Kosmose skraidžiusi Lietuvos vėliava jau muziejuje

Mėnesį truko rugsėjyje beveik tris paras kosmose skraidintos Lietuvos valstybinės vėliavos kelionė iš Vilniuje esančios įmonės „Shift4 Payments Lithuania“ biuro iki Lietuvos etnokosmologijos muziejaus esančio Kulionių kaime, Molėtų rajone. Maždaug tiek laiko prireikė muziejaus stikliniame kupole paruošti itin retam eksponatui tinkamą ekspozicijos aplinką.

Kosmose išskleistą Lietuvos vėliavą galės pamatyti kiekvienas

Vėliava kosmose buvo skraidinama „Space X“ kapsulėje „Dragon Crew“ nuo rugsėjo 16 iki 18 dienos (Lietuvos laiku), į Vilnių buvo atgabenta spalio 27 dieną, o pristatyta žiniasklaidai spalio 28 dieną. Lapkričio mėnesį Lietuvos išskirtinių pasiekimų knygoje atsirado naujas įrašas:   

Didžiausia ir aukščiausiai kosmose išskleista Lietuvos vėliava – 1,35 kv.m ploto, 1,5 × 0,9 m dydžio, išskleista 585 km aukštyje – kaip padėka ir pagarba Lietuvoje dirbantiems įmonės „Shift4 Payments Lithuania“ darbuotojams. Į kosmosą išskraidinta JAV bendrovės „Shift4 Payments“ įkūrėjo Jaredo Isaacmano 2021 m. rugsėjo 15 d. (JAV vietos laiku). Jis, pakilęs bendrovės „SpaceX“ raketa „Falcon9“, kapsulėje „Dragon“ vėliavą išskleidė 2021 m. rugsėjo 17 d. Po trijų skrydžio dienų vėliava kartu su 4 asmenų įgula sugrįžo į Žemę.

Lapkričio 30 dieną Lietuvos etnokosmologijos muziejuje įvyko iškilminga vėliavos atidengimo ceremonija. 

Renginį vedė muziejaus direktorius Linas Šmigelskas. Įžanginę kalbą pasakė įmonės „Shift4 payments Lithuania” vadovas, Lietuvos vėliavos skraidinimo kosmose iniciatorius Tadas Vizgirda. Ceremonijoje dalyvavo ir sveikinimo kalbas pasakė JAV ambasadorius Robertas S. Gilchrist’as, Lietuvos Respublikos Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Molėtų rajono meras Saulius Jauneika, vienas iš Etnokosmologijos muziejaus iniciatorių ir įkūrėjų profesorius Libertas Klimka. 

Video sveikinimą atsiuntė misijos „Inspiration4” vadovas, dabar jau ir astronautas, milijardierius Jared’as Isaacman’as. Beje, tikėtina, kad kitais metais muziejų aplankys ir pats astronautas. 

Po vėliavos atidengimo ceremonijos įmonės „Shift4 Payments Lithuania” vadovas Tadas Vizgirda ir Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas iškilmingai pasirašė eksponato perdavimo-priėmimo aktą. 

Jau nuo gruožio mėnesio pradžios muziejaus lankytojai kviečiami pasigrožėti ypatingu eksponatu, o taip pat aplankyti labai gerą įspūdį paliekančią parodą, skirtą misijai „Inspiration4”.

Post scriptum

Spalio 30 dieną „Aviacijos pasaulyje“ paskelbtame straipsnyje apie į Lietuvą parvežtą, kosminėje misijoje skraidintą vėliavą nepasakiau keletos pikantiškų detalių. Dvi iš jų po pokalbių su Jared‘u pasibaigus misijai papasakojo pats T. Vizgirda. Pirmoji ta, kad kosminio skrydžio metu nesvarumo sąlygomis pradingsta (išsilygina) visos veido raukšlės. Antroji — nesvarumo būsenoje yra itin sunku išskleisti tokių matmenų audeklo gabalą ir dar nedidelių vidinių matmenų kapsulės viduje!
 

Kosminio skrydžio metu nesvarumo sąlygomis pradingsta (išsilygina) visos veido raukšlės.

Misijos metu JAV alaus kompanijos „Sam Adams” užsakymu buvo skraidinami 30 kg dviejų rūšių apyniai. Be būsimo mokslinio tyrimo apie kosminio skrydžio įtaką iš apynių gaminamam salyklui, kompanija finansiškai prisidėjo prie misijos labdaringos akcijos. Apie tai išsamiau galima paskaityti nuorodoje „Samuelis Adamsas verda „Space Craft“ alų su „Inspiration4“ skraidytais apyniais”. 

Na, ir įdomiausia tai, kad tarp privalomai skraidinamų daiktų, medžiagų ir instrumentų buvo skraidinama… paprasčiausia lipni juosta (tarp tokių aukščiausio lygio technologinės įrangos)! Pasirodo, tokia juosta buvo įdėta neatsitiktinai. Panaudojant tokią juostą buvo išgelbėtos „Apollo 13” astronautų gyvybės, kai atsiradus deguonies nuotėkiui po nutikusios avarijos artėjant link Mėnulio reikėjo iš parankinių daiktų „sulipdyti” filtravimo sistemą.

O kaip išradingai buvo išspręsta „Apollo 17” misijos metu važinėjusio mėnuleigio sulaužyto rato apsauginio gaubto problema pamatysite nuorodos „SpaceX avariniam atvejui skirta lipni juosta” nuotraukose.