Kalbinio ryšio kanalų iškirstymo reikalavimų pakitimai laikinai atidėti

Titulinis
Straipsniai
Aviacijos sportas
Naujienos
Kalbinio ryšio kanalų iškirstymo reikalavimų pakitimai laikinai atidėti

Paskelbta: 2017-12-28

2017 m. gruodžio 13 d. CAA direktoriaus įsakymu buvo laikinai atidėtas reikalavimas kiekviename orlaivyje turėti radijo ryšio įrangą su 8,33 kHz kanalų išskirstymo funkcija visoje Lietuvos Respublikos nevaldomoje oro erdvėje, kuris būtų įsigaliojęs 2018 m. sausio 1 dieną.

Gruodžio mėnesio „Aviacijos pasaulio“ žurnalo numeriui besisukant spaustuvėje sužinojome atnaujintą informaciją dėl ES 1079/2012 reglamento reikalavimų atidėjimo. Paprašėme CAA pakomentuoti, kokių veiksmų buvo imtąsi.

Kadangi reglamento įgyvendinimo data artėjo, mes negalėjome 6 mėnesius laukti Komisijos atsakymo, todėl buvo priimtas sprendimas – kaip laikina priemonė išleistas CAA direktoriaus 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 4R-185 dėl radijo dažnių naudojimo.

Alvydas Šumskas
Civilinės aviacijos administracijos direktoriaus pavaduotojas

Atsižvelgiant į Europos komisijos įgyvendinamo reglamento ES 1079/2012 reikalavimus, Valstybės narės norėdamos taikyti išimtis dėl radijo ryšio įrangos ir dažnių atitikimo 8,33 kHz, nė vėliau, kaip prieš vienus metus, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. turėjo kreiptis į Europos Komisiją pateikiant išsamią informaciją, pagrindžiančią būtinybę taikyti išimtis.

Susisiekimo ministerija, pavėluotai gavusi Lietuvos aeroklubo prašymą, šią minėtą informaciją pateikė 2017 m. lapkričio 16 dieną. Taigi, terminas nebuvo išlaikytas. Todėl Komisija gali ir nesuteikti išimties. Komisija per 6 mėnesius nuo Valstybės pateiktos informacijos gavimo, pasikonsultavusi su Eurokontrole ir nustačiusi, kad minėtos išimtys daro įtaką Europos oro eismo valdymo tinklui, gali imtis veiksmų, kad minėtos išimtys būtų persvarstytos. Kadangi reglamento įgyvendinimo data artėjo, mes negalėjome 6 mėnesius laukti Komisijos atsakymo, todėl buvo priimtas sprendimas – kaip laikina priemonė išleistas CAA direktoriaus 2017 m. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 4R-185 dėl radijo dažnių naudojimo.

Jei EK nepritars Lietuvos prašymui taikyti išimtį, šio įsakymo nuostatos nustos galioti nuo Komisijos sprendimo datos. Taigi, negalime garantuoti, jog išimtis bus taikoma iki 2022 m pabaigos. Įsakymo nuostatos galioja visoje Lietuvos respublikos nevaldomoje oro erdvėje.

8,33 kHz kanalų išskirstymas

8,33 kHz kanalų išskirstymas – kai vardiniai kanalų vidurio dažniai atskiriami 8,33 kHz intervalais. Kanalas – tai skaitmeninis kodas, naudojamas derinant kalbinio ryšio įrangą, pagal kurį galima vienareikšmiškai nustatyti taikomą radijo ryšio dažnį ir kanalų išskirstymą. Pavyzdžiui, 125,000 MHz kanalą (25 kHz intervalų išskirstyme) (A) išskirsčius 8,33 kHz intervalais (B), gautume 3 kanalus: 1 – 124,990 MHz, 2 – 125,005 MHz ir 3 – 125,010 MHz.

2018 m. sausio 1 d. turėjusios įsigalioti dvi Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 1079/2012, kuriuo nustatomi bendrame Europos danguje naudojamų kalbinio ryšio kanalų išskirstymo reikalavimai, dalys – 4 str. 5 dalis ir 5 str. 4 dalis. Nuo 2018 m. būtų įsigaliojusi nuostata, kad kiekviename orlaivyje turi būti radijo ryšio įranga su 8,33 kHz kanalų išskirstymo funkcija. Jeigu orlaivis neturi reikalaujamos radijo ryšio įrangos, juo skristi draudžiama ir jam neišduodami skrydžio tinkamumo pažymėjimai.

Dėl reglamento pakeitimo nuostatų atidėjimo (pagal 14 str. 3 dalį) Europos Sąjungos narės galėjo ne vėliau kaip prieš vienus metus iki įsigaliojant pirmiau nurodytoms reglamento dalims teikti prašymą Europos Komisijai su išsamia informacija, pagrindžiančia būtinybę daryti išimtis. Lietuvos aeroklubo prašymas 2017 m. spalio 3 d. raštu „Dėl galimybės suteikti išimtį pagal 2012 m. lapkričio 16 d. EK reglamento Nr. 1079/2012“ buvo pateiktas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai ir kopija – CAA bei Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai.

2017 m. spalio 16 d. CAA parengė kreipimosi į Europos Komisiją tekstą ir pateikė Susisiekimo ministerijai (raštas Nr. 12R-1680). Galutinis kreipimosi tekstas su CAA buvo suderintas 2017 m. lapkričio 13 d. el. paštu. CAA žiniomis Susisiekimo ministerija išsiuntė šį raštą Europos Komisijai trečią lapkričio savaitę, t. y. likus kiek daugiau nei mėnesiui iki pasikeitimų įsigaliojimo dienos.

Kaip šiems pasikeitimams buvo ruošiamasi, paklausėme CAA, VĮ „Oro navigacija“, LAK, Lietuvos sklandymo sporto federacijos ir Lietuvos aviakonstruktorių federacijos. LAK prezidentas Gintaras Kalinauskas pateiktus klausimus ignoravo.

2017 m. balandį vyko CAA susitikimas su Lietuvos aeroklubu ir aviacijos bendruomene (organizavo CAA orlaivių skyrius), kurio metu ne pirmą kartą bendruomenė buvo informuota apie numatytus pasikeitimus. Visus 2016 m. lankydamiesi aerodromuose CAA inspektoriai apie tai pasakydavo ir žodžiu.

Civilinės aviacijos administracija (direktorius Joris Gintilas): „Apie pasikeitimus informavome daugiau nei prieš metus“

Praėjusių metų lapkričio mėn. VĮ „Oro navigacija“ organizuotoje konferencijoje CAA pristatė oro erdvės naudotojams aktualius pasikeitimus. Renginyje buvo paminėta, kad terminas, iki kada reikia kreiptis į Europos Komisiją dėl išimties suteikimo, yra 2016-12-31. 2017 m. balandį vyko CAA susitikimas su Lietuvos aeroklubu ir aviacijos bendruomene (organizavo CAA orlaivių skyrius), kurio metu ne pirmą kartą bendruomenė buvo informuota apie numatytus pasikeitimus. Visus 2016 m. lankydamiesi aerodromuose CAA inspektoriai apie tai pasakydavo ir žodžiu. Orlaivių skyrius nuolat informuodavo orlaivių naudotojus apie reikalavimų įsigaliojimą tiek gyvai (tinkamumo pratęsimo metu), tiek el. paštu. Dauguma orlaivių naudotojų į CAA raginimus atsižvelgė ir tinkamą įrangą įsigijo.

Tačiau LAK tik 2017 m. spalį pateikė prašymą Susisiekimo ministerijai, kuri vienintelė Lietuvos vardu gali kreiptis į Europos Komisiją. CAA gavo šį raštą spalio 12 d., parengė kreipimosi tekstą ir 2017-10-16 pateikė Susisiekimo ministerijai raštu Nr. 12R-1680. Galutinis kreipimosi tekstas su CAA buvo suderintas 2017 m. lapkričio 13 d. el. paštu. Mūsų žiniomis, Susisiekimo misterija išsiuntė šį raštą Europos Komisijai trečią lapkričio savaitę.

Po to, kai buvo gautas Eurokontrolės raštas, kad visi skrydžių planai, kuriuose nebus nurodoma, kad orlaivis turi 8,33 ryšį, bus atmetami, 2017 m. spalio 20 d. CAA informavo Eurokontrolės atstovą el. paštu, kad Lietuva prašys Europos Komisijos išimties. Pagal (ES) 1079/2012 reglamento 14 str. išimties svarstymas gali užtrukti iki 6 mėn.

Pirmas perėjimo prie 8,33 dažnių išskirstymo Lietuvos Respublikos valdomoje oro erdvėje etapas įvyko 2016 m. gruodžio 8 d. Nuo šios datos visi orlaiviai, skrendantys aukščiau kaip 3 km, privalo atitikti 8,33 kHz dažnių išskirstymo reikalavimus.

VĮ „Oro navigacija“ (komunikacijos vadovas Vytautas Beniušis): „Pasikeitimams pasiruošėme taikydami ilgalaikę strategiją“

Pagal ilgalaikį reglamento įgyvendinimo planą „Oro navigacija“ atliko daug parengiamųjų darbų.

Pirmiausia buvo atnaujinta skrydžių valdymo sistemos programinė įranga, galinti apdoroti papildytus skrydžių planus su radijo įrangos, atitinkančios 8,33 kHz reikalavimus, naudojimo žymėjimu. Tada buvo atnaujintas oro navigacijos informacijos rinkinys (AIP), kuriame pateikiama informacija apie taikomus 8,33 kHz dažnių išskirstymo reikalavimus. Vėliau buvo suplanuotos investicijos antžeminei oras-žemė radijo ryšio įrangai įsigyti. Pagal sutartį su įrangos tiekėju įdiegta ir išbandyta radijo ryšio įranga, kuri, gavus leidimus iš CAA, buvo pradėta naudoti. Įranga yra pritaikyta veikti 25 ir 8,33 kHz radijo dažnių kanalų išskirstymo sąlygomis, gauti leidimai iš Ryšių reguliavimo tarnybos radijo įrangai naudoti su 8,33 kHz išskirstymu.

Minėtos įrangos įsigijimas ir pasenusios bei nusidėvėjusios radijo ryšio įrangos keliais etapais pakeitimas atitinkančia 8,33 kHz išskirstymo reikalavimus kainavo apie 152 tūkst. eurų.

Antras, paskutinis, perėjimo etapas visiems oras-žemė radijo dažniams, išskyrus avarinį ir paieškos bei gelbėjimo dažnius (kaip numatyta minėtame reglamente), privalomas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Šis etapas apims visas skydžių valdymo ir skrydžių informacijos paslaugas teikiančias tarnybas visoje šalies teritorijoje (išskyrus du jau paminėtus dažnius, kuriems ir toliau bus taikomas 25 kHz išskirstymo reikalavimas).

Visi orlaiviai, skrendantys šalies oro erdvėje, privalo komunikuoti su skrydžių valdymo ir skrydžių informacijos paslaugas teikiančiomis tarnybomis, todėl ir orlaivių radijo įrangos atitiktis ES reglamento reikalavimams yra neišvengiama.

„Oro navigacija“ yra visiškai pasirengusi galutiniam perėjimui prie 8,33 kHz išskirstymo pagal naujus ES reglamento reikalavimus.

Norime atkreipti dėmesį, kad šis pakeitimas taikomas visoje Europos Sąjungoje, reglamento nuostatos yra privalomos ir tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse.

Lietuvos aviakonstruktorių federacija (Rolandas Kalinauskas): „Skraidysime nelegaliai“

Jeigu pasikeitimai įsigalios nuo kitų metų, tai turėsime rimtų bėdų. Viena radijo ryšio stotelė kainuoja apie 1000 Eur, o poreikio jas įsigyti, konkrečiai aviakonstruktoriams, nėra jokio. Bent 10 mūsų federacijos orlaivių reikėtų keisti radijo ryšio stoteles. Būsime priversti susigalvoti nelegalius dažnius ir vykdyti veiklą per juos. Manau, tikrai yra sprendimo būdų, kaip galėtume vykdyti veiklą su turima įranga, nedarydami didelės įtakos bendrai oro erdvei, bet Ryšių reguliavimo tarnyba neturi motyvacijos mums padėti, o tik sausai vykdo biurokratinius įsakymus.

150 padauginę iš 1000 eurų, reikalingų naujoms radijo stotelėms įsigyti, gauname sumą, kurios federacija niekaip nesuras.

Lietuvos sklandymo sporto federacija (Prezidentas Vytautas Sabeckis): „Nežinau, kodėl taip ilgai delsėme“

Iš viso Lietuvoje yra registruota beveik 150 sklandytuvų ir visuose reikėtų pakeisti radijo ryšio įrangą, jei numatyti pakeitimai tikrai įsigalios. 150 padauginę iš 1000 eurų, reikalingų naujoms radijo stotelėms įsigyti, gauname sumą, kurios federacija niekaip nesuras. Papildomai vien Kauno apskrities aviacijos sklandymo klube reikėtų dar iki 15 naujų įrenginių, kurių kaina – nuo 1500 eurų. Taigi situacija labai prasta...

CAA labai aktyviai ragino mus atkreipti dėmesį į įsigaliosiančius pasikeitimus, LAK taryboje apie tai kalbėjome jau prieš metus ir iš tikrųjų sunku pasakyti, kodėl viskas užtruko taip ilgai.

Apibendrinimas:

Centrinėje ir Vakarų Europoje VHF juostoje (117,975–137 MHz) egzistuoja orlaivių perpildymo problema, todėl yra būtina vystyti oro ir žemės kalbinį ryšį, kuriam naudojamas 8,33 kHz kanalų išskirstymas. Kitu atveju, jei nebus galima patenkinti dažnio paskyrimų paklausos, smarkiai sulėtės oro erdvės naudojimo tobulinimo procesai. Dėl to gali padaugėti vėlavimų, ir tai susiję su didelėmis išlaidomis. Tačiau suprantamas Lietuvos mažosios aviacijos susirūpinimas, nes įsigaliojus šiems pakeitimams nemaža dalis orlaivių liktų stovėti ant žemės, o poreikio plėsti kanalų skaičių tikrai nėra. Kodėl taip vėlai buvo sureaguota dėl prašymo atidėti reglamento įsigaliojimą, atsakymo negavome. Panašu, kad tai tiesiog LAK vidinės komunikacijos problemos.

Aviacijos sportas

Susiję straipsniai