Lietuvos Akrobatinio skraidymo federacija 2016 metų pabaigoje minėjo atkurto akrobatinio skraidymo 50-metį. Nusipelniusiems pilotams pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos metais buvo įteikti aukščiausios klasės apdovanojimai – sporto meistro ženklai.
Į renginį Kauno įgulos karininkų ramovėje susirinko ir buvo apdovanoti stipriausi Lietuvos akrobatinio skraidymo meistrai. Akrobatinio skraidymo patriarchams, tarp kurių ir pirmosiose atkurto akrobatinio skraidymo varžybose 1966 m. dalyvavęs Vladas Drupas bei prof. Algirdas Smilgevičius, buvo skiriamas ypatingas dėmesys. Renginyje dalyvavo prieš 50 metų akrobatinio skraidymo varžybose 1-ąją vietą iškovojusi Vilniaus komanda – Zigmas Polinauskas, Zigmas Motiekaitis, Jonas Kuzminskas.
Sidabriniai akrobatinio skraidymo sporto meistrų ženklai įteikti akrobatinio skraidymo lakūnams, turėjusiems SSRS sporto meistro vardus, bei lakūnams, paskutiniais metais įvykdžiusiems sporto meistro reikalavimus, – iš viso 38 vyrams ir 8 moterims.
Investuodami savo lėšas, Lietuvos vardą jie neša ant aukščiausių Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo sporto varžybų pakylų. Ačiū jiems už tai.
Aukščiausias klasės apdovanojimas – sidabrinis akrobatinio skraidymo nusipelniusio tarptautinės klasės sporto meistro ženklas (su rubinu), kaip aukščiausias įvertinimas, įteiktas lakūnams Jurgiui Kairiui ir Antanui Marčiukaičiui, kurie savo nepailstamu darbu ir aistra garsina Lietuvą visoje pasaulio aviacinėje arenoje.
Sidabriniai akrobatinio skraidymo tarptautinės klasės sporto meistro ženklai (su deimantu) įteikti daugelio Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo varžybų prizininkams Eltonui Meleckiui, Donaldui Bleifertui, Onutei Motiejūnaitei ir Jurgiui Kairiui. Apdovanojimus sportininkams įteikęs Lietuvos aeroklubo prezidentas Gintaras Kalinauskas džiaugėsi lakūnų pasiekimais ir išreiškė viltį, kad sportinė aviacija Lietuvoje tik stiprės.
„Aviacija nuo pat tarpukario laikų, kada Lietuva buvo pažangiausių Europos aviacinių valstybių tarpe, išlieka stipri. Nors ir stokodami sąlygų, lakūnai demonstruoja savo užsispyrimą ir valią iškovodami aukščiausius apdovanojimus. Investuodami savo lėšas, Lietuvos vardą jie neša ant aukščiausių Europos ir pasaulio akrobatinio skraidymo sporto varžybų pakylų. Ačiū jiems už tai“, – kalbėjo Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijos prezidentas, lakūnas ir istorikas Eugenijus Raubickas.
AKROBATINIS SKRAIDYMAS LIETUVOJE
Akrobatinio skraidymo sporto ištakomis Lietuvoje galima būtų laikyti 1920 m., kai Lietuvos karo aviacijos lakūnas Jurgis Dobkevičius Kaune virš Aleksoto aerodromo lėktuvu „Fokker D.VII“ atliko aukštojo pilotažo figūrą – kilpą. 1938 m. ten pat vykstant Tautinei olimpiadai buvo surengtos pirmosios lėktuvų sporto varžybos. Aukštojo pilotažo čempionu tuomet tapo rašytojas lakūnas Jonas Dovydaitis. Pokario metais, sparčiai tobulėjant sklandymui, aukštasis pilotažas kurį laiką neturėjo galimybės vystytis. 1963 m. Vilniaus aviacijos sporto klubui gavus pirmuosius čekoslovakiškus lėktuvus „Z-326“, jie buvo naudojami sklandytojų pilotavimo lygiui tobulinti. 1965 m. rudenį Aleksandro Jonušo iniciatyva Kauno aviacijos sporto klubas gavo pirmą akrobatinį „Z-326“. Po metus trukusių intensyvių treniruočių, 1966 m. buvo surengtos pirmosios akrobatinio skraidymo varžybos. Todėl šiuolaikinio akrobatinio skraidymo pradžia laikomi 1966-ieji, kai Vilniuje įvyko pirmosios akrobatinio skraidymo varžybos pagal akrobatinio skraidymo programą. Jose su lėktuvais „Z-326“ varžėsi Vilniaus ir Kauno akrobatinio skraidymo lakūnai. Nugalėtoju tuomet pripažintas Jonas Kavaliauskas.
„Tecnam P2012 Traveller“ techniniai duomenys |
|
Įgula |
1/2 |
Keleiviai |
9 |
Ilgis |
11,8 m |
Aukštis |
4,4 m |
Sparnų mojis |
14 m |
Sparnų plotas |
22 kv. m |
Variklis |
Du „Lycoming TEO-540-C1A“, 375AG |
Maksimalus greitis |
354 km/val. |
Tuščio masė |
2250 kg |
Maks. masė |
3600 kg |