M. Pluščauskas mintyse susigalvotą maršrutą realizuoti surado progą paskutinėmis pavasario dienomis. Tik gegužės 30 ir 31 dienomis dangus pagaliau žadėjo išsvajotą, sklandymui itin palankų orą. Kaip tuo nepasinaudoti!

Dviejų dienų skrydžius vainikavo puikūs rezultatai – padangėse skriejant išbūta 17 val. 36 min., nuskrista 2029 kilometrai.

Skrydis vyko kaip iš pypkės

Mariaus startai ir finišai vyko Paluknio aerodrome, viename iš aktyviausiai dirbančių bendrosios aviacijos aerodromų prie sostinės. Asmeninis vokiečių gamybos sklandytuvas – 15 m sparnų mojį turintis vokiečių gamybos baltasparnis „Ventus 2ax“, galintis išvystyti maksimalų 270 km/val. greitį.

Pilotas pasakoja, kad seniai galvojo skristi tiesia linija įveikiant ilgą atstumą be didelių oro erdvės apribojimų. Gegužės 31 dienos oro prognozė išsiskyrė ypatingai geromis sąlygomis, aukštu debesų padu ir stipriais kilimais per visą rytinę Lietuvą iki pat Lenkijos vidurio. Tikslas – nuskristi 844 km maršrutą pirmyn ir atgal. Vienintelis „kabliukas“ buvo pagal prognozę prastėjančios oro sąlygos apie 18 val. Lietuvos-Lenkijos pasienyje. 

Iš piloto pasakojimo: „Ryte 10 valandą jau buvome pasiruošę kilti, kai netikėtai Tomašas pranešė, jog iškilo netikėta problema su lėktuvu. Užplūdo nusivylimas ir abejonės. Kažin, kada pavyks pakilti? Kiek dar bus galima spėti apskristi? Tačiau Tomas Kuzmickas, kaip gelbėtojas, pasiruošė savo lėktuvą „Dynamic WT9“ per 15 minučių ir jau 10 val. 20 min. buvau ore.“

Atsižymėjo prie Plocko ir atgal namo

M. Pluščauskas gerai įsiminė kiekvieną skrydžio detalę.

Šiek tiek pristabdžiau, atsižymėjau punkte ir atgal namo! Mano nuostabai, vidutinis greitis tuo metu buvo 136 km/val. Grįžti reikėjo prieš vėją, tad finišą kirtau su 117 km/val. Rimtesnių problemų taip ir neiškilo, o oro sąlygos neprastėjo!

M. Pluščauskas žinojo, kad pagal pirminius skaičiavimus, atliktus ruošiantis skrydžiui, pesimistiškesniam variantui turėjo 844 kilometrų maršrute kirsti Lietuvos sieną grįžtant iš Lenkijos būtent tokiu metu, kai oro prognozė prastėja, apie 18 valandą. Bet Augustavą, miestą šiaurės rytų Lenkijoje, jis praskrido anksčiau – kelios minutės po 16 valandos, kai jau buvo likę skristi vos 145 km (iš 844).

„Grįžimas namo garantavo, jog tądien bus viso 1020 kilometrų per tris posūkio punktus. Dabar žinau, kaip atrodo oras per tūkstantį kilometrų be variklio“.

Rekordiniai padangių pasiekimai 

Per dvi dienas M. Pluščauskui pavyko pagerinti net keturis seniai „neliestus“ Lietuvos rekordus, kurie dar turės būti patvirtinti oficialiai. 

Pasiektas didžiausio FAI skrydžio trikampio naujas rekordas – 770 km (buvo 766 km, pasiektas legendinio sklandytojo Antano Ruko 1981 metais su LAK-12). 

Mariui taip pat pavyko pasiekti didžiausią greitį 750 km trikampyje – 92 km/val. (buvo 90,2 km/val., toks rezultatas pasiektas A. Ruko 1981 metais sklandytuvu LAK-12). Įveiktas į tikslą ir atgal 844 km nuotolis (buvo 604 km, A. Ruko 1977 metais su „BK-9 Lietuva“). Ir dvelkiantis tikra laisve ir dangaus poezija – laisvo skrydžio nuotolis padidintas iki 1020 km (buvo 503 km, pasiektas žurnalisto, sklandytojo Vytauto Dovydaitis su L-13).

Nors M. Pluščauskas yra profesionalus komercinės aviacijos pilotas, laisvalaikį skiria ambicingiems sporto planams ir ketina dalyvauti solidžiose tarptautinėse varžybose. 

Sportininkas norėtų surasti rėmėjų, kurie padėtų siekti norimų aukštų rezultatų ir prisidėtų bent dvejus metus prie pasiruošimo ir varžybų programos. Tikslai – šiemet dalyvauti Pasaulio Grand Prix finale Prancūzijoje (2020 metais iškovota teisė Čilėje vykusiose atrankinėse varžybose), 2022 metais – Europos čempionate Pociūnuose bei 2023 metais Pasaulio sklandymo čempionate Australijoje. Australijoje sklandytojas jau yra dalyvavęs – Pasaulio jaunimo sklandymo čempionate 2015 metais.

Kol didžioji aviacija dar tik atsigauna, aviatorius gali daugiau laiko skirti treniruotėms.

„Paskutiniai metai buvo gana sudėtingi, nes darbo oro bendrovėse arba visai nebuvo, arba buvo labai mažai, tačiau būtent dėl to skyriau daugiau laiko sklandymui ir tuo labai džiaugiuosi. Praėjusių metų pandemija prisidėjo prie mano iškovoto Lietuvos čempiono titulo, nes galėjome treniruotis kiekvieną dieną,“ – pasakoja Marius.

Piloto darbo nekeistų į nieką

Trejus metus dirbęs ir gyvenęs Italijoje, Bergamo mieste, M. Pluščauskas nuo pat pandemijos pradžios persikėlė su žmona atgal į Vilnių ir tikisi čia pasilikti.

Apie sklandymą kiekvienas pilotas gali ilgai pasakoti, bet geriausias veiksmas visada – pakilti ir skristi. Paprašytas palyginti keleivinio lėktuvo ir sklandytuvo pilotavimą, Marius patikino, kad sklandymas yra daug įdomesnė skridimo forma, nei skrydis dideliu lėktuvu. „Žinoma, piloto darbo nekeisčiau į nieką“, – sakė M. Pluščauskas.

Savo rekordiškų dviejų dienų skrydžių aprašymu pasidalinęs FB paskyroje, Marius sulaukė daugybės sveikinimų, o kolega Arminas Petrauskas parašė „Šaunuolis. Aš pradėjau sklandyti  sklandytuvu dėl tokių gražių skrydžių, labai gražu!“