Temą „Ar Lietuva turės savo astronautą?“ inspiravo „Aviacijos pasaulio“ skaitytojo, su aviacine veikla susijusios įmonės „MOLDO aviation partnership“ įkūrėjo, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos auklėtinio Silvestro Moldovancevo laiškas.

Laiške skaitytojas apgailestaudamas rašo: „Daugiau nei po 10 metų pertraukos Europos kosmoso agentūra (EKA) rengs naują astronautų atranką. Agentūra priims aplikacijas nuo balandžio mėnesio 1 dienos iki gegužės mėnesio 28 dienos. Vėliau prasidės atrankos procesas. Deja, Lietuva dar nėra pilnavertė EKA narė ir jos piliečiai negali aplikuoti. Su pavydu žiūrime į Latviją ir Estiją, kurios piliečiai jau galės dalyvauti atrankoje. Pagal tai, kas rašoma žiniasklaidoje, LR Seimas svarstys stojimo sutarties ratifikavimą tik rudens sesijoje, tada aplikuoti jau bus per vėlu, nes aplikavimas baigiasi gegužės mėnesio 28d. Lietuva prarastų labai retą galimybę. Norėjau paprašyti paspartinti stojimo į EKA sutarties ratifikavimą, įtraukiant šį klausimą į šio pavasario sesiją ir spėti ratifikuoti sutartį Seime iki gegužės 27 dienos, kad talentingi žmonės pirmą kartą po mūsų kosmonauto Rimanto Stankevičiaus galėtų pretenduoti tapti Lietuvos astronautais. Šios atrankos Europoje yra labai retos. Tai svarbu tiek man asmeniškai, tiek ir pačiai valstybei, kuri taip galėtų įkvėpti mūsų jaunuosius specialistus svajoti ir siekti maksimalių aukštumų“.

Lietuvos kosminė kelionė ES prasidėjo prieš 10 metų

Stojant į Europos Sąjungą valstybės narės prisiėmė įvairaus lygio įsipareigojimus ir atsakomybę dalyvauti Europinėse mokslo, technologijų, sveikatos, aplinkos ir klimato, reformų ir investicijų, regionų plėtros, socialinėse ir pan. programose. Lietuvai 2004 metais įstojus į ES dalyvavimas tokiose programose, net ir sumokant programose numatytus metinius narystės įnašus, davė vienokią ar kitokią apčiuopiamą politinę, ekonominę ir socialinę naudą. Lietuvos dalyvavimo aukšto mokslinio ir technologinio lygio programose būtinybė formavosi palaipsniui. Pavyzdžiui asocijuotos narystės su didžiausia pasaulyje mokslo institucija CERN pasirašyta tik 2017 metais. Tokio ar panašaus masto susitarimus kaip taisyklė pasirašo Vyriausybė, o tvirtina Seimas.

Oficiali Lietuvos institucinė veikla Europos kosmoso agentūros (EKA) programose prasidėjo 2010 spalio 7 dieną, Lietuvai pasirašius susitarimą dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje.

Iki pilnos EKA narystės pagal galiojančią tvarką dar teko praeiti du etapus – po penkerių metų pradėti vykdyti  Bendradarbiaujančios Europos valstybės planą, kurį Lietuva su EKA pasirašė 2015 rugsėjo 28 dieną ir tik praėjus dar 5 metams priimti sprendimą – tapti asocijuota ar pilnateise EKA valstybe-nare. Bendradarbiaujančios Europos valstybės plano rėmuose Lietuva dalyvavo 6 EKA konkursuose, finansavimas buvo skirtas 40 projektų. Per šį laikotarpį susiformavo kosmoso mokslo, technologijų ir verslo bendruomenė. Pavyzdžiui, UAB „NanoAvionika“, UAB „Elsis PRO“, UAB „Geomatrix“, Klaipėdos universiteto jūrinių tyrimų centras jau yra tapę Europinio ir net pasaulinio žinomumo organizacijomis. 

Regis, Lietuvos institucinis veikimas kosmoso srityje vyko itin sklandžiai. Tik kartą buvo atvejis per praėjusį kosminių veiklų dešimtmetį, kai Seimui beveik skubos tvarka 2012 gruodžio 4 dieną teko ratifikuoti keturias JT tarptautines sutartis (konvencijas) kosminės erdvės naudojimo srityje. To prisireikė dėl paprastos priežasties – be šio teisinio akto nebūtų buvę leidžiama į kosmosą iškelti pirmuosius 2 mažus lietuviškus palydovus, kurie jau buvo konstruojami ir gaminami, o pirmoji starto data buvo numatyta 2013 metų pabaigoje.

Narystė EKA bus ratifikuota tik rudenį 

Atėjo 2020 metai. Buvo aišku, kad rugsėjo mėnesio pabaigoje reikės priimti sprendimą dėl tolimesnės Lietuvos ir EKA bendradarbiavimo eigos. 2020 liepos 1 dieną veiklą pradėjo Lietuvos kosmoso biuras, veikiantis Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) sudėtyje.   

Dėl COVID-19 pandemijos, kažkiek tai dėl ministerijos valdžios kaitos, o gal ir dėl institucinės priežiūros stokos Vyriausybei 2020 rugsėjo 9 dieną teko vieneriems metams pratęsti Bendradarbiaujančios Europos valstybės plano susitarimą. Pakeliui, 2021 kovo 18 dieną EKA Taryba pritaria suteikti Lietuvai asocijuotos narystės statusą, o balandžio 29 dieną LR Ekonomikos ir inovacijų ministrė pasirašė asocijuotos EKA narystės sutartį, kurią iki 2021 m. rugsėjo 27 dienos turi ratifikuoti Seimas. Rugsėjo mėnesio pabaiga yra faktinė ir teisinė Lietuvos kosmoso veiklų derinimo ir tvirtinimo su EKA atskaitos data.

Deja, tenka iš dalies nusivilti. Paaiškėja, kad Lietuva negalės turėti savo kosmonauto-astronauto!

2021 m. kovo 31 dieną EKA paskelbė 4 naujų kosmosnautų-astronautų atranką, truksiančią iki šių metų gegužės 28 dienos. Visa aukščiau paminėta datų chronologija lėmė tai, kad Lietuvos atstovai atrankoje negalės dalyvauti, nes Lietuva dar nėra asocijuota EKA valstybė-narė.

Estai galės, nes Estija nuo 2015 m. rugsėjo 1 dienos yra pilnateisė EKA narė, ir latviai galės, nes Latvija nuo 2020 m. birželio 30 dienos tapo asocijuota EKA nare.

Beje, Latvija netgi pandemijos metu sugebėjo pasirašyti asocijuotos narystės sutartį su EKA anksčiau, nei šią sutartį ratifikavo Latvijos Seimas (2021 m. liepos 27 dieną). Matyt, valia ir ryžtas buvo aukščiau žemiškų reikalų.  Nesitiki, kad valdžia verstųsi per galvą ir sugebėtų pasirašyti sutartį bent iki gegužės 27 dienos. Tada Lietuvai po pasirašymo (dar Seimui neratifikavus sutarties) tapus asocijuota nare lietuvaičiai paskutinę astronautų atrankos konkurso dieną galėtų teisėtai pareikšti norą tapti astronautais.

Didelė laiko praradimų kaina

Apmaudu, kad vos vieneri metai kosmoso mokslo ir technologijų srityje gali kainuoti praradimų. Ir visas apmaudas kyla žinant, kad Lietuva turėjo stipriausią planetos žmogų, ištvermingiausią pasaulyje „geležinį žmogų“, esktra pasaulinės klasės lakūnus, kad jau turėjome patvirtintą kosmonautą-bandytoją lietuvį Rimantą Stankevičių, lietuviško kraujo turinčius inžinierių, mokslininką, 3 kartus Rusijos kosmonautą Aleksejų Kuraitį-Jelisejevą ir 3 kartus JAV astronautą Karolį Bobko. Deja, naujos galimybės gali tekti laukti ne vienerius metus. 

Valstybei turėti savo profesionalų kosmonautą (iš EKA atlyginimą gaunantį kosmoso darbuotoją), nereiškia, kad žmogus tik paskraidys ir tuo viskas baigsis. Visiškai ne. Bet kurioje srityje pirmasis savo valstybėn naujausių žinių ir gebėjimų atsinešantis žmogus sukuria prielaidas naujesnėms žinioms, mokslo ir technologijų kryptims, inovatyviems poreikiams, netgi įpročiams, atsirasti. Be tokio požiūrio Lietuva nebūtų tapusi lazerių ir biotechnologijų valstybe. 

O kartais neskubantiems valdininkams, tiek neretai besišaipančiai žiniasklaidos daliai, kurie galvoja, kad Lietuvai kosmoso veiklose dalyvauti neverta galėčiau pasakyti – būkite sąžiningi, ir nesiruoškite tapti 5G mobilaus ryšio, kurį užtikrins į kosmosą iškelta infrastruktūra, vartotojais, nes prie jų plėtojimo jau prisideda ir lietuviškas kosminis verslas.

Visgi siūlyčiau ketinantiems save išbandyti, net ir be galimybės dalyvauti atrankoje, susipažinti su keliamais reikalavimais ir užpildyti anketą.

https://esamultimedia.esa.int/docs/careers/ESA_Astrosel_Handbook.pdf

Lietuvos kosmoso biuro komentaras

Redakcija gavo Lietuvos kosmoso biuro, veikiančio Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūroje, koordinatorės Eglės Elenos Šataitės komentarą.

„Pirmiausia noriu pasidžiaugti, kad Lietuva sėkmingai užbaigė net 10 metų trukusį stojimo į Europos kosmoso agentūrą (EKA) procesą.

Lietuvoje kosmoso politiką formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o įgyvendina – Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), kurioje 2019 m. liepos mėn. įsteigtas Lietuvos kosmoso biuras. Pagrindinis biuro tikslas – kurti ir plėtoti Lietuvos kosmoso ekosistemą, grįstą inovacijoms imlaus verslo, mokslo ir viešojo sektorių bendradarbiavimu ir integracija į tarptautinę kosmoso bendruomenę. Lietuvos kosmoso biuras nuolat teikia informaciją bei konsultacijas suinteresuotiems dalyviams apie galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų ir inovacijų programose bei veikia kaip nacionalinis kontaktas Horizontas Europoje programoje; organizuoja informacines dienas, partnerių paieškos misijas, kontaktų muges užsienyje, siekiant skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kosmoso srityje; organizuoja tarptautinius kosmoso inovacijų konkursus Galileo Masters ir Copernicus Masters.

Noriu atkreipti skaitytojo dėmesį, kad stojimas į tarptautinę organizaciją yra procesas su tam tikrais etapais, juos apibrėžia nacionalinės ir tarptautinės teisės reikalavimai, tarptautinės organizacijos steigiamieji dokumentai. Pasirašytas tarptautinis susitarimas – stojimo į EKA sutartis – iki š.m. rudens bus ratifikuota LR Seime. Paprastai ratifikavimo procesas trunka apie vienerius metus, bet tikimasi, kad procesas vyks labai sparčiai ir bus baigtas iki rudens. Tuomet Lietuva taps oficialia EKA nare ir galės dalyvauti tarptautiniuose mokslinių tyrimų ir inovacijų konkursuose.   

Noriu pabrėžti, kad Lietuvai įstojus į EKA, prasidės kokybiškai naujas bendradarbiavimo su Europos kosmoso atstovais etapas, šalies kosmoso bendruomenei – verslui, startuoliams, mokslui, jauniems universitetų absolventams ir studentams bei kitiems - atsivers galimybės dalyvauti EKA konkursuose, inovacijų projektų kvietimuose. Taip pat norėčiau akcentuoti, kad kai kuriomis EKA programomis lietuviai gali pasinaudoti jau dabar. Pavyzdžiui, Jaunųjų absolventų programai, kurioje paraiškas gali teikti neseniai studijas baigę absolventai arba studijuojantys paskutiniame universiteto kurse, pretendentų iš Lietuvos labai trūksta. Studentai, startuoliai taip pat kviečiami dalyvauti Galileo Masters ir Copernicus Masters konkursuose, kuriuose iššūkius pateikė Europos kosmoso agentūra, Europos Komisija, Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūra (GSA), Vokietijos susisiekimo ir skaitmeninės infrastuktūros ministerija, Vokietijos aerokosmoso centras (DLR), kompanijos Planet, BayWa, Airbus, UP42.”