Aviacija Lietuvoje

1851 m. Kauno valdininkas A.Griškevičius knygelėje „Žemaičio garlėkys“ aprašė iš aerostato ir garo mašinos sukurtą skrendantį įrenginį, kurį pats suprojektavo ir meistravo.

1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą, Lietuvai atsirado reikalas sukurti savą aviaciją. Norint apginti Lietuvos laisvę, teko skubiai rinkti ginkluotąsias pajėgas, taip pat ir karo aviaciją.

1919 m. sausio 30 d. Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalione suformuotas aviacijos būrys. 1919 m. kovo 1 d. pakilo pirmasis lėktuvas su lietuviškais ženklais. Kovo 12 d. aviacijos kuopa tapo savarankiška dalimi. 1919-1920 m. Karo aviacija dalyvavo Nepriklausomybės kovose. Joms pasibaigus atsirado galimybė kurti sportinę aviaciją, organizuoti susisiekimą oro linijomis. Lietuvoje susikūrė karinė ir sportinė aviacija, įsteigta lakūnų ir mechanikų mokykla. Pradėti gaminti lėktuvai, pradėti tarptautiniai skrydžiai.

Pasaulyje garsus Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą lėktuvu „Lituanika“. Deja, lakūnai žuvo 1933 m. liepos 17 d. pašauti Pšelniko (Soldino) miške (prie dabartinio Mislibožo, Lenkijoje).

Lietuvių lakūnų įvykdyti du transatlantiniai skridimai įrašė Lietuvos vardą į pasaulinę aviacijos istoriją, nemažai jaunimo patraukė domėtis aviacija, užsiimti aviacijos sportu.

1940 m. birželio 15 dieną Lietuvos aviacijos pasiekimus sunaikino Sovietų Sąjunga. Sunaikinta aviacijos pramonė, oro uostus užėmė okupantai.

1990 m. kovo 11 d. paskelbus Nepriklausomybės atkūrimą, pradėta atkurti Lietuvos aviacija. Atkurtos Karinės oro pajėgos, Aeroklubas, aviakompanijos, veikia Lietuvos aviacijos pramonės įmonių asociacija, Aviacijos institutas.