Sukurti praktišką elektrinį lėktuvą tikrai nėra lengva. Ličio jonų baterijos yra labai sunkios, o komercinis keleivinis lėktuvas vienos kelionės metu sunaudoja labai daug degalų. Be to, tos baterijos dar ir užima labai daug vietos, kuri lėktuve ir taip dažnai yra pakankamai ribota.

Visa tai yra susiję su skirtingu energijos tankiu. Vienas kilogramas aviacinio kuro savyje saugo 12,22 energijos kilovatvalandes. Tuo tarpu „Tesla“ elektromobiliuose naudojamas 100 kWh modulis sveria daugiau nei šešis šimtus kilogramų. Matematika čia paprasta - pagal energijos kiekį, aviaciniai degalai yra dvigubai lengvesni už ličio jonų baterijas. Aišku, elektros varikliai energiją naudoja žymiai efektyviau, bet tai - istorija tiems laikams, kai tas svoris nebebus tokia didelė problema.

„Rolls-Royce“ ir „Tecnam“ ruošiasi pristatyti lėktuvą ateičiai

Viena yra sukurti elektrinį lėktuvą, kuris gali apsukti kelis ratus aplink oro uostą ir nutūpęs bus demonstruojamas kaip ateities pranašas. Tokių prototipų jau matėme ir jie, žinoma, yra labai svarbūs. Tačiau šiuo atveju mums svarbu sužinoti, kada anksčiausiai elektrinis lėktuvas galėtų skraidinti keleivius. Ir ne šiaip turtingus žmones, tų lėktuvų savininkus, o tokius keliautojus kaip jūs - kada į elektrinius lėktuvus lipsime su bilietais?

Šis klausimas savyje turi kelias sąlygas. Reikia lėktuvo, reikia maršruto ir reikia oro linijų. Lėktuvų variklių gamintojas „Rolls-Royce“ ir italų mažų lėktuvų gamintojas „Tecnam“ neseniai patvirtino partnerystę su Skandinavijos regiono oro linijomis „Widerøe“. Šios try kompanijos kartu dirba jau kelerius metus, tačiau dabar egzistuoja aiškus planas, kada to darbo vaisiai skraidins keleivius. Planas nėra paprastas, bet jis turi datą - partneriai tikisi, kad 2026 metais elektrinis lėktuvas jau galės skraidinti keleivius. Tai bus tikrų tikriausias darbas - komerciniai skrydžiai, o ne kažkokie bandymai ir prototipai. Ir tas laikas netruks ateiti.

Pažvelkime į tas detales atidžiau:

Maršrutas. Greičiausiai „P-Volt“ vykdys ne vieną „Widerøe“ maršrutą, nes šios oro linijos prieš pasaulinę pandemiją kasdien įvykdydavo po 400 skrydžių, jungiančių 44 oro uostus. Žinoma, daug jų - vidiniai Norvegijos skrydžiai, bet šios oro linijos taip pat skraido ir į Švediją, Suomiją, Vokietiją, Škotiją, Daniją. Trys ketvirtadaliai „Widerøe“ maršrutų yra trumpesni nei 275 km. 

Oro linijos. „Widerøe“ šiuo metu skraido 40 „Bombardier Dash 8“ (dabar vėl gaminami kaip „De Havilland Canada Dash 8“) ir trimis „Embraer E190-E2“. „P-Volt“ lėktuvai yra žymiai mažesni už juos, todėl greičiausiai senoji flotilė nesusitrauks.

Norvegijos Vyriausybė spaudžia aviacijos pramonę pradėti naudoti elektrinius lėktuvus vidiniuose skrydžiuose iki 2030 metų. 2040-aisiais vidiniai Norvegijos skrydžiai jau nebegali pasižymėti aplinkai žalingomis emisijomis. Tai - dalis aplinkosaugos strategijos, kuri numato iki 2040-ųjų metų emisijas šalyje nukirpti net 80 %. „Widerøe“ vykdo vidinius Norvegijos skrydžius, todėl verta ruoštis tiems 2030-iesiems. „P-Volt“ yra pakankamai mažas lėktuvas, tačiau jis gali tapti pagrindu didesniam orlaiviui. Be to, tai padės atpažinti problemas ir surasti sprendimo būdus.

Taigi, „Rolls-Royce“ pasirūpins elektros varikliais ir baterijomis, „Tecnam“ sukonstruos lėktuvus, o „Widerøe“ iki 2026-ųjų turi pasirūpinti, kad maršrutai būtų saugūs ir apskritai įmanomi.

Kas dar ruošia elektrinius keleivinius lėktuvus?

„Airbus“ iki 2030-ųjų ketina sukurti veikiantį vandenilinį lėktuvą. Tai bus elektrinis orlaivis, kuris elektros energiją sau gaminsis pats, kuro elemente jungdamas deguonį iš oro ir vandenilį iš kuro bakų. Tuo tarpu „EasyJet“ oro linijos sudarė partnerystę su startuoliu „Wright Electric“ ir veikiantį komercinį keleivinį lėktuvą sukurs per dešimtmetį.

Egzistuoja dar keli vandenilinių, elektrinių ar alternatyviais degalais varomų lėktuvų projektai. Lengva žvalgytis į elektromobilius ir manyti, kad aviacija atsilieka. Tiesiog čia viskas vyksta lėčiau. Bet žingsniai jau dedami ir datos jau dėliojasi artimoje ateityje.