Nelaimė įvyko vos atsikabinus sklandytuvo lynui, kuriuo jis yra ištempiamas aukštyn. Atsikabinus lynui, pilotas sklandytuvu turi skristi tiesiai išlaikydamas kryptį, paskui pereiti į žemėjimą. Mergaitė padarė klaidingus judesius su vairalazde, per staigiai ją patraukė į save, vėliau nuo savęs, todėl sklandytuvas iš pradžių kilo, o po to nėrė žemyn. Nors aukštis buvo nedidelis, smūgis buvo stiprus. 

Situaciją trumpai pakomentavo vienas labiausiai patyrusių vaikų sklandymo instruktorių Lietuvoje Igoris Bykovas, kuris tą dieną ir dirbo su vaikais Pociūnuose: „Pirmus metus besimokanti mergaitė atliko kelis staigius judesius vairalazde ir sklandytuvas smigo į žemę. Smūgio metu vairalazdė prakirto lūpą ir žandą. Mergaitė skrido tvirtai prisisegusi saugos diržais, todėl didesnių sužalojimų išvengta.“

Lietuvos aeroklubas ir Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla pagal specialią, vaikams sukurtą mokymo metodiką per daugiau nei tris dešimtmečius yra paruošę tūkstančius jaunųjų pilotų – mergaičių ir berniukų. Vaikai įvairiuose Lietuvos aerodromuose mokosi aviacijos teorijos pagrindų, sklandyti pradeda nuo 9 metų, o būdami 16-os dažnai persėda į tikrus sklandytuvus, savo gyvenimą susieja su aviacija, tampa pilotais.

Tradiciškai kasmet vasaros pabaigoje vyksta vaikų sklandytojų varžybos – Vytauto Pakarsko taurė, Broniaus Oškinio vardo čempionatas. Visą gyvenimą paskyręs aviacijai vaikų sklandymo instruktorius I. Bykovas ir šiemet Pociūnuose treniravo „sklandukus“, ruošė komandą varžyboms. Rugpjūčio 21 dieną jo treniruojama Kauno komanda – du berniukai ir viena mergaitė – vyks į Vilainių vaikų aerodromą dalyvauti B. Oškinio vardo čempionate.

„Labai nemalonus įvykis Pociūnuose. Norint ateityje išvengti panašių ar skaudesnių pasekmių, reikėtų pakeisti visų vaikiškų sklandytuvų vairalazdes. Tokį siūlymą jau ne kartą esu aptaręs su kolegomis, tačiau jis tebėra neįgyvendintas. Esu pagaminęs pavyzdinį vaikiško sklandytuvo variantą su lenkta vairalazde, kuri nelaimės atveju negalėtų sužaloti piloto. Dabartinė vaikiško sklandytuvo „LAK-16“ vairalazdė yra tiesi, ilga, lyg baslys. Saugumo sumetimais reikėtų pakeisti šią konstrukcijos dalį. Mano vaikiškame sklandytuve „Širšė“ sumontuota ir minkšta kėdutė, kuri padėtų amortizuoti smūgius“, – sakė R. Kalinauskas.

Šiais aviatoriaus žodžiais sunku abejoti. R. Kalinauskas yra vienas sėkmingiausių konstruktorių, turintis lakūno bandytojo patirtį, sėkmingai pastatęs 9 vienviečius, dviviečius ir keturviečius skraidymo aparatus (kai kurie buvo tiražuojami), o praėjusių metų rudenį pirmą kartą į orą pakilo šio konstruktoriaus su kolegomis pastatytas istorinis lėktuvas „ANBO-2“, apie kurį žino ne tik Lietuva, bet ir kitų šalių aviacijos mylėtojai.

Vaikiški sklandytuvai atleidžia daugumą pilotavimo klaidų 

Vaikiški sklandytuvai „LAK-16“ sukurti specialiai vaikams, tai yra itin lengvi skraidymo aparatai, atleidžiantys nemažai pilotavimo klaidų. Vaikai skrenda prisiveržę saugos diržais, priekinė vamzdžio konstrukcija patikimai saugo sėdintį pilotą atviroje kabinoje. Jaunieji aviatoriai ne iš karto gali pakilti į padangę, pirmiausiai jie susipažįsta su teorijos pradžiamoksliu, vėliau prižiūrimi instruktoriaus mokosi riedėti sklandytuvu žeme, o kai įgauna reikiamus įgūdžius, jiems leidžiama atsiplėšti nuo žemės. Ore, pakilus iki 5 metrų, sklandytuvas skrenda vidutiniu 50–60 km/val. greičiu, pilotas vairais išlaiko skridimo kryptį, paskui nukreipia sklandytuvą žemėti ir nutupdo. Tam užtenka kelių šimtų metrų žolinio aerodromo tako. Visuose aerodromuose, kur skraido vaikai, toks žolinis takas vaikų sklandymui yra įrengtas atokiau nuo pagrindinio kilimo ir tūpimo tako. Esant stipriam ar ypač stipriam šoniniam vėjui skrydžiai nevyksta.