Taip yra dėl to, kad Marsas ir Žemė šiuo metu yra diametraliai priešingose ​​Saulės pusėse ir neįmanoma palaikyti ryšio su marsaeigiu.

Tikimasi, kad marsaeigio ryšys su Žeme bus atnaujintas spalio viduryje, o po to Raudonosios planetos tyrinėjimai bus tęsiami.

Remiantis „Perseverance“ misijai vadovaujančios Reaktyvinės traukos laboratorijos (angl. JPL) duomenimis, rugsėjo pradžioje marsaeigis sėkmingai paėmė du planetos grunto mėginius, gręždamas akmenis.

Marsaeigio Marse surinkti mėginiai bus parskraidinti atgal į Žemę būsimų bendrų NASA ir Europos kosmoso agentūros misijų metu.

„Perseverance“ marsaeigis su „Ingenuity“ sraigtasparniu sėkmingai nusileido Raudonosios planetos paviršiuje šių metų vasario 18 dieną. Amerikiečių automatinė tarpplanetinė stotis į Marsą buvo paleista praėjusių metų liepos 30 dieną.

Pagrindinis marsaeigio uždavinys yra ieškoti gyvybės ženklų Raudonojoje planetoje. „Perseverance“ tiria Marso geologiją ir klimatą, kad nustatytų, ar ateityje įmanoma žmonių kolonizacija planetoje.

“Perseverance” atkaklumas yra jau penktasis amerikiečių marsaeigis, kurį NASA pasiuntė tyrinėti Raudonosios planetos.

Spalio 5 dieną buvo pranešta, kad kinų marsaeigis “Zhuzhong” ir zondas „Tianwen-1“ sustabdė savo darbą dėl Saulės trikdžių.

Saulės trikdžiai (bangų interferencija) yra astronominis reiškinys, kai du kosminiai kūnai (Marsas ir Žemė) juda priešingose Saulės pusėse ir su Saule sudaro tiesią liniją. Dėl padidėjusios Saulės elektromagnetinės spinduliuotės nutrūksta ryšys tarp kosminių aparatų (įrangos), esančių virš Marso ir Žemės.