Linas Šmigelskas yra Lietuvos aerokosmoso asociacijos prezidentas ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovas. AP kalbina pašnekovą apie jo vadovaujamų įmonių veiklą.
Linai, esate Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktorius ir prieš keletą mėnesių tapote Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovu. Kaip pavyksta suderinti šias pareigas? Ar jos panašios, ar visiškai nepanašios?
Taip, ir dar tapau tėčiu, tad pirmąjį mėnesį buvau tėvystės atostogose. Šios pareigos turi ir panašumų, ir skirtumų. Panašu yra tai, kad tiek muziejus, tiek asociacija skiria didelį dėmesį edukacijai, kosmonautikos pasiekimų populiarinimui, jų rezultatų pristatymui visuomenei. Vis tik muziejaus veikloje yra svarbesnė muziejinė, kultūrinė, edukacinė pusė, o asociacijos veiklai svarbu bendradarbiauti su mokslo įstaigomis, verslu, tarptautinėmis organizacijomis, užsienio mokslo ir kosmoso verslo centrais, dalyvavimas projektinėse veiklose. Šiuo metu yra svarstomas labai svarbus klausimas dėl Lietuvos ateities Europos kosmoso agentūroje. Todėl pasvėrus užduotis, laiką ir galimybes – Lietuvos aerokosmoso asociacijos direktoriaus pareigas reikės perduoti kitam kosmonautikos entuziastui. Tačiau planuoju ir toliau aktyviai dalyvauti asociacijos veikloje, kadangi muziejus yra asociacijos narys.
Lietuvos aerokosmoso asociacijos prezidentas ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus vadovas Linas Šmigelskas
Jūs anksčiau dirbote Lietuvos etnokosmologijos muziejuje Lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėjo pareigose, todėl gerai pažįstate muziejaus veiklą. Ar didelis iššūkis jums buvo prisiimti didžiausią, vadovo, atsakomybę vadovaujant muziejui ir su kokiomis mintimis pradėjote darbus?
Muziejuje dirbu nuo 2004 m. Pradėjau kaip gidas, muziejininkas. 2009 m. laimėjau muziejaus vyr. fondų saugotojo konkursą, tačiau kuravau ir visą lankytojų priėmimą, muziejaus edukacinę veiklą, renginių organizavimą, o nuo 2015 m. tapau lankytojų aptarnavimo ir edukacijos skyriaus vedėju. Todėl muziejų, jo veiklą, jo lankytojus, jame dirbančius žmones pažįstu gan gerai.
Dėl kandidatavimo svarsčiau ilgai, nes puikiai žinau tiek muziejaus galimybes, tiek problemas, tiek laukiančius iššūkius. Tačiau pasitaręs su man svarbiais ir autoritetingais žmonėmis nusprendžiau dalyvauti konkurse ir laimėjus prisiimti atsakomybę.
Kadangi tą pačią savaitę tapau ir tėčiu, ir laimėjau konkursą į Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktoriaus pareigybę, mintys vyravo apie tėvystę.
Ar esate numatęs visos kadencijos laikotarpio – 5 metų muziejaus vystymo strategiją? Kokia ji?
Veiklos planą reikėjo paruošti ir pateikti konkursui. Šiuo metu yra kelios svarbios užduotys. Svarbiausia, tai šiuo metu įgyvendinamas muziejaus ekspozicijos įrengimo projektas. Jam pasibaigus Lietuvos etnokosmologijos muziejuje bus įrengta šiuolaikinė ekspozicija, modernus laukiamasis, edukacinės klasės. Projektas turi būti baigtas iki 2020 metų sausio, tad laiko liko labai nedaug.
Kita svarbi užduotis – turistinis sezonas. Net su uždaryta pagrindine ekspozicija mums pavyko išlaikyti nesumažėjusį lankytojų srautą, o šiais metais net tikimės ir nedidelio padidėjimo. Strategijoje yra daug tikslų ir užduočių: tapti tarptautinės astronautikos federacijos nariais, tarptautinės kosmoso savaitės asociacijos nariais, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, edukaciją, atgaivinti moksleivių kosmonautikos varžybas, rengti parodas, renginius, puoselėti etninę kultūrą, pilietiškumą. Stengsimės juos pasiekti ir įgyvendinti.
Dabar kosmose skrieja lietuviški palydovai, veikia įmonės kosmoso sektoriuje, vyksta diskusijos apie Lietuvos įstojimą į Europos kosmoso agentūrą.
Lietuvos aerokosmoso asociacija šiemet švenčia 10 metų. Kokios sąsajos siejo jus anksčiau su šia asociacija ir kada tapote jos vadovu?
Kadangi dirbau Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, o muziejus tapo asociacijos nariu muziejaus direktorius dr. Gunaras Kakaras mane deleguodavo į asociacijos posėdžius, veiklas, susirinkimus. 2011 ir 2012 m. teko dalyvauti SEMWO konferencijoje, priimti konferencijos svečius Lietuvos etnokosmologijos muziejuje. Taip užsimezgė ryšys su konferencijos svečiais NASA astronautu K. J. Bobko, Rusijos kosmonautu A. Jelisejevu, susipažinau su Lietuvos kosmoso entuziastais dr. Vidmantu Tomkumi, Sauliumi Lapieniu, dr. Domantu Bruču, dr. Vladu Lašu, prof. Vladu Vansevičiumi, dr. Romu Kalyčiu, dr. Andriumi Vilkausku, Vyteniu Buzu, Laurynu Mačiuliu, Donata Gustaite ir kitais. Subūriau Molėtų Cansat komandą, jie dalyvavo pirmosiose Lietuvoje kosmonautikos varžybose ir laimėjo antrąją vietą. Jos pagrindinis inžinierius Ernestas Kalabuckas vėliau prisijungė prie „Nanoavionic“ komandos ir dabar kuria jau lietuviškus palydovus. Vėliau įėjau į Lietuvos aerokosmoso asociacijos valdybą, buvau revizoriumi ir 2018 m. vasarą tapau direktoriumi.
Kokie Lietuvos aerokosmoso asociacijos pasiekimai yra patys svarbiausi ir kodėl?
Pirmiausia, tai kosmoso veiklos, iniciatyvų išjudinimas. Asociacijos veiklos pradžioje mintys apie kosmoso veiklas Lietuvoje, lietuviškus palydovus daug kam kėlė šypseną. O dabar kosmose skrieja lietuviški palydovai, veikia įmonės kosmoso sektoriuje, vyksta diskusijos apie Lietuvos įstojimą į Europos kosmoso agentūrą. To pasiekti padėjo tokių žmonių kaip dr. Vidmantas Tomkus, dr. Vladas Lašas, prof. Vladas Vansevičius, Saulius Lapienis patirtis ir tokių kaip Vyenis Buzas, Laurynas Mačiulis, kurie po stažuotės NASA atsivežė lietuviško palydovo idėją jaunatviškas entuziasmas, užsidegimas.
Antra tai kosmonautikos konferencijos SEMWO. Jų metų Lietuvą aplankė NASA astronautas Karol Joseph Bobko, NASA Ames tyrimų centro direktorius dr. Pete Worden, Rusijos kosmonautai Igor Volk, A. Jelisejev, G. Grečka, kosmonautikos sektoriaus atstovai iš įvairių Europos šalių, Rusijos, Kinijos, Japonijos ir kt. Galima sakyti Lietuva tapo matoma pasauliniame kosmoso sektoriaus žemėlapyje, užsimezgė tarptautiniai ryšiai, nuvyko pirmieji studentai į stažuotes NASA.
Innovation Drift, Linas Šmigelskis (dešinėje) kartu su NASA astronautu Garrett Reisman
Kuo jums pavyko prisidėti prie LAA organizacijos užsibrėžtų uždavinių?
Aš esu direktoriumi gan trumpą laiką. Tik metus. Ir manau, kad sėkmingiausias mano darbas buvo kosmonauto Sergejaus Avdejevo vizito į Lietuvą organizavimas. Jis yra vienas iš labiausiai patyrusių kosmonautų, atlikęs tris skrydžius į kosmosą (viso 747 paros, penktas rezultatas pasaulyje), ilgiausias truko 379 paras (antras rezultatas pasaulyje). Vizito metu įvyko susitikimai su visuomene, mokslininkais, studentais, moksleiviais Lietuvos etnokosmologijos muziejuje, Vilniaus Antakalnio gimnazijoje, VGTU inžinerijos licėjuje, Fizinių ir technologijos mokslų centre, VGTU aviacijos institute, Vilniaus planetariume, Lietuvos energetikos institute, Kauno technologijos univeritete. Buvo ir kultūrinė programa – aplankėme Vilniaus senamiestį, Valdovų rūmus, Trakus, TV bokštą, Kauno pilį, M. K. Čiurlionio muziejų Kaune. Į visus susitikimus atėjo daug žmonių, visi norintys net netilpo. Tai rodo, kad kosmonautika žmonėms Lietuvoje įdomi ir tokie vizitai prisideda prie jos populiarinimo.
Kiek šiuo metu Lietuva skaičiuoja aerokosmoso asociacijos narių ir kokie artimiausi siekiai?
Šiuo metu asociacijoje yra 11 aktyvių narių ir 1 laikinai sustabdęs narystę. Manau šiuo metu didžiausias ir svarbiausias klausimas, tai Lietuvos ateitis Europos kosmoso agentūroje. Šiuo metu vyksta apklausos, diskusijos, koks kelias Lietuvai būtų geriausias.
Kokią vietą tarp kaimyninių šalių užima Lietuva vykdant aerokosmines vizijas ir planus? Gal dalyvaujame kokiuose nors ambicinguose projektuose, investuojame ir pan.?
Iš Baltijos šalių šiek tiek geresnėje situacijoje yra Estija, kadangi yra Europos kosmoso agentūros narė. Latvija yra tokioje pat situacijoje, kaip ir Lietuva. Tačiau Lietuvoje yra jau tarptautine tapusi įmonė Nanoavionics, kurios jau trys palydovai skrieja kosmose ir kuri visai nesenai laimėjo su partneriais didžiulį Horizont 2020 projektą. Yra stipri Geomatrix įmonė, kuri užsiima duomenų apdorojimu. Jos abi yra Visoriuose ir ten ateina kita didelė investicija. Planuojama investuoti 32 milijonus eurų, sukurti ne mažiau kaip 3 mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) centrus, o tarp jų Kosmoso ir fotonikos centrą.
Lietuva jau sėkmingai dalyvavo 4 EKA konkursuose, vykdoma 14 projektų, kurie įdomūs savo apimtimi ir tematikomis: nuo „minkštųjų“ socialinių projektų iki aukštųjų technologijų vystymo. Projektuose dalyvauja UAB „Nanoavionics“, Baltijos pažangių technologijų centras, GIS-Centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Klaipėdos universitetas, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas, UAB „Hnit-Baltic“, UAB „Lidaris“, Lietuvos inovacijų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Artimiausiu metu Lietuva ruošiasi įgyvendinti ir dar 8 naujus projektus su Europos kosmoso agentūra. Vyksta įvairūs susitikimai, kontaktų mugės, aš pats vykau į tarptautinės astronautikos federacijos kongresą IAC2018 Brėmene, valdybos pirmininkas dr. Antanas Urbas - į Europos kosmoso tyrimų ir technologijų centrą ESTEC, į kontaktų muges Rygoje, Varšuvoje.
Kokios Lietuvos investicijos yra padarytos siekiant tapti EKA nare ir kaip tai vyko? Kokie rezultatai?
Viskas prasidėjo nuo pirmųjų sutarčių. Jos ir buvo pasirašytos per Lietuvos aerokosmoso asociacijos organizuotą SEMWO konferenciją 2010 metais. Sutartį pasirašė LR Ūkio ministras D. Kreivys ir EKA tarptautinių ryšių vadovas Peter Hulsroj. Lietuva tapo trečiąja iš Baltijos šalių pasirašiusi sutartį su Europos kosmoso agentūra. 2014 m. spalio 7 d. Paryžiuje buvo pasirašyta ECS sutartis ir Lietuva tapo EKA partnere. Sutartį pasirašė EKA generalinis direktorius Jean-Jacques Dordain ir tuometinis LR ūkio ministras Evaldas Gustas. Tad kelias ilgas ir tik dabar vyksta diskusijos dėl tikrosios narystės Europos kosmoso agentūroje.
Kokių projektų daugiausiai realizuota per 10 Lietuvos aerokosmoso asociacijos gyvavimo metų –astrofizikos, mikroelektronikos, robotikos, medžiagotyros, informacinių technologijų ar kt.?
Minėjau, kad vien 2018 – 2019 metais yra vykdoma 14 projektų, planuojami dar 8 nauji. Juose dalyvauja ir Lietuvos aerokosmoso asociacijos nariai, ir jai nepriklausantys. Galima tik drąsiai sakyti, kad Lietuva kosmoso srityje stiprėja, atsiranda naujų įmonių, į šią veiklą įsijungia naujų žmonių.
Ar jaunimui (jauniems specialistams, mokslininkams) skiriamas ypatingas dėmesys, pritraukiant juos į aerokosmoso projektus?
Šiuo metu studentams yra galimybė vykti stažuotis į NASA Ames tyrimų centrą, į Europos kosmoso agentūrą, vienas studentas vyksta į Austrijoje vykstančią Albach vasaros mokyklą skirtą kosmonautikai. Stažuočių galimybėmis jau yra pasinaudoję kelios dešimtys Lietuvos studentų. Ir esame sulaukę labai gerų jų įvertinimų. Tikiuosi, kad tarp jų atsiras tokių, kurie paseks Vytenio Buzo, Lauryno Mačiulio, Mariaus Klimavičiaus pavyzdžiais ir kosmoso srities neapleis, o toliau joje vykdys veiklą.