Atsiveikinome su akrobatikos legenda Vladu Drupu

Titulinis
Straipsniai
Aviacijos sportas
Žmonės
Atsiveikinome su akrobatikos legenda Vladu Drupu

Paskelbta: 2019-04-30

Balandžio 27 d. atsisveikinome su 97-tus metus įpusėjusiu Lietuvos aviacijos legenda, Pasaulio tautų teisuoliu, Lietuvos kariuomenės dim. vyr. ltn., „Plieno sparnų“ kavalieriumi, Lietuvos Aeroklubo garbės nariu, Kauno aeroklubo garbės nariu, lakūnu pilotažininku iki paskutinio atodūsio, inžinieriumi statybininku Vladu Drupu.

Vladas buvo bene pats vyriausias pilotas pasaulyje, ore su savo akrobatiniu lėktuvu ištikimai raitęs mirties kilpas, akrobatinėje zonoje ištvermingai išlaikydamas gerą pusvalandį atliekamų figūrų perkrovimus.

Vlado Drupo visas gyvenimas susijęs su sportine aviacija. 1922 m. gimęs Radviliškyje, mokėsi Šiaulių gimnazijoje, gamino skraidančius modelius. Kai 1942 metais Šiauliuose susibūrė sklandytojų būrelis, V. Drupas buvo vienas pirmųjų jo narių. Sklandytojai turėjo seną lenkiškos konstrukcijos sklandytuvą „Varna“ – skraidė nuo Salduvės kalno, startui panaudodami guminį amortizatorių.

Vladas Drupas

Praūžus karo audrai, Statybos fakulteto studentas V. Drupas įsitraukė į Kauno politechnikos instituto sklandymo sekcijos veiklą. 1948 metais įsikūrus Vilniaus aeroklubo sklandymo filialui Kaune, Karmėlavos aerodrome baigė skraidymo mokslus – išmoko skraidyti sklandytuvu „A-2“. Sklandytuvą į orą buksyruodamas pakeldavo lėktuvas „Po-2“.

1949 metais Karmėlavos aerodrome įsikūrus kariškiams, Kauno sklandytojai skraidė Kulautuvoje, Vepriuose, Alytuje, kol pagaliau 1957 metų rudenį įsikūrė prie Nemuno priešais Birštoną esančiame Pociūnų aerodrome. Plyname lauke sklandytojai džiaugėsi gražia gamta, puikiomis sklandymo sąlygomis. Reikėjo kurtis, statyti patalpas aviacijos technikos saugojimui. Visi šie rūpesčiai krito ant V. Drupo pečių. Baigęs institutą ir dirbdamas Kauno statybos treste, vėliau – vadovaudamas Lietkoopsąjungos statybos kolonai, jis visą laisvalaikį skyrė aerodromo statiniams projektuoti ir statyti.

Jau 1963 metais buvo pastatyti nameliai sportininkams ir pirmasis angaras. Vėliau statybos buvo plečiamos. Aerodromas neatpažįstamai pasikeitė – puikuojasi didžiulis gelžbetoninis angaras, administracijos pastatai, šaligatvių juostos, asfaltinė kelių danga, o miške išsidėstę gražūs mediniai kotedžai. Į kiekvieną šios statybos objektą įdėta V. Drupo rūpestingo darbo. Nepaisant, kad V. Drupas buvo labai užimtas, jis rasdavo laiko skraidyti. Savaitgalius praleisdavo aerodrome, skraidymui skirdavo vasaros atostogas.

1963 m. jam buvo suteiktas sklandymo sporto meistro vardas. V. Drupas dalyvavo dviejose ekspedicijose Kaukaze, deguonies aparatais aprūpintais sklandytuvais Maikope skraidė virš Elbruso, Šiaurės Osetijoje grožėjosi Kazbeko viršūne. Puikūs sklandymo rezultatai V. Drupo sąmonėje nenumaldė slapto troškimo skraidyti akrobatiniais lėktuvais.

Nors vėliau buvo įsisavinęs daugelį lėktuvų tipų, bet iki pat vėliausių skrydžių liko ištikimas „zetukams“, ypač vienviečiui „Z-326 Akrobat“.

Kai 1965 metais Pociūnų padangėje sugaudė pirmieji sportiniai čekų gamybos akrobatiniai lėktuvai „Z-326“, Vladas pajuto, kad tai jam, jo charakteriui skirtas lėktuvas. Nors vėliau buvo įsisavinęs daugelį lėktuvų tipų, bet iki pat vėliausių skrydžių liko ištikimas „zetukams“, ypač vienviečiui „Z-326 Akrobat“. Kartu su kitais akrobatinio skraidymo entuziastais puikiai įvaldė pilotažinį lėktuvą. Lietuvos rinktinės sudėtyje dalyvavo Sovietų Sąjungos čempionatuose. Lakūnų dalyvavimas Sovietų Sąjungos čempionatuose sulaukė dėmesio ir pagarbos, vėlesnės kartos „pilotažininkams“ buvo atidarytas kelias išeiti į lyderių gretas buvusioje Sovietų Sąjungoje ir tarptautinėje arenoje.

Už aukštus sportinius pasiekimus V. Drupui suteiktas garbingas akrobatinio skraidymo sporto meistro vardas. Šio sidabrinio ženklelio savininkas patvirtino savo meistriškumą 1972 ir 1973 metais iškovodamas absoliutaus Lietuvos čempiono vardą. Vladas daug energijos skyrė, kad S. Dariaus ir S. Girėno taurės varžybos taptų tarptautinėmis, kad Kaune būtų įkurtas akrobatinio skraidymo klubas, kad į Lietuvos aeroklubus pasiektų pati naujausia aviacijos technika.

Daugelį metų nenuilstamai vadovavo Lietuvos aviacijos sporto federacijos lėktuvų sporto komitetui, aktyviai dalyvavo organizuojant tarptautines akrobatinio skraidymo varžybas. Vykstant įvairiems politiniams pokyčiams, permainos skaudžiai atsiliepė ir aviacijos sportininkams. Gauta nurodymas visus čekiškus lėktuvus supjaustyti ir atiduoti į metalo laužą. Smarkiai rizikuodamas V. Drupas sugebėjo išsaugoti ir išlaikyti techniškai tvarkingus lėktuvus „Z-326“, su kuriais vasaromis atlikdavo svaiginančias akrobatinio skraidymo figūras.

Akrobatinio skraidymo Ereli, tebūna Tau lengva lietuviška smiltelė, o akrobatinio skrydžio gausmas Tau primena tas žavingas akimirkas, kai rankos spaudė vairolazdę ir edvėje lėktuvai piešė nuostabias figūras.