Štai JAV, Kanzase, įsikūrusi „Cessna“ jau kedena vienmotorio „Denali“ sparnus. Šis turbopropelerinis vidutinio nuotolio orlaivis pirmajam skrydžiui turėtų pakilti jau visai netrukus, tačiau jo laukia arši konkurencija.

„Pilatus PC-12“ turi „Pratt & Whitney Canada PT6A-67P“ variklį, išvystantį 895 kW galią. Jis 1700 apsisukimų per minutę greičiu suka penkių menčių propelerį (anksčiau naudotas keturių menčių propeleris). Kreiserinis lėktuvo greitis siekia 528 km/val., o maksimalus skrydžio aukštis – kiek daugiau nei 9 km. „Pilatus PC-12“ viduje gali įsitaisyti 6-9 žmonės, įskaitant pilotą. Įdomu tai, kad, nors „PC-12“ iš esmės buvo sukurtas korporacijų vadovų kelionėms bei užsakomųjų skrydžių oro linijoms, jis gali naudoti ir neasfaltuotus takus. Pakilimui pakanka vos 793, o nusileidimui – 661 metro.

„Daher-Socata TBM“ taip pat yra europiečių kūrinys. Šis prancūziškas lėktuvas į rinką įsiliejo 1990 metais ir yra pigesnis už „Pilatus PC-12“, tačiau pardavimais stipriai atsilieka. Gali būti, kad viena iš to priežasčių yra dydis. „PC-12“ gali sutalpinti 9 žmones, o štai „Daher-Socata TBM“ priims tik 6. Taip yra todėl, kad prancūziškas lėktuvas yra daugiau nei 3 metrais trumpesnis (10,74 m prieš 14,4).

Daher-Socata TBM“ turi vieną „Pratt & Whitney Canada PT6A-66D“ variklį, išvystantį 634 kW galią. Kreiserinis šio orlaivio greitis siekia 467 km/val., o maksimalus skrydžio aukštis – 9,45 km. Iš esmės, „Daher-Socata TBM“ yra pigesnis, mažesnis ir taupesnis, o „Pilatus PC-12“ – greitesnis, prabangesnis ir talpesnis.

Šalia šių jau skraidančių konkurentų yra ir keli nauji projektai Kinijoje, paskutinėse bandymų stadijose skraidantis amerikietiškas „Epic E1000“ ir dar keli projektai Europoje. Tai kur „Cessna Denali“ įsilies šioje rinkoje? „Cessna“ taikosi tik į vieną poziciją – „Denali“ privalo tapti šio rinkos segmento lyderiu.

Priešingai nei  senas  „208 Caravan“, naujasis „Denali“ bus žemasparnis ir turės T formos uodegą (kaip ir „PC-12“). Jau vien pažvelgus matyti, kad tai – naujas orlaivis su pretenzijomis į prabangą. „Denali“ viduje tilps 8-11 žmonių, nors pats orlaivis bus tik šiek tiek didesnis už „Pilatus PC-12“, kuris talpina tik 9 žmones. „Denali“ bus didesnis tiek pagal sparnų mojį (16,54 m prieš 16,28), tiek pagal ilgį (14,86 m prieš 14,4). Skirtumas išties nedidelis, tačiau „Cessna“ teigia, kad „Denali“ bus pakankamai erdvus.

„Denali“ pilotų kabina bus 7,6 cm platesnė nei „PC-12“. Ir krovinių skyriaus durys bus aukštesnės (150 cm prieš 135) – pro jas bus galima pakrauti ir motociklą, ką „Cessna“ norėjo pabrėžti. Aišku, svarbiausia tai, kad „Denali“ bus patogesnis keleiviams, tačiau realios informacijos apie tai nebus tol, kol orlaivio neišbandys žurnalistai ar bent jau potencialūs pirkėjai. Tačiau jau dabar aišku, kad pilotai galės džiaugtis itin pažangia „Garmin 3000“ avionika, kai „PC-12“ pilotai turi tenkintis senesniais „Honeywell Primus Apex“ prietaisais.

Naujasis „Cessna“ kūrinys naudoja „General Electric Catalyst“ variklį, išvystantį 920 kW galią. Šiuo varikliu gamintojas itin didžiuojasi, nes tai yra pirmasis tikrai iš pagrindų naujas turbopropelerinis variklis per 30 metų. Tai taip pat yra pirmasis turbopropelerinis variklis turinti 3D spausdintuvu pagamintų detalių.

Nepaisant galingesnio variklio, „Denali“ kreiserinis greitis yra identiškas tam, kurį palaiko „PC-12“ lėktuvas – 528 km/val. „Cessna“ skraidys vos vos aukščiau – maksimalus skrydžio aukštis sieks 9,4 km. Iš tiesų, tai yra labai panašūs lėktuvai visomis prasmėmis, tačiau „Denali“ savo šveicarišką konkurentą visose srityse šiek tiek pranoksta. Galima tikėtis, kad su nauju varikliu „Cessna Denali“ sunaudos mažiau degalų – gamintojas teigia, kad lėktuvo eksploatacijos kaštai bus 15 % mažesni nei artimiausių konkurentų. Tuo tarpu kaina „Denali“ ir „PC-12“ praktiškai nesiskiria – norint įsigyti bet kurį iš jų kišenę teks patuštinti maždaug 5 milijonais JAV dolerių.

Kurioje stadijoje „Cessna Denali“ programa yra dabar?

„Cessna Denali“ vardas nebuvo naudojamas nuo programos pradžios. Kadaise šis lėktuvas dokumentuose ir žiniasklaidos straipsniuose buvo žinomas kaip „Textron Single Engine Turboprop“ (sutrumpintai SETP). Tačiau 2014 metais „Textron“ korporacija įsigijo „Cessna“ ir ėmė naudoti šį prekės ženklą. 2016 metais SETP buvo pervadintas į „Cessna Denali“ – šį vardą lėktuvas ir nešios visos programos metu.

2017 metais jau buvo testuojama degalų tiekimo sistema, propeleris ir kiti varantieji mazgai. Po sėkmingų bandymų imtasi ir bandomųjų modelių gamybos. 2018 metų vasarį Vičitoje prasidėjo „Denali“ prototipo gamyba, o jau gegužę pradėti antžeminiai bandymai. Iš karto po to imta gaminti tris bandymams ore skirtus prototipus. Spalį fiuzeliažai jau buvo beveik baigti.

Šiuo metu „Denali“ prototipų gamyba artėja prie pabaigos. Tai – kritiniai momentai, todėl skubėti tikrai nėra kur. Juolab, kad „Cessna“ siekia pritaikyti modernias gamybos technologijas. Pavyzdžiui, „Cessna“ teigia, kad dideli konstrukciniai komponentai, kaip sparnų lanžeronai, bus pjaunami iš vientisų aliuminio gabalų, taip sumažinant reikalingą skylių ir įvairių tvirtinimo komponentų skaičių. Visa tai daroma siekiant sumažinti lėktuvo gamybai reikalingo žmogaus darbo kiekį, kad kartu sumažėtų ir gamybos kaštai. Nes „Cessna“ planuoja sulaukti daugybę „Denali“ užsakymų.

Pirmasis „Cessna Denali“ skrydis turėtų įvykti artimiausiu metu, o į rinką orlaivis turėtų įžengti jau 2020-aisiais, jei visi bandymai bus sėkmingi.

Ar galima „Denali“ prognozuoti sėkmę?

Sakykime taip – labai nustebtume, jei „Cessna Denali“ per porą metų neperimtų lyderio estafetės. „Denali“ nėra brangesnis už „PC-12“, tačiau visose srityse yra šiek tiek geresnis. Modernus variklis, itin erdvus ir prabangus salonas, pakankamai žemi išlaikymo kaštai, naujausia avionika ir, svarbiausia, patikimas „Cessna“ prekės ženklas – visi ženklai leidžia prognozuoti, kad į rinką žengia naujas lyderis. Ir tai yra gerai, nes ilgą laiką „PC-12“ neturėjo rimto konkurento, kuris rimtai kėsintųsi į šią nišinę rinką. „Denali“ gali sukelti tą reikalingą sujudimą, kurio dėka į orą pakils dar ne vienas naujas modelis.