Jubiliejinis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas truko keturias dienas. Jame varžėsi 24 pilotai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Dėl permainingo oro iš numatytų šešių skrydžių įvyko tik trys, pilotai atliko 13 įvairaus sudėtingumo pratimų. Čempionu tapo Danielius Komža, surinkęs 10 594 taškus. Sidabras atiteko patyrusiam pilotui Rimui Kostiuškevičiui, jis surinko 9696 taškus. Bronzą iškovojo svečias iš Lenkijos Denisas Dawidziukas su 9456 taškais.

Kokios buvo meteorologinės sąlygos varžybų dienomis?

30 metų patirtis rodo, kad birželį vykstantys renginiai dėl oro sąlygų būna sėkmingi. Dažnai prieš renginį atrodo, kad orų prognozė sudėtinga, bet orai... pasitaiso ir pavyksta beveik visi skrydžiai, šį kartą jų buvo trys atliekant 13 pratimų. Kai kurie suplanuoti skrydžiai buvo atšaukti dėl blogų oro sąlygų, buvo lietaus, bet varžybos įvyko kaip ir buvo suplanuota.

Įprasta, kad visi gero skrydžio laurai skiriami pilotui, jo pavardė puikuojasi rezultatų lentelėje, o ką veikia dažnai „nematoma“ žiūrovams žemės komanda?

Nors varžybų metu oro balioną valdo pats vienas pilotas, labai svarbus yra ir komandos indėlis. Komanda turi ne tik puikiai suprasti baliono konstrukciją ir užtikrinti kad pakilimo ir nusileidimo metu viskas vyksta saugiai, bet taip pat padėti pilotui numatyti vėjo kryptį, naviguoti ir pagelbėti atliekant užduotis.

Kokios buvo numatytos starto vietos?

Pakilimai vyko iš įvairių Birštono apylinkės vietų, rytinių skrydžių metu pilotai kilo individualiai iš Prienų arba Nemajūnų, vakarinio skrydžio metu kilo iš pievos prie įvažiavimo į Birštoną.

Kaip augančios dujų kainos paveikė pasiruošimą čempionatui, kaip sprendėte šį aktualų ekonominį klausimą?

Dujos yra didžiausios mūsų renginio sąnaudos, todėl kainų kilimas dėl Rusijos karo prieš Ukrainą mums yra skausmingas. Tiesiog su didesnėmis kainomis susitaikėme, nes to pakeisti mes negalime. Padėjo papildomi renginio rėmėjai, taip pat keletas neįvykusių skrydžių tarsi amortizavo kaštus, tačiau bendra suma už dujas buvo labai didelė.

Kiek iš viso buvo atlikta varžybų užduočių?

Užduočių buvo daug. Penktadienio rytinis skrydis buvo nelietuviškai meteorologinis. Jei paprastai Lietuvoje žemesniuose aukščiuose vėjai pučia į šiaurę tai, pakilęs į didesnį aukštį gali rasti 90° kampu kryptį į rytus. Tai reiškia, kad manevro laisvė apsiriboja 90° kampu.

Šiais metais buvo besikeičiantis vėjas ir įvairiuose aukščiuose galėjome manevruoti, keisdami skrydžio kryptį į visiškai priešingą pusę, t.y. grįždami į tas pačias koordinates, – to ir siekė varžybų direktorius, pateikdamas užduotis. Pratimai buvo įdomesni ir įvairesni, pilotai buvo patenkinti.

Pati paprasčiausia užduotis, kurią atlieka pilotai visose varžybose yra „Kryžius“ (angl. Judge Declared Goal). Pilotai gauna geografines koordinates, nurodančias kur yra ištiestas medžiaginis kryžius ir pakilę nustatytu atstumu nuo jo, turi tiksliai atskristi ir išmesti žymeklį kuo arčiau kryžiaus centro. Šiuolaikinė sportinė oreivystė yra gerokai pažengusi bei skaitmenizuota, o skrydžiu metu yra naudojami kompiuteriai ir daugelis kitų priemonių. Keičiasi ir užduotys, pavyzdžiui, danguje yra skaitmeniškai nupiešiamos 3D formos, į kurias reikia įskristi ir išskristi tam tikrose vietose. Pratimo Land Run metu per nustatytą laiką trimis skaitmeniniais žymekliais reikia pažymėti kuo didesnę teritoriją.

Kaip atrodys ateities skrydžiai karšto oro balionu?

Oreivystė yra seniausia aviacijos rūšis, o karšto oro balionai — seniausia skraidymo priemonė, o tai įpareigoja likti prie tradicijų. Pats skrydžio principas yra kaitinti orą ir lengvinti jį kupolo viduje, kad jis būtų lengvesnis už aplinkos orą, nes balione nėra vidaus degimo variklio.

Aišku, sportinė oreivystė juda į priekį. Lietuvių sukurta programėlė „WatchMeFly“, kuri varžybų metu padeda skaičiuoti rezultatus ir tiksliai juos fiksuoti, susilaukė pasaulinio susidomėjimo. Dabar programėlė yra naudojama visų FAI sankcionuotų tarptautinių varžybų metu ir pavirto į didelę oreivystės ekosistemą, kurioje galima rasti pilotų reitingus ir varžybų duomenis.

Mes pereiname prie 3D skrydžių vizualizacijos, būtuoju laiku galime stebėti 4D platformoje skrydžius, matyti rezultatus, juos komentuoti, analizuoti. Taip pat viso pasaulio pilotai naudojasi standartizuota „Balloon Live Sensor“ sistema, kuria naudojasi ir tarptautinės organizacijos. Būtent šiai sistemai ir buvo sukurta lietuvių programėlė.

Smagu, kad Lietuvos vardą garsina ne tik sportiniai pasiekimai, bet ir oreivių bendruomenės narių kurta programa. Lietuvos oreivių atstovas ir programuotojas Julius Venckus yra atsakingas už programų kūrimą ir tolesnę jų plėtrą.

Ko palinkėtumėte tiems, kuriems galbūt trūksta drąsos dalyvauti šiame ar panašiuose oreivystės renginiuose?

Jauniems pilotams palinkėčiau, kad jie surastų savyje energijos, ugnelės ir noro pajausti varžybų emocijas, tai jiems atsipirks neįkainojamais įspūdžiais ir patirtimi.