Netrukus paaiškės, kas taps Lietuvos aeroklubo prezidentu

Artėja Lietuvos aeroklubo (LAK) – didžiausios aviatorių organizacijos – prezidento rinkimų antrasis turas. Gegužės 1 dieną vyks rinkiminė konferencija Vilniuje.

LAK prezidentą buvo bandoma išrinkti metinės konferencijos metu kovo mėnesio pabaigoje, tačiau iš dviejų kandidatų nei oreivis Gintaras Šurkus, nei aviatorius, buvęs ilgametis  VĮ „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius – nesurinko reikiamo pasitikėjimo balsų skaičiaus. Buvo paskelbta, kad naujų kandidatų paieška ir rinkimai atidedami mėnesiui.

Antroji priešrinkiminė kampanija vyko jau be pirmojo turo kandidatų. G. Šurkus ir A. Raščius iš kovos pasitraukė.

Tai vienos garbingiausių pareigybių aviacijoje, pirmiausia taip klostėsi istoriškai, kai LAK buvo pavyzdinė ir gerbiama organizacija prieškariu, o ir dabar ji yra pati didžiausia aviatorių bendruomenės dalis.

LAK prezidentą buvo bandoma išrinkti metinės konferencijos metu kovo mėnesio pabaigoje, tačiau iš dviejų kandidatų nei oreivis Gintaras Šurkus, nei aviatorius, buvęs ilgametis  VĮ „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius – nesurinko reikiamo pasitikėjimo balsų skaičiaus. Buvo paskelbta, kad naujų kandidatų paieška ir rinkimai atidedami mėnesiui.
Antroji priešrinkiminė kampanija vyko jau be pirmojo turo kandidatų. G. Šurkus ir A. Raščius iš kovos pasitraukė.

Prezidento paieškos

Prasidėjo desperatiškos paieškos – kas galėtų atstovauti aviatorius ir norėtų užimti šį postą. Iš vienos pusės – tai vienos garbingiausių pareigybių aviacijoje, pirmiausia taip klostėsi istoriškai, kai LAK buvo pavyzdinė ir gerbiama organizacija prieškariu, o ir dabar ji yra pati didžiausia aviatorių bendruomenės dalis. Iš kitos pusės – niekas nenori tapti atpirkimo ožiu sprendžiant sudėtingiausius LAK klausimus dėl turto, aerodromų likimo, sporto vystymo. Šis Gordijaus mazgas kol kas neišrišamas, nes nėra valstybinio požiūrio, LAK kol kas yra politikų paraštėse. Tad rūpi klausimas, kas užims LAK prezidento pareigas ir ko galima tikėtis netolimoje ateityje.
Antrojo turo kandidatai – net trys, du iš jų – aviacijos ragavę, o vienas – politikas. Štai jums ir įvairovė. Trumpai apie kandidatus.

Akrobatinio skraidymo sporto meistrė, Violeta Gedminaitė

Pirmąkart – moters kandidatūra

Į prezidento postą pirmą kartą LAK istorijoje pretenduoja moteris – tai akrobatinio skraidymo federacijos pažiba, tarptautinės kategorijos teisėja Lietuvos, Europos ir Pasaulio čempionatuose (Intermediate, Advenced, Unlimeted), akrobatinio skraidymo sporto meistrė, Violeta Gedminaitė, nuo jaunystės kaupusi aviacinę sportinę patirtį aerodromuose, lėktuvuose. Yra priskraidžiusi 700 valandų akrobatiniais lėktuvais „Z-326”, „Jak-18A”, „Jak-50”, „Jak-52” ir „Jak-12M”. Svarbesni pasiekimai varžybose: TSRS čempionatų ir varžybų prizininkė (1972, 1976, 1979, 1980, 1981, 1982). 

Ukrainos moterų čempionato absoliuti čempionė (1978). S. Dariaus ir S. Girėno taurės prizininkė (1974, 1979). 1973-1978 metais dirbo Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje vyr. konstruktore, cecho viršininke.

Visada besišypsanti, nestokojanti bendravimo diplomatijos Violeta ketina skirti visą savo laiką Lietuvos aeroklubui, jeigu jai būtų patikėtas jo vairas. Nuo 2005 metų eina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Karoliniškių seniūnės pareigas.

Aviatorius ir verslininkas Rolandas Ragaišis.

Kiti kandidatai – politikas ir verslininkas

Antrasis kandidatas – aviatorius ir verslininkas kaunietis Rolandas Ragaišis. Iš pirmo žvilgsnio – aviatorių tarpe mažai pažįstamas, nėra itin viešas asmuo. Rolandas nuo 2003 metų yra sklandytuvų „Lak-17B/BT“ ir „Lak-17BFES“ EASA sertifikavimo pagal CS-22 reikalavimus darbo grupės vadovas, o Nepriklausomybės pradžioje jam yra tekę dalyvauti įvairiose tarptautinėse aviacinėse derybose tarp stambių aviacijos bendrovių vertėju. Įkūręs aštuonias veikiančias verslo įmones vyras dar randa laiko aktyviam sportui – burlentėms, parasparniams, sklandymui, yra mikrolengvojo skraidančio sparno SWIFT pradininkas Lietuvoje.
 

 

Mindaugas Sinkevičius

Trečioji kandidatūra – politinę karjerą kaupiantis Mindaugas Sinkevičius, nuo gruodžio vidurio vadovaujantis UAB „Jonavos vandenys“. Jo biografijos eilutėse – ūkio ministras (pasitraukė iš pareigų), anksčiau ėjo Jonavos mero pavaduotojo (visuomeniniais pagrindais) ir Jonavos mero pareigas. Didžiausias patyrimo kraitis – vadovavimas skirtingų dydžių kolektyvams.
M. Sinkevičius yra socialinių mokslų daktaras, o vadybos ir verslo administravimo bei teisės mokėsi net trijuose šalies universitetuose.

Kandidatų mintys ir pažadai

Visų kandidatų mintys – gražios, gal labiau – diplomatiškos, atsargios, jose nėra utopinių pažadų ir nėra aštrių diskursų. Bandoma optimistiškai, kol kas žodiškai siekti vienybės, apjungti, konsoliduoti. Idėjos išlieka tos pačios, kaip ir praėjusių kadencijų prezidentų – siekti vieningumo, didesnio viešumo, ieškoti bendradarbiavimo su Krašto apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija, kitomis ministerijomis ir įstaigomis, nors iki šiol tokie bandymai nieko naujo neatnešė. Verta prisiminti liaudies išmintį – lašas po lašo ir akmenį pratašo. 

„Aviacijos pasaulis“ paklausė kandidatų, kokios jų mintys siekiant LAK prezidento posto.

M. Sinkevičius išskiria keletą prioritetų. Pirma – patraukti įvairesnių auditorijų dėmesį pasitelkiant visas šiuolaikinės komunikacijos priemones; ieškoti būdų, kaip į aviacijos renginius pritraukti žiūrovų ir potencialių rėmėjų; sudominti aviacija vaikus ir jaunimą.

Antra – reikalingas aktyvus darbas su įvairaus lygio valdžios institucijomis dėl aviacijos bendruomenės turto.

„Šis turtas neturėtų pereiti Turto banko ar savivaldybių dispozicijon laisvam naudojimui. Priešingu atveju šalies aviacijos ateičiai gali būti suduotas rimtas smūgis“, – sako kandidatas.

Trečia – skatinti aktyvų bendradarbiavimą su bičiuliais, kurie neatsiejami nuo LAK veiklos, su Civilinės aviacijos administracija, VĮ „Oro navigacija“, Kūno kultūros ir sporto departamentu, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo ministerijomis, Karinėmis oro pajėgomis.

Ketvirta – ieškoti finansavimo LAK ir federacijų veikloms, sportinėms varžyboms, jaunimo stovykloms.

„Pagrindinė mano mintis – privalome susitarti, reikia siekti geriausio rezultato kiekvienoje sportinės aviacijos srityje kompromisų keliu", – V. Gedminaitė.

Reikia padaryti daug namų darbų patiems

Violeta Gedminaitė išplatino laišką aviatoriams. Pirmiausiai kandidatė kelia klausimą, kodėl organizacija viduje yra pasiekusį tokį aukštą nesusikalbėjimo lygį. 

„Pagrindinė mano mintis – privalome susitarti, reikia siekti geriausio rezultato kiekvienoje sportinės aviacijos srityje kompromisų keliu. Visos federacijos yra svarbios, visi reikalingi, visi esame Lietuvos erdvių vaikai.

Nenoriu pasakyti, kad nematau problemų, įvardinsiu labai glaustai – finansavimas menkas, valstybinis turtas – be išlaikymo, jaunimas skraido kompiuterių monitoriuose, o ne aerodromuose. Šiuos problemų blokus turėtume išdėlioti į segmentus, numatyti sprendimų kelius ir eiti jais“, – trumpai apibūdino LAK viziją V. Gedminaitė.

Rolandas Ragaišis be diplomatinių vingrybių teigia: „Mūsų, aviatorių, interesai ne visada sutampa su oficialia valdžios atstovų nuomone, todėl mes turime susitarti tarpusavyje, atlikti namų darbus ir argumentuotai ginti savo poziciją, įrodyti savo idėjų ir veiklos ilgalaikę naudą Lietuvos valstybei. 
Turime patys rasti resursų ir parengti konstruktyvius siūlymus valdžios atstovams, kad užbaigtume užsitęsusį pereinamą procesą valstybės valdomo turto klausimu, oro erdvės padalinimo ir valstybės paramos skyrimo sporto, visuomeninės veiklos skatinimui. Turėtume pasinaudoti šiuo metu Lietuvoje vykstančia valdžios struktūrų pertvarka ir surasti būdų daryti įtaką Kūno kultūros ir sporto departamento ir Civilinės aviacijos administracijos reorganizacijos procesuose“.

R. Ragaišis pabrėžia, kad žmonių materialinė gerovė sostinėje ir atokesnėse kaimo vietovėse labai skiriasi, todėl yra svarbu palaikyti toliau nuo sostinės ir didžiųjų miestų, kaimo vietovėse gyvenančius aviacijos entuziastus, kuo aktyviau dalyvaujant vietinių savivaldybių organizuojamuose renginiuose, įtraukiant vietos gyventojus į aviacijos parodomąsias programas ar pramoginius skrydžius. 

„Mes turime būti visos Lietuvos aeroklubas, dangus yra mūsų visų“, – optimistiškai nusiteikęs R. Ragaišis.

Epilogas

Jau 16 metų redakcija stebi LAK prezidentų rinkimus gyvai. Aiškiai matosi, kad, artėjant prezidento rinkimams kandidatai išdygsta paskutinėmis dienomis, net minutėmis. Tai stebina ne tik išoriškai, bet stebisi ir LAK nariai (jų – tūkstančiai), ir patys kandidatai, jie neturi laiko pasiruošti rinkimams, įsigilinti į problematiką, susipažinti su istorija ir žmonėmis, nėra diskusijų. Bet visada kaip nors būna, prezidentas išrenkamas. 

Pastebime, kad LAK prezidento postas šiandien nebėra toks patrauklus, kaip geriausiais LAK laikais jam susikūrus ir turint valstybės palaikymą, iš kitos pusės – tai garbingos pareigos, bet pirmiausiai – pareigos, o ne puošni biografijos eilutė. Šios pareigos reikalaus ne tik išmonės, žinių, bet ir laiko, verta atsižvelgti, kiek kandidatai ketina skirti šioms pareigoms laiko. Tai vienas iš svarbių kriterijų. 

LAK prezidentas, redakcijos nuomone, turi gauti ir padorų finansinį atlygį už darbą arba bent jau už pasiektus rezultatus.

Lietuvos aeroklubui reikia permainų, naujų vėjų, rinkodaros sprendimų, viešinimo, naujo įvaizdžio. Pamatai yra, jie dvasingi ir gilūs – aviatoriai išlieka ištikimi skraidymo idėjoms ir kultivuoja itin daug aviacijos sporto šakų, sugebėdami skinti skambias pergales tarptautinėse varžybose bei puošti įvairiomis progomis Lietuvos padangę. Kaip bežiūrėsime, įdomiausia yra kurti esamuoju laiku, linkime išrinktam prezidentui drąsos ir užsispyrimo, kad neišgaruotų noras pasiraitoti rankoves LAK labui.