Internete pradėjus ieškoti, ar egzistuoja tokia koncentruota informacija, ją gana lengvai radau, tačiau supratau, kad kažkuria prasme pasisekė – incidentų ir avarijų statistinė apžvalga buvo sudaryta ir paskelbta tik prieš du mėnesius. 

Tokios informacijos atsiradimo priežastis yra susijusi su Ukrainai priklausančio lėktuvo PS752 numušimu Irano teritorijoje 2020 m. sausio 8 dieną, panaudojant karinę raketą „žemė-oras“. Visi tame lėktuve skridę 169 keleiviai ir 9 įgulos nariai žuvo, jų tarpe net 63 kanadiečiai. Kanados televizijos kanalui CTV priklausančios ir labiausiai žiūrimos šalyje žurnalistinių tyrimų dokumentinės programos W5 (Who, What, Where, When, Why) atstovai pradėjo domėtis, kiek iš viso pasaulyje buvo civiliniųų lėktuvų „žemė-oras“ atakų (angl. SAM, surface-to-air missile) ir kiek žmonių jų metu žuvo. 

W5 kreipėsi su užklausimu į Monrealyje (Kanada) įsikūrusią Tarptautinę civilinės aviacijos organizaciją (ICAO, 1947 metais įkurta JTO, vykdanti 193 valstybių diplomatinį forumą aviacijos tema) ir gavo patvirtinimą, kad iki tol buvo 3 tokie žinomi dokumentuoti atvejai, visi kiti lėktuvų numušimo atvejai priskiriami MANPADS (man-portable air-defense systems) kategorijai. 

Pirmas lėktuvo numušimo atvejis įvyko 1988 metais karinės įtampos teritorijoje – „Iran Air“ (flight 655) lėktuvą ties Iranui priklausančia Kešmo sala numušė iš „US Navy cruiser USS Vincennes“ paleista raketa, žuvo visi lėktuvu skridę 274 keleiviai ir 16 įgulos narių. 

Antras atvejis įvyko 2001 metais karinių pratybų metu – „Siberia Airlines“ (flight 1812) lėktuvą virš Juodosios jūros Rusijos teritorijoje, 184 km nuo Adlerio numušė klaidingai nukrypusi Ukrainos karinių pajėgų paleista raketa, žuvo visi lėktuvu skridę 66 keleiviai ir 12 įgulos narių. 

Trečias atvejis įvyko 2014 metais karinio konflikto metu – lėktuvą „Malaysia Airlines“ (flight 17) numušė ties Grabovo kaimu iš Rusijos separatistų kontroliuojamos Rytų Ukrainos teritorijos paleista raketa, žuvo visi lėktuvu skridę 283 keleiviai ir 15 įgulos narių. 

Paminėtina, kad W5 žurnalistus nustebino ICAO atsakymas, esą sąmoningai „žemė-oras“ atakų prieš civilinius lėktuvus nebuvo fiksuota (?!).

Tokie ICAO ir IATA atsakymai netenkino W5 žurnalistų ir jie surado kitą informacijos šaltinį –Virdžinijos valstijoje (JAV) veikiančios nevyriausybinės organizacijos Skrydžių saugumo fondo (angl. Flight Safety Foundation) laisvai prieinamą Aviacijos saugumo tinklą (angl. ASN, Aviation Safety Network). ASN duomenų bazėje, pradedant 1919 metais yra įtrauktos 23400 lėktuvų avarijos ir lėktuvų nuvarymai, įskaitant keleivinius, verslo klasės ir karinio transporto lėktuvus. (Autoriaus pastaba: būtų įdomu patikrinti ar pvz. šioje bazėje yra įrašai apie Jurgio Dobkevičiaus, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ir kosmonauto Rimanto Stankevičiaus avarijas). 

Minėtoje duomenų bazėje yra 729 įrašai, pradedant 1936 metais, apie pašautus lėktuvus iš žemės arba oro. W5 žurnalistai nusprendė išsiaiškinti, kiek jų tarpe buvo civilinių lėktuvų, atrinko tuos atvejus ir prieš du mėnesius paskelbė straipsnį ir jame pateikė įvykių chronologinį kaleidoskopą.

Sudarant kaleidoskopą, W5 žurnalistai suskaičiavo visus lėktuvų pašovimus, įskaitant „SAM tipo“, „MANPAD tipo“, patrankų, šautuvų šūvius, taip pat raketas ir kulkas, paleistas iš kitų lėktuvų, nes visos šios tragedijos įvyko dėl to, kad kažkas nukreipė ir panaudojo ginklą prieš civilinį skrydį ir dėl to mirė žmonės.

Į W5 rankiniu būdu sudarytą sąrašą įtrauktas Etiopijos armijos apšaudytas humanitarinis „African Express Airways“ krovininio lėktuvo skrydis, žuvo 5 žmonės. Į sąrašą taip pat įtrauktas 1994 metais vykęs Ruandos vyriausybės skrydis, nusinešęs 12 žmonių gyvybes, įskaitant Ruandos ir Burundžio prezidentus. Šis susišaudymas sukėlė šimtus tūkstančių žudynių Ruandos genocido metu. Galiausiai W5 komanda ASN duomenų bazėje pateiktus lėktuvų pašovimus sugretino su kita internetine duomenų baze – Oro transporto priemonių avarijų archyvų biuro (angl. BAA, Bureau of Aircraft Accidents Archives, būstinė Ženevoje). Visi jie sutapo, išskyrus W5 papildomai atrinktus du atvejus. 

Taip žurnalistinio tyrimo metu buvo gautas tikslus rezultatas: nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos įvykdyta 50 civilinių skrydžių šaudymų, kurie nusinešė 2127 žmonių gyvybes. 

Sudarytame informacijos kaleidoskope paeiliui pateikiama trumpa informacija – data, vieta, iš kur pašauta, panaudoto ginklo rūšis, oro linių operatorius, skrydžio rūšis, aukų skaičius. Kiekvienoje skaidrėje pateikiamos nuorodos į išsamius ASN ir BAA duomenų bazėse esančius įvykių aprašymus.  

Laimei, šis sąrašas nepailgėjo (baugu net apie tai pagalvoti) dėl kaimyninės Baltarusijos veiksmų, sukuriant beprecedentę situaciją oro erdvėje, visai šalia Lietuvos.