Linai, esate Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius ir prieš keletą mėnesių tapote Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovu. Kaip pavyksta suderinti šias pareigas? Ar jos panašios, ar visiškai nepanašios?

Taip, ir dar tapau tėčiu, tad pirmąjį mėnesį buvau tėvystės atostogose.  Šios pareigos turi ir panašumų, ir skirtumų. Panašu yra tai, kad tiek muziejus, tiek asociacija skiria didelį dėmesį edukacijai, kosmonautikos pasiekimų populiarinimui, jų  rezultatų pristatymui visuomenei.  Vis tik muziejaus veikloje yra svarbesnė muziejinė, kultūrinė, edukacinė pusė, o asociacijos veiklai svarbu bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, verslu, tarptautinėmis organizacijomis, užsienio mokslo ir kosmoso verslo centrais, dalyvavimas projektinėse veiklose. Šiuo metu yra svarstomas labai svarbus klausimas dėl Lietuvos ateities Europos kosmoso agentūroje. Todėl pasvėrus užduotis, laiką ir galimybes – Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktoriaus pareigas reikės perduoti kitam kosmonautikos entuziastui. Tačiau planuoju ir toliau aktyviai dalyvauti asociacijos veikloje, kadangi muziejus yra asociacijos narys.

Ar esate numatęs visos kadencijos laikotarpio – 5 metų muziejaus vystymo strategiją? Kokia ji?

Veiklos planą reikėjo paruošti ir pateikti konkursui. Šiuo metu yra kelios svarbios užduotys. Svarbiausia, tai šiuo metu įgyvendinamas muziejaus ekspozicijos įrengimo projektas. Jam pasibaigus Lietuvos etnokosmologijos muziejuje bus įrengta šiuolaikinė ekspozicija, modernus laukiamasis, edukacinės klasės. Projektas turi būti baigtas iki 2020 metų sausio, tad laiko liko labai nedaug. 

Kita svarbi užduotis – turistinis sezonas. Net su uždaryta pagrindine ekspozicija mums pavyko išlaikyti nesumažėjusį lankytojų srautą, o šiais metais net tikimės ir nedidelio padidėjimo. Strategijoje yra daug tikslų ir užduočių: tapti tarptautinės astronautikos federacijos nariais, tarptautinės kosmoso savaitės asociacijos nariais, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, edukaciją, atgaivinti moksleivių kosmonautikos varžybas, rengti parodas, renginius, puoselėti etninę kultūrą, pilietiškumą. Stengsimės juos pasiekti ir įgyvendinti.

Kokie Lietuvos aerokosmoso asociacijos pasiekimai yra patys svarbiausi ir kodėl?

Pirmiausia, tai kosmoso veiklos, iniciatyvų išjudinimas. Asociacijos veiklos pradžioje mintys apie kosmoso veiklas Lietuvoje, lietuviškus palydovus daug kam kėlė šypseną. O dabar kosmose skrieja lietuviški palydovai, veikia įmonės kosmoso sektoriuje, vyksta diskusijos apie Lietuvos įstojimą į Europos kosmoso agentūrą. To pasiekti padėjo tokių žmonių kaip dr. Vidmantas Tomkus, dr. Vladas Lašas, prof. Vladas Vansevičius, Saulius Lapienis patirtis ir tokių kaip Vyenis Buzas, Laurynas Mačiulis, kurie po stažuotės NASA atsivežė lietuviško palydovo idėją jaunatviškas entuziasmas, užsidegimas.

Antra tai kosmonautikos konferencijos SEMWO. Jų metų Lietuvą aplankė NASA astronautas Karol Joseph Bobko, NASA Ames tyrimų centro direktorius dr. Pete Worden, Rusijos kosmonautai Igor Volk, A. Jelisejev, G. Grečka, kosmonautikos sektoriaus atstovai iš įvairių Europos šalių, Rusijos, Kinijos, Japonijos ir kt. Galima sakyti Lietuva tapo matoma pasauliniame kosmoso sektoriaus žemėlapyje, užsimezgė tarptautiniai ryšiai, nuvyko pirmieji studentai į stažuotes NASA.

Kokią vietą tarp kaimyninių šalių užima Lietuva vykdant aerokosmines vizijas ir planus? Gal dalyvaujame kokiuose nors ambicinguose projektuose, investuojame ir pan.?

Iš Baltijos šalių šiek tiek geresnėje situacijoje yra Estija, kadangi yra Europos kosmoso agentūros narė. Latvija yra tokioje pat situacijoje, kaip ir Lietuva.  Tačiau Lietuvoje yra jau tarptautine tapusi įmonė Nanoavionics, kurios jau trys palydovai skrieja kosmose ir kuri visai nesenai laimėjo su partneriais didžiulį Horizont 2020 projektą. Yra stipri Geomatrix įmonė, kuri užsiima duomenų apdorojimu. Jos abi yra Visoriuose ir ten ateina kita didelė investicija. Planuojama investuoti 32 milijonus eurų, sukurti ne mažiau kaip 3 mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) centrus, o tarp jų Kosmoso ir fotonikos centrą.

Lietuva jau sėkmingai dalyvavo 4 EKA konkursuose, vykdoma 14 projektų, kurie įdomūs savo apimtimi ir tematikomis: nuo „minkštųjų“ socialinių projektų iki aukštųjų technologijų vystymo. Projektuose dalyvauja UAB „Nanoavionics“, Baltijos pažangių technologijų centras, GIS-Centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, UAB „Hnit-Baltic“, UAB „Lidaris“, Lietuvos inovacijų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Artimiausiu metu Lietuva ruošiasi įgyvendinti ir dar 8 naujus projektus su Europos kosmoso agentūra. Vyksta įvairūs susitikimai, kontaktų mugės, aš pats vykau į tarptautinės astronautikos federacijos kongresą IAC2018 Brėmene, valdybos pirmininkas dr. Antanas Urbas - į Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centrą ESTEC, į kontaktų muges Rygoje, Varšuvoje.

Kokios Lietuvos investicijos yra padarytos siekiant tapti EKA nare ir kaip tai vyko? Kokie rezultatai?

Viskas prasidėjo nuo pirmųjų sutarčių. Jos ir buvo pasirašytos per  Lietuvos aerokosmoso asociacijos organizuotą SEMWO konferenciją 2010 metais. Sutartį pasirašė LR Ūkio ministras D. Kreivys ir EKA tarptautinių ryšių vadovas Peter Hulsroj. Lietuva tapo trečiąja iš Baltijos šalių pasirašiusi sutartį su Europos kosmoso agentūra. 2014 m. spalio 7 d. Paryžiuje buvo pasirašyta ECS sutartis ir Lietuva tapo EKA partnere. Sutartį pasirašė EKA generalinis direktorius Jean-Jacques Dordain ir tuometinis LR ūkio ministras Evaldas Gustas. Tad kelias ilgas ir tik dabar vyksta diskusijos dėl tikrosios narystės Europos kosmoso agentūroje.

Kokių projektų daugiausiai realizuota per 10 Lietuvos aerokosmoso asociacijos gyvavimo metų –astrofizikos, mikroelektronikos, robotikos, medžiagotyros, informacinių technologijų ar kt.?

Minėjau, kad vien 2018 – 2019 metais yra vykdoma 14 projektų, planuojami dar 8 nauji. Juose dalyvauja ir Lietuvos aerokosmoso asociacijos nariai, ir jai nepriklausantys. Galima tik drąsiai sakyti, kad Lietuva kosmoso srityje stiprėja, atsiranda naujų įmonių, į šią veiklą įsijungia naujų žmonių.

Ar jaunimui (jauniems specialistams, mokslininkams) skiriamas ypatingas dėmesys, pritraukiant juos į aerokosmoso projektus?

Šiuo metu studentams yra galimybė vykti stažuotis į NASA Ames tyrimų centrą, į Europos kosmoso agentūrą, vienas studentas vyksta į Austrijoje vykstančią Albach vasaros mokyklą skirtą kosmonautikai. Stažuočių galimybėmis jau yra pasinaudoję kelios dešimtys Lietuvos studentų. Ir esame sulaukę labai gerų jų įvertinimų. Tikiuosi, kad tarp jų atsiras tokių, kurie paseks Vytenio Buzo, Lauryno Mačiulio, Mariaus Klimavičiaus pavyzdžiais ir kosmoso srities neapleis, o toliau joje vykdys veiklą.