Sausio 1–7 d.

• Talinas (Estija). 2025-ieji Talino oro uostui buvo vieni sėkmingiausių: aptarnauta 3,49 mln. keleivių (įskaitant regioninius oro uostus – rekordiniai 3,58 mln. keleivių). Nors tai tik ~0,1% mažiau nei 2024 m., per metus atidaryta daug naujų maršrutų – airBaltic pradėjo skrydžius iš Talino į Tirana, Reikjaviką, Funšalį, o metų pabaigoje Wizz Air pridėjo reisus į Krokuvą, Veneciją, Budapeštą ir Vilnių. 2026 m. numatomas dar didesnis tinklo plėtimas: Wizz Air paskelbė skrydžius iš Talino į Gdanską, Varšuvą, Tiraną ir Romą; airBaltic – į Atėnus, Hamburgą ir Vieną; Eurowings atidarys reisą į Diuseldorfą, o Jet2.com – žiemos skrydžius iš Lidso ir Londono Gatwicko. Talino oro uostas taip pat pradeda didelės apimties terminalo plėtros projektą (2016–2030 m.), siekdamas neatsilikti nuo augančio srauto.

• Ryga (Latvija). Naujųjų metų pradžioje Latvijos nacionalinė aviakompanija airBaltic sulaukė naujo vadovo – Suomijos aviacijos specialistas Erno Hildén nuo gruodžio 1 d. perėmė generalinio direktoriaus pareigas. Jis pabrėžė būtinybę gerinti bendrovės finansinius rodiklius ir užtikrinti tolesnį stabilų augimą, išlaikant aukštą paslaugų kokybę. airBaltic jau atsigavo po pandemijos – 2024 m. pervežė 8,3 mln. keleivių (rekordas, įskaičiuojant ir užsakomųjų bei ACMI skrydžių veiklą). Bendrovė tęsia veiklos plėtrą, valdydama vien jaunų Airbus A220-300 lėktuvų parką (metų pradžioje pasitiktas jau 50-asis šio tipo lėktuvas).

Sausio 8–14 d.

• Vilnius/Kaunas/Palanga (Lietuva). Lietuvos oro uostai 2025 m. pasiekė istorinį rekordą – per tris oro uostus aptarnauta 7,16 mln. keleivių, +8,3% daugiau nei 2024-aisiais. Tai stipriausias rezultatas Lietuvos aviacijos istorijoje, pirmąkart aplenkiantis Rygos oro uosto metinį srautą. Didžiausias augimas fiksuotas Kauno oro uoste (~1,6 mln., +12%) ir Palangos oro uoste (~448 tūkst., +18,7%), Vilniaus oro uostas pasiekė 5,11 mln. keleivių (+6,4%). Per 2025 m. Lietuva užėmė 40,3% visos Baltijos šalių aviacijos rinkos, aplenkdama iki tol dominavusią Rygą. Populiariausia kryptis iš Lietuvos išliko Londonas, o vasaros sezono metu iš šalies oro uostų buvo siūloma beveik 100 maršrutų, pabrėžiant augantį Lietuvos vaidmenį regiono aviacijoje.

• Ryga (Latvija). Rygos oro uostas 2025 m. išlaikė stabilų keleivių srautą – aptarnauta šiek tiek daugiau nei 7,1 mln. keleivių (beveik tiek pat, kiek ir 2024 m.). Apie tai paskelbta sausio 8 d., pristatant preliminarius metų rezultatus. Maždaug 80% keleivių sudarė tiesioginiai keliautojai iš Rygos, likę ~20% naudojosi Rygos hub’u persėdimams. Populiariausios kryptys išliko Londonas bei artimųjų regionų sostinės (Helsinkis, Oslas, Stokholmas), taip pat Vilnius ir Talinas. AirBaltic išlaikė lyderystę Rygos oro uoste (57,2% rinkos), antra pagal dydį vežėja – Ryanair (22,8%). Oro uostas pažymėjo tęsiantis investicijas – 2025 m. skirta ~20 mln. € aerodromo infrastruktūrai ir tvarumo projektams, pradėta 80 000 m² 4-ojo perono rekonstrukcija siekiant padidinti orlaivių stovėjimo vietų skaičių (taip pat pritaikant ir kariniams bei krovininiams lėktuvams). Nepaisant Rusijos ir Baltarusijos oro erdvės ribojimų, 2025 m. Rygos oro uoste krova išaugo 7% – veiklą pradėjo nauji krovinių vežėjai (Fly Khiva, Lufthansa Cargo).

Sausio 15–21 d.

• Vasaros sezono planai. Baltijos šalių aviacijos bendrovės intensyviai ruošiasi 2026 m. vasarai. AirBaltic pranešė apie 10 naujų maršrutų atidarymą – pavyzdžiui, iš Rygos planuojama skraidyti į Antaliją, Geteborgą ir netolimąjį Kauną, iš Talino – į Atėnus ir Hamburgą, iš Vilniaus – į Kišiniovą ir Ciurichą. Taip pat nuo vasaros didinamas skrydžių dažnis daugiau nei 30 esamų krypčių (20 krypčių iš Rygos, 4 – iš Talino, 7 – iš Vilniaus), siekiant pasiūlyti keleiviams daugiau patogaus susisiekimo galimybių. Wizz Air neatsilieka – bendrovė planuoja bazuoti trečią lėktuvą Vilniuje ir 2025–2026 m. žiemos sezono pabaigoje – 2026 m. atidaryti 7 naujas kryptis iš Lietuvos (tarp jų – tiesioginius skrydžius Vilnius–Talinas, Vilnius–Turku, Vilnius–Podgorica ir kt.). Be to, išlieka paklausa užsakomiesiems tolimųjų krypčių skrydžiams – žiemos metu iš Vilniaus ir Palangos toliau organizuojami tiesioginiai charter skrydžiai į egzotiškus kurortus, pvz., Zanzibarą, Vietnamą, Šri Lanką, taip pat sezoniniai reisai slidinėtojų grupėms į Alpių kurortus.

Sausio 22–31 d.

• Vilnius (Lietuva). Sausio 27 d. dėl iš Baltarusijos atskridusių balionų grėsmės vėl laikinai stabdyta Vilniaus oro uosto veikla. Oro uostas uždarytas 18:05 val. Lietuvos laiku (17:05 GMT) ir atnaujino darbą po ~1 valandos. Tai – jau 11-as kartas nuo 2025 m. spalio, kai dėl įtariamų kontrabandinių aerostatų tenka uždaryti Vilniaus oro erdvę (ankstesnis incidentas buvo įvykęs gruodžio 3 d.). Lietuvos pareigūnai teigia, jog tokius balionus naudoja cigarečių kontrabandininkai, o Baltarusijos valdžia sąmoningai nesustabdo šios veiklos – tai laikoma „hibridine ataka“ prieš Lietuvą. Dėl šių grėsmių dar 2025 m. gruodį šalyje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, uždaryti likę pasienio kontrolės punktai su Baltarusija, svarstomos karinių pajėgumų (kinetinių priemonių) pasitelkimo galimybės oro erdvės apsaugai.

• Ryga (Latvija). Latvijos Vyriausybė pranešė, kad airBaltic IPO (pirminis viešas akcijų siūlymas) vėl atidedamas – planuota bendrovės akcijų kotiravimą biržoje nukelti į 2026 m.. Siekdama sustiprinti bendrovės finansinę padėtį laukiant IPO, valstybė nurodė ieškoti privačių investuotojų – planuojama dalies akcijų pardavimas strateginiam partneriui. Latvija šiuo metu valdo ~90% airBaltic akcijų (apie 10% priklauso Vokietijos Lufthansa). Potencialaus sandorio atveju ketinama išsaugoti ne mažiau kaip 25% +1 akciją valstybės rankose, užtikrinti, kad bendrovės būstinė liktų Rygoje ir kad naujieji investuotojai išlaikytų skrydžių maršrutus bei bazes Baltijos šalyse. Šie žingsniai turėtų suteikti airBaltic finansinį stabilumą iki IPO ir padėti sparčiau atsigauti bei augti regione.

Šaltiniai: Lietuvos, Latvijos ir Estijos žiniasklaidos pranešimai, oro uostų ir aviakompanijų oficiali statistika bei pranešimai spaudai