vykdant paieškos ir gelbėjimo darbus, likviduojant stichinių nelaimių įvykus ekstremaliai situacijai padarinius, užtikrinant viešojo saugumo funkcijas, vykdant vakcinacijos darbus, valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą ir pan.

Kariuomenė akcentuoja saugumą

„Aviacijos pasaulis“ savo ruožtu kreipėsi į tuo metu Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vado funkcijas atliekantį Devį Martusevičių. Buvo atsakyta, kad sprendimas sugriežtinti leidimų civilinių orlaivių skrydžių pasienio zonoje išdavimo sąlygas ir tvarką priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, siekiant tinkamai vykdyti oro erdvės stebėjimą, kontrolę ir gynybą. Kariškiai nemano, „kad 4 jūrmylių pločio Lietuvos Respublikos oro erdvės dalis nuo valstybės sienos, kuri ribojasi su ne Europos Sąjungos valstybės nare, į teritorijos gilumą yra ta kritinio dydžio oro erdvė, kuri stabdo aviacijos sporto šakų vystymąsi, treniruotes ir varžybų organizavimą“.

Civilinių orlaivių skrydžiai yra ribojami ne tik Kuršių nerijos teritorijoje, bet ir visoje Lietuvos pasienio zonoje. Lietuvos kariuomenės atstovų teigimu, taikyti šias papildomas priemones buvo būtina siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesą. Tačiau, kaip sakė Neringos meras, tokios griežtos tvarkos, kokia yra patvirtinta Kariuomenės vado įsakymu, nėra nei Latvijoje, nei Estijoje.

Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Šumsko nuomone, veikiantis aerodromas Nidoje tikrai niekam netrukdytų, juk „Kyviškės, Druskininkai taip pat priklauso pasienio zonai. Civilizuotai skraidant galima ir, manau, reikia ta sutvarkyta infrastruktūra naudotis. Bet čia jau – Neringos savivaldybės reikalas inicijuoti pataisas, kad lauko aikštelei būtų suteiktas aerodromo statusas.“

Jei būtų suspėta...

Jei Nidos kilimo ir tūpimo takas būtų įregistruotas kaip aerodromas, kariuomenės vado įsakymas negaliotų. Pagal naują tvarką įteisintos išimtys neriboti skrydžių aerodromų oro eismo zonose, net ir pasienyje, sudaro sąlygas eksploatuoti esamus aerodromus (pvz., minėtus Druskininkus, Kyviškes), suderinant valstybės ir privačius interesus.

Norint įteisinti šią vietą kaip aerodromą, reikia koreguoti Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemą, kuri patvirtinta Vyriausybės nutarimu. G. Kalinauskas įsitikinęs, kad tą padaryti būtina ir tai visai nėra sudėtinga: „Kariuomenės vadas įsakymo nei atšaukti, nei keisti neketina. Tad geriausias sprendimas būtų pakeisti Vyriausybės nutarimą, kuriuo patvirtintas generalinis teritorijos planas. Juk ten nieko statyti nereikia, viskas įrengta ir padaryta, tereikia nustatyti radijo dažnius ir įsteigti skrydžių koordinatoriaus etatą. Tačiau kreiptis į Vyriausybę turi Neringos valdžia. Raginam juos tai daryti ir esam pasiryžę, jei reikės, tarpininkauti.“

Neringos savivaldybė kovo mėnesį kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl radijo dažnių suteikimo, bet jiems buvo atsakyta, kad tai įmanoma tik tuo atveju, jei bus įregistruojamas aerodromas. Skaitom Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 702 „Dėl kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“, kurio 97 punktas skamba taip: „Šiuo metu įrengta aviacinė lauko aikštelė su minimalia įranga ir lėktuvų nusileidimo–pakilimo taku Nidoje gali būti naudojama sraigtasparniams, sklandytuvams ir lengviesiems lėktuvams atskristi, išskristi ir judėti, o skraidymo tvarka turėtų būti griežtai reglamentuota. Dabartinė lauko aikštelė – nusileidimo–pakilimo takas atitinka tokio reglamentuoto naudojimo reikalavimus, ir toliau jį ilginti draudžiama, nes tai neišvengiamai reikštų, kad šis kompleksas bus pertvarkytas į civilinį aerodromą.“

Perspektyvos kuklios

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri yra Kuršių nerijos teritorijos plano rengėja, aerodromo steigimui Nidoje iki šiol prieštaravo, sakydama, kad tame krašte aerodromų nestokojama. „Siekiant pakeitimų šiuo klausimu, tektų atnaujinti jį rengiančių ir derinančių institucijų diskusiją, taigi procesas gali tęstis ilgai“, – apgailestauja Neringos meras ir stebisi, kad pati valstybė investavo į objektą didžiules lėšas, o dabar nutraukė jo veiklą. 

Šiai nuomonei antrina ir A. Šumskas: „Neprižiūrimas KTT labai greitai užželia, ir būtų tikrai gaila vėjais paleistų nemažų investicijų. Juk formaliai žiūrint – kaip atskrisdavo į Nidą, tarkim, 4 lėktuvai per savaitę, panašiai būtų ir su aerodromu – srautas ženkliai neišaugtų. O viską šitaip palikti tikrai neracionalu.“ 

B. Zaronskio ir dalies aviatorių nuomone, aviacinius reikalus Nidoje turėtų spręsti paskirtas specialistas, objekto administratorius. Dabar atrodo, kad to aerodromo niekam nereikia, laikas eina, o realių žingsnių nematyti. 

G. Kalinauskas svarsto, kad Kariuomenės vado įsakymas ir nauja redakcija išdėstytas Leidimų civilinių orlaivių skrydžiams Lietuvos Respublikos pasienio zonoje išdavimo tvarkos aprašas apskritai  prieštarauja Aviacijos įstatymui, gal ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, kur kalbama apie pagrindines žmogaus teises laisvai judėti ir naudotis savo nuosavybe. Verta atkreipti dėmesį ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 17 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisykles, nustatančias, kad orlaivių skrydžiai pasienio zonoje yra galimi, jei atitinka tam tikrą reglamentavimą. Visus šiuos aspektus turi išanalizuoti teisininkai...

O kol kas ambicingi kurorto politikų planai į regioną pritraukti kuo daugiau lėktuvais keliaujančių turistų lieka numarinti. Tenka guostis tik tuo, kad Bulvikio rage sutvarkytoje erdvėje gali vykti bendruomenės šventės, sukurta infrastruktūra naudojasi vėjaračių entuziastai, suderinus čia galės būti rengiamos aviacinės šventės.