Problema - komerciniai lėktuvai stipriai teršia aplinką

Apytiksliai skaičiuojama, kad 2,4 % pasaulio emisijų yra sietinos su aviacija. Šis skaičius, galbūt, neatrodo toks didelis, tačiau keliavimas lėktuvais yra nepalyginamai žalingesnis aplinkai nei, pavyzdžiui, važiavimas traukiniu. Bet iš Vokietijos į Braziliją traukiniu nenuvažiuosi. O ir keliaujant tame pačiame žemyne tvaresnio kelionių būdo pasirinkimas dažnai kainuoja labai daug laiko ir pinigų. Lėktuvus švarinti yra daug sunkiau nei antžeminį transportą dėl su svoriu ir aerodinamika susijusių iššūkių.

Aišku, lėktuvai vis efektyviau naudoja degalus. Variklių gamintojai yra įsivėlę į stiprią konkurencinę kovą ir varžosi, kuris didžiausioms lėktuvų kompanijoms pasiūlys taupiausią jėgainę. Tačiau neįmanoma pabėgti nuo fakto, kad deginant iškastinį kurą - šiuo atveju JET-A degalus - į aplinką išskiriamas šiltnamio efektą sukeliantis anglies dvideginis (CO2).

Alternatyvų yra. Aviacijos pramonė stengsis iš dalies pereiti prie SAF (sustainable aviation fuel). Tai - tvarūs aviaciniai degalai, savo chemine sudėtimi labai artimi įprastam JET-A, bet pagaminti iš biologiškai skaidžių medžiagų. Pavyzdžiui, iš kukurūzų, miškininkystės pramonės atliekų, panaudoto aliejaus ir t. t. Degindamas SAF lėktuvas vis tiek teršia aplinką tomis pačiomis medžiagomis, įskaitant ir anglies dvideginį, bet tai - daugmaž neutrali tarša, nes ją anksčiau augdami sugėrė degalų gamybai panaudoti augalai. Lėktuvai kada nors galės deginti ir 100 % SAF, bet dabar 50/50 mišiniai su įprastu JET-A yra praktiškesni.

Lėktuvai galėtų naudoti ir vandenilį - „Aviation H2“ kompanija, kurios pavadinime yra vandenilio formulė, apie tai svajoja. Tačiau vandenilio kuro gamyba ir transportavimas yra sudėtingi. Lėktuvams reikėtų labai didelių pakeitimų, kad jie galėtų naudoti gryną vandenilį. Tai tikrai įmanoma, bet aviacijos pramonė tam dar nėra pasiruošusi. Todėl australai turi šiek tiek kitokį pasiūlymą.

Išeitis - amoniakas

Australų kompanija „Aviation H2“ siūlo visiškai atsisakyti anglies aviaciniuose degaluose. Jei lėktuvų degalų bakuose teliuškuos ne angliavandeniliai, o amoniakas (NH3), emisijose neliks to aplinkai žalingo anglies dvideginio.

Amoniakas yra bespalvės dujos, o lėktuvai dabar naudoja skystus degalus. Taigi, ruošiant lėktuvą NH3 naudojimui teks keisti degalų sistemą - naujas degalų bakų sprendimas primena suskystintų dujų talpas. Modifikacijų reikia ir patiems varikliams, tačiau „Aviation H2“ inžinieriai teigia, kad tai nebūtų fundamentalūs pakeitimai. Tiksliau, „Aviation H2“ teigimu, amoniakui lėktuvą pritaikyti žymiai lengviau nei vandeniliui ar daugeliui kitų alternatyvių degalų tipų.

„Aviation H2“ įsivaizduoja, kaip atrodytų tokia lėktuvų modernizacija. Klientas atskristų į techninę „Aviation H2“ bazę ir čia paliktų savo lėktuvą porai savaičių. Tiek laiko pakaktų reikiamiems pakeitimams - vos po poros savaičių lėktuvas išskristų jau nebeteršdamas aplinkos anglies dvideginiu. Tiesa, CO2 nėra vienintelis nerimą mokslininkams keliantis dalykas lėktuvų išmetamuosiuose vamzdžiuose - amoniakas nepavers lėktuvų gamtai draugiškais drugeliais.

Amoniako variklių emisijos ir trūkumai

Dar daugiau - nors amoniakas jau dabar gaminamas masiškai (priešingai nei vandenilis ar kai kurios kitos iškastinio kuro alternatyvos), tai nėra švari pramonės šaka. Amoniako gamybos metu į aplinką išskiriamas metanas, kuris irgi yra labai žalingas aplinkai. Jei pasaulio aviacija rimtai nori pradėti naudoti amoniaką, pirmiausia reikia pagerinti jo gamybos būdus. Dabar gaminamas amoniakas yra sunaudojamas - jei jį degintų ir lėktuvai, esama infrastruktūra greitai taptų nepakankama.

Galiausiai, amoniako energinis tankis yra mažesnis nei įprastų aviacinių degalų. Kitaip tariant, NH3 varomas lėktuvas negalėtų leistis į tokias ilgas keliones, į kokias skrenda įprastą JET-A deginantys orlaiviai.

Kas dabar?

Ties amoniako kuro pritaikymu komercinėje aviacijoje dirba ne tik „Aviation H2“ - ši sritis domina ir kai kurias kitas organizacijas bei mokslinių tyrimų grupes. NH3 neišspręstų visų lėktuvų taršos klausimų, bet leistų bent jau šiek tiek pašvarinti dabar naudojamų lėktuvų emisijas. Tai - savotiškas pleistras ant žaizdos, kurią kada nors išgydys dar neišrastus degalus, vandenilį ar elektrą naudojantys komerciniai orlaiviai.